Lietuvoje galvijų spongiforminės encefalopatijos rizika maža

2018-09-25 15:40   Peržiūros : 27   Spausdinti


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo patvirtinimą iš Australijos ir Naujosios Zelandijos Maisto standartų agentūros, kad Lietuva priskiriama 1 kategorijai, t. y. šalis su maža galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) rizika. Ši agentūra savarankiškai vertina GSE riziką atskirose valstybėse. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) dar 2016 m. Lietuvą oficialiai pripažino šalimi, kurioje GSE pasireiškimo rizika yra nereikšminga, ir suteikė šalies su maža GSE rizika statusą.

GSE, kitaip vadinama kempinligė, Europos Sąjungoje (ES) nėra labai paplitusi, tačiau laikoma sudėtinga tiek ekonomine, tiek galvijų bei žmonių sveikatos problema. Nuo 2001 m. kai buvo įvestas gyvūninių pašarų draudimas (nuo 2004 m. - į ES įstojusiose valstybėse), nustatyta apie 60 tipinių ir atipinių galvijų spongiforminių encefalopatijos atvejų 11-oje valstybių narių. Visose valstybėse narėse vykdomos šios ligos stebėsenos programos, kai tiriami nugaišę tam tikro amžiaus galvijai, taip pat visi įtarimų atvejai.

„Šis statusas labai svarbus, jis sustiprina Lietuvos pozicijas derantis dėl galvijų, mėsos ir jos produktų eksporto į kitas šalis. Nors mūsų šalyje šios ligos atvejų neužregistruota - nenustatyta nei sergančių, nei įtariamų sergant galvijų, šiuolaikiniame globalizacijos amžiuje rizika visada išlieka. Tikimės, kad griežtais reikalavimais (gyvūninės kilmės pašarų draudimu, ligos stebėsena, kt.) ir kontrole šios ligos pavyks išvengti", - komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

VMVT vykdo GSE stebėseną nuo 2001 m., teikia OIE informaciją apie taikomas gyvūninės kilmės pašarų, šalutinių gyvūninių produktų, importo kontrolės priemones ir galimą GSE paplitimo riziką. OIE Mokslinė komisija patvirtino, kad Lietuvoje taikomos kontrolės priemonės užtikrina aukštą saugos ir kontrolės lygį.

Nuo 2002 m. mūsų šalyje buvo tiriami visi paskersti galvijai. Tačiau jei valstybė turi šalies, kurioje yra maža rizika, statusą, ji gali priimti sprendimą netirti sveikų paskerstų galvijų dėl GSE. Šiuo metu Lietuvoje dėl GSE tiriami:

  • visi galimai GSE užsikrėtę nugaišę ar nužudyti galvijai,
  • visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus galvijai, priverstinai paskersti laikymo vietoje,
  • visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus galvijai, kuriems prieš skerdimą pasireiškė fiziologiniai, funkciniai sutrikimai ar klinikiniai ligų, galinčių kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, požymiai,
  • visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus laikymo vietoje ar transportuojant nugaišę ar nužudyti galvijai. Šiai grupei nepriskiriami galvijai, paskersti maistui ir nužudyti likviduojant kitas gyvūnų užkrečiamąsias ligas.

GSE - lėtinė galvijų liga, kuriai būdingi degeneraciniai nervinio audinio pakitimai. Pirmą kartą šis susirgimas nustatytas Jungtinėje Karalystėje 1986 m. ir buvo diagnozuotas galvijams, kurie užsikrėtė suėdę avių skrepi virusu užkrėstų mėsos ir kaulų miltų pašarų. Šia liga dažniau serga vyresnės kaip 4 metų amžiaus karvės. Jos gali atsivesti GSE užsikrėtusius veršelius. Atsiradus klinikiniams GSE požymiams, galvijai nugaišta po keleto savaičių ar mėnesių. Gyviems gyvuliams GSE sukėlėją diagnozuoti nėra tinkamų metodų, liga nustatoma tik juos paskerdus arba nugaišus.

