Brokolių auginimas

2024-05-01 12:13 Peržiūros : 20643 Spausdinti

Brokoliai - itin vertinga, gimininga žiediniams kopūstams daržovė. Jų tėvynė - Pietų Italija, kur šios daržovės kultivuojamos jau daugiau nei 2 tūkst. metų. Jie yra plačiai auginami JAV, Japonijoje, Kanadoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje auginami nuo 1930 metų.

Brokoliai yra vienamečiai augalai, priklausantys bastutinių (Brassicaceae) šeimai. Lapai panašūs į žiedinių kopūstų, bet labiau karpytais krašteliais, tamsiai žalios spalvos arba žalios su violetiniu atspalviu. Užauga iki 20-60 cm aukščio. Valgomoji brokolių dalis - žiedkočiai su žiedpumpuriais. Jie sudaro nedidelę ryškiai žalią, violetinę, baltą ar gelsvos spalvos, 8-20 cm skersmens galvutę, sveriančią iki 300-600 g. Maistui vartojami neprasiskleidę žiedai.

Brokoliai - tai dietinė, lengvai virškinama daržovė. Pagal maistingąsias savybes lenkia žiedinius kopūstus, o jų jauni lapai nenusileidžia špinatams ir lapiniams kopūstams. Brokoliuose gausu vitaminų A, В1, В2, РР, С, Е, kalio druskų, fosforo, kalcio, magnio, geležies, natrio. Baltymų brokoliuose apie 1,5 karto daugiau nei žiediniuose kopūstuose (brokoliuose - 3,2-5,9 proc., žiediniuose - 2,2 proc., baltagūžiuose - 1,2 proc.). Askorbo rūgšties yra 60,7-150,1 mg% (dvigubai daugiau, nei žiediniuose), o karotino net 50 kartų daugiau. Pagal aminorūgščių kiekį ir kokybę, juos galima prilyginti jautienos baltymams. Šias vertingas daržoves gali vartoti ir diabetikai, nes juose yra nedidelis kiekis angliavandenių.

Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis brokolių ūgliuose esančios medžiagos teigiamai veikia žmogaus imunitetą ir aktyvina organizmo apsaugą nuo vėžinių susirgimų. Taip pat įrodyta, kad visi žalios spalvos vaisiai ir daržovės gerina medžiagų apykaitą, greičiau degina riebalus, harmonizuoja viso organizmo, ypač nervų sistemos ir plaučių, veiklą. Brokoliuose esančios biologiškai aktyvios medžiagos saugo organizmą nuo infekcijų, gerina angliavandenių ir baltymų apykaitą, stiprina širdį ir kraujagysles, gerina kraujodarą, ląstelių aprūpinimą deguonimi, gerina viršinimą, saugo nuo vidurių užkietėjimo, šalina nervingumą, dirglumą ir padeda esant nemigai.

Dirvos brokoliams paruošimas ir tręšimas

Brokoliai nemėgsta užmirkusių dirvų, todėl jiems auginti geriausiai tinka derlingos, humusingos, vidutinio sunkumo, vandeniui pralaidžios dirvos, kurių pH reakcija yra 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas laistymas. Kaip ir kitiems bastutinių šeimos augalams, labai svarbi sėjomaina. Brokolius reikėtų sodinti po agurkų arba ankštinių daržovių. Tame pačiame lauke brokolių nereikėtų auginti anksčiau kaip po 3-4 metų, o taip pat po bastutinių augalų. Brokoliai gerai auga atviroje saulėtoje vietoje, pavėsyje išauga dideli lapai, o žiedynai būna smulkūs. Brokoliai turi labai stiprią šaknų sistemą, todėl būtina giliai ir puriai įdirbti žemę. Kadangi brokoliai išaugina daug žaliosios masės, jie, panašiai kaip ir žiediniai kopūstai, labai reiklūs maisto medžiagoms.

Brokoliai tręšiami azotinėmis trąšomis, įterpiant po 150-220 kg/ha grynojo azoto. Visą šį kiekį rekomenduojama šiems augalams atiduoti per tris kartus. Pusę kiekio - prieš daigų sodinimą, kitą pusę - per du kartus antrąją ir ketvirtąją savaitę po daigų pasodinimo. Rekomenduojamos brokolių tręšimo normos: fosforo (P₂O₅) - 50-70 kg/ha, kalio (K₂O) - 180-240 kg/ha, o magnio (Mg) - 20-40 kg/ha. Reikia atkreipti dėmesį į boro ir molibdeno kiekį. Jei jų dirvoje trūksta būtina tręšti boro ir molibdeno turinčiomis kompleksinėmis trąšomis. Nors brokoliams reikia daug maisto medžiagų, tačiau prieš tai reikėtų atlikti dirvožemio agrocheminius tyrimus ir trąšų normas koreguoti pagal dirvožemio analizes.

Brokolių daigų auginimas

Daigų auginimas trunka 6-7 savaites. Optimali sėklų dygimo temperatūra yra 18-20 ºC. Daigų auginimo temperatūra yra 16-18 ºC saulėtomis ir 14-16 ºC apsiniaukusiomis dienomis. Šviesos trūkumas ir temperatūros svyravimai gali paskatinti augimo viršūnėlės nykimą, todėl tokius augalus reikia atmesti. ankstyvam derliui gauti daigus rekomenduojama užsiauginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) ar polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei brokoliai auginami šiltnamyje, galima sėti tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja. Brokolių daigai pikuojami 7-10 dienų. Likus 10 dienų iki sodinimo, daigus reikia pradėti grūdinti. Geri daigai turi turėti 4-6 lapus ir stiprią šaknų sistemą.

Brokolių sodinimas

Sodinimui skirta dirva turi būti įdirbta puriai ir giliai, ji turi būti pakankamai drėgna. Geriausia ją papildomai įdirbti prieš pat sodinimą ir suvoluoti, kadangi paviršiaus volavimas apsaugo nuo perdžiūvimo. Sodinimui reikia paruošti tokį lauko plotą, kokį sugebėsite apsodinti per vieną dieną. Prieš sodinimą, ypač anksti pavasarį, daigai turi būti užgrūdinti laipsniškai mažinant temperatūrą ir drėgmę. Netipiški, nesveiki, deformuoti ir turintys sustorėjimų ties augimo viršūnėle augalai turi būti atmesti, taip pat nepatartina sodinti peraugusių daigų. Brokolių daigai sodinami gegužės-liepos mėn. tankiau: 50-60 cm tarp eilių ir 20-30 cm tarp augalų eilėje, o norint imti ir šoninių ataugusių žiedynėlių derlių, reikia sodinti rečiau - 60x40-45 cm atstumu.

Auginant brokolius savo ūkyje ir savo reikmėms daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus.

Nors, palyginus su agurkais ar pomidorais, brokoliai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai, tačiau jie yra ilgai besivystanti daržovė, kuriai vistik reikia daug šviesos, todėl nepatariama jų sodinti po medžiais ar kitoje pavėsingoje vietoje.

Brokolių priežiūra

Brokolių priežiūros darbus sudaro sistemingas laistymas, kova su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis. Tos pačios ligos ir kenkėjai pasireiškia daugeliui kopūstinių daržovių, tame tarpe ir brokoliams. Tačiau šiems gali pasireikšti ir fiziologinės ligos, pavyzdžiui, brokolių žiedyno rudavimas, kada žiedynėliai gelsta ir ruduoja, o vėliau sunyksta ir nukrenta. Tokį reiškinį sukelia aukšta temperatūra, didelis dirvos drėgnumas ir boro trūkumas. Koto išretėjimą dažniausiai sukelia netolygus augimas, o tai laistymo ir tręšimo azotinėmis trąšomis svyravimų pasekmė bei per mažas augalų sodinimo tankumas. Augimo viršūnėlės sunykimą daigų auginimo stadijoje sukelia per mažo apšvietimo ir per žemos temperatūros (žemesnės nei 7-8 ºC) sąveika.

Norint išauginti gerą brokolių derlių dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui yra purenami tarpueiliai, kartu sunaikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva turi būti supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.

Didžiausi brokolių derliai užauginami juos papildomai tręšiant organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą brokoliai papildomai tręšiami mineralinių azoto trąšų tirpalu praėjus 7-10 dienų nuo pasodinimo. Po trijų savaičių tręšiami antrą kartą sausomis mineralinėmis trąšomis. Pavėlavus patręšti azoto trąšomis augalai pradeda skursti, subrandina menką deformuotą žiedyną. Brokolių augimo metu būtina stebėti, ar pakanka mikroelementų - boro ir molibdeno.

Brokolių derliaus nuėmimas

Kadangi ne visi žiedynai užauga vienu metu, derlių tenka nuimti rankomis. Pirmiausia reikia nuimti jau susiformavusius, bet dar neperaugusius ir kietus žiedynus. Žiedynai pjaunami kartu su mėsingu stiebu (apie 15-20 cm ilgio) ir iškart dedami į konteinerius, nes yra lengvai pažeidžiami. Nuimtus žiedynus reikia kuo greičiau atšaldyti. Transportuojant svarbu žiedynų nesuspausti. Perdirbimui skirti žiedynai dažnai smulkinami į žiedynėlius, be to, kiekvienoje rinkoje keliami tam tikri reikalavimai žaliavos kokybei. Šviežių daržovių rinkai brokoliai dažniausiai pakuojami į susitraukiančią nuo temperatūros poveikio plėvelę arba į maišelius su mažomis skylutėmis (būtina dujų apykaita). Tuomet gerokai pailgėja jų išsilaikymas. Norint išsaugoti puikią kokybę, prekes reikia saugoti šaldytuvuose. Brokolių derlius siekia 8-15 t/ha, o nusprendus šoninius žiedynus nuimti rankomis, jis padidėja dar 4 t/ha. Jei brokoliai buvo per ilgai laikyti ir paseno, jie ne tik pagelsta, bet praranda vertingas medžiagas, o jų skonis būna karstelėjęs.

Nuėmus pirmąjį derlių, už poros savaičių iš lapų pažastyse esančių pumpurų išauga naujos galvutės, tad neskubėkite nuėmę pirmą derlių augalų išrauti. Jį nuskynus, užauga dar vienas. Derlius priklauso nuo veislės, priežiūros ir papildomo tręšimo azoto trąšomis. Karštą sausą vasarą brokolių lapai ir žiedynai būna smulkesni, kietesni ir greičiau pražysta.

Maistui vartojami švieži, termiškai apdoroti ir šaldyti brokoliai. Nupjautus žiedynus reikia tuojau suvartoti, nes jie greitai vysta, keičia spalvą, o kartais ir sužydi. Į polietileninės plėvelės maišelius sudėtus žiedynus šaldytuve galima išlaikyti kelias dienas. Šaldiklyje sušaldyti išlaiko žalią spalvą, gerą skonį. Galima šaldyti kartu su kitomis daržovėmis.

Brokolių ligos ir kenkėjai

Brokolių ligos. Kryžmažiedžių šaknų gumbą sukelia kopūstinis gumbagrybis. Ši liga brokoliams daugiausiai žalos padaro rūgščiose dirvose. Pirmieji ligos požymiai - vietomis sustorėjusios daigų šaknelės būna matyti jau inspektuose ar šiltlysvėse. Pasodinus tokius daigus į lauką, jų šaknys pradeda intensyviai storėti, lapai esti kiek suglebę, violetinio atspalvio.
B r o k o l i ų ž i e d y n o r u d a v i m a s, kada žiedynėliai gelsta ir ruduoja, vėliau sunyksta ir nukrenta. Tokį reiškinį sukelia aukšta temperatūra, esant dideliam dirvos drėgnumui, ir boro trūkumas.

Pagrindiniai principai, siekiant išvengti brokolių ligų:

geros kokybės beicuotos sėklos;
laikytis sėjomainos - žiedinius kopūstus į tą pačią vietą sodinti ne anksčiau, kaip po 3-4 metų;
daigus auginti švariame neinfekuotame grunte, o auginimo indus dezinfekuoti;
nelaistyti daigų stipria vandens srove;
naikinti piktžoles.

Brokolių kenkėjai. Kryžma žiedinės spragės - tai smulkūs, šokinėjantys, tamsių spalvų, dažniausiai geltonai dryžuotais antsparniais vabaliukai („žemės blusos"). Lervos kirmėliškos išvaizdos, gelsvos, su 3 poromis krūtinės kojų. Kenkia suaugėliai ir lervos. Vabaliukai išgraužia lapuose nedideles, gilias duobutes - žaizdeles arba smulkias skylutes.

Pavasarinė k o p ū stinė musė. Jos lervos apgraužia daigų šakneles. Suaugę vabzdžiai yra apie 6 mm ilgio, dvisparniai, pilki. Kiaušinėliai balti, pailgi, apie 1 mm ilgio, sudėti ant daigų šaknies kaklelio arba žemės paviršiuje prie daigo. Lervos iki 8 mm ilgio, baltos, begalvės ir bekojės. Kenkia lervos, apgrauždamos augalų šaknis.

Kopūstinis amaras.Suaugę amarai būna apie 2 mm ilgio, šviesiai žali, lyg vaškuoti, besparniai, rečiau sparnuoti. Kiaušinėliai apie 0,5 mm ilgio, pailgai ovališki, iš pradžių gelsvi, vėliau juodi, blizgantys. Lervos panašios į suaugėlius, tiktai mažesnės ir visada besparnės.

Siekiant produktyviai panaudoti savo užaugintas daržoves, jas reikia apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Chemijos pramonė kovai su daržovių ligomis ir kenkėjais gamina daug cheminių preparatų, kurie gana