Žmonės šia liga tiesiogiai nuo galvijų neužsikrečia. Nors moksliškai nepatvirtinta, manoma, kad GSE užkrėstos jautienos vartojimas žmonėms gali sukelti Creutzfeldto-Jakobo (Kroicfelto-Jakobo) ligos atmainą. 2017 m. ši liga Lietuvoje buvo diagnozuota 62 metų vyrui.

vmvt inf


Kategorijos: Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai
Svarbu
Trichineliozė

Trichineliozė

Trichineliozės simptomai, trichineliozės sukėlėjai, trichineliozės gydymas  

Ešerichijozė

Ešerichijozė

Ešerichijozės liga, galinti natūraliu būdu persiduoti iš gyvūnų žmogui  

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė persiduoda iš kiaulių žmonėms  

Šinšila

Šinšilų auginimas

Kaip auginti šinšilas, šinšilos šėrimas, šinšilos ligos, šinšilų auginimo patalpos 

pasiutligė

Pasiutligė

Kaip atpažinti pasiutusį gyvūną, vakcinacija nuo pasiutligės, kaip apsaugoti save ir augintinius nuo pasiutligės, kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?  

Mikroelementai karvėms

Mikroelementai karvėms

Mikroelementų įtaka karvių reprodukcijai, produktyvumui ir sveikatingumui 

Laižomoji druska

Laižomoji druska

Druskos ir mineralų laižalai, laižomosios druskos poveikis primilžiams 

Toksoplazmoze

Toksoplazmozė

Toksoplazmozė, kaip užsikrečiama toksoplazmoze, toksoplazmozės gydymas  

Mastito gydymas

Mastito gydymas

Mastitas, karvių pieno liaukos uždegimas, mastyto profilaktika, nustatymas ir gydymas  

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Šuo

Gyvūnai augintiniai iš Ukrainos. Ką reikia žinoti?

Ar galima atsivežti gyvūnus iš Ukrainos? Jei gyvūnas iš Ukrainos jau Lietuvoje - kuo turiu pasirūpinti ir kokie reikalavimai yra keliami? 

Šunų ligos

Pagrindinės šunų ligos

Šunų ligos, šunų ligų simptomai, šunų ligų gydymas 

Šuo miške

Kaip apsaugoti naminius gyvūnus erkių aktyvumo periodu

Užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti ne tik žmones, bet ir šiltakraujus naminius gyvūnus 

Rusijoje – avių ir ožkų raupų protrūkiai

Avių ir ožkų raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, sergamumas siekia 75-90 % bandos. 

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

Šią savaitę centrinėje Japonijoje nustatytas jau šeštas klasikinio kiaulių maro (KKM) epidemijos atvejis, o likviduoti ligos židinį pasitelkta net kariuomenė.  

Triušių eimeriozė

Plačiai paplitusi, pavojinga invazinė jaunų triušių liga 

Mėlynojo liežuvio liga

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6

J. Urbšio g. 3, Panevėžys
Telefonas: +370-45-502730, El. paštas: info@magnumvet.lt

Vilniaus g. 102, Molėtai
Mobilus: +370-68-637870

Kaštonų g. 20, Jonavos r.
Mobilus: +370-68-730567

Pakumulšiai, Šiaulių r.
Telefonas: +370-41-376521

Vytauto g. 38A, Marijampolė
Telefonas: +37034359409

Studentų g. 25, Kaunas
Telefonas: +370-37-733922

Studentų g. 25, Kaunas
Telefonas: +370-610-13146, Mobilus: +370-656-60130, El. paštas: info@biomedela.com

Antakalnio g. 95, Vilnius
Telefonas: +37067272055

Bukčių g. 8, Vilnius
Telefonas: +37068216525

Draugystės g. 1-1, Radviliškio r.
Telefonas: +370-42-244677
1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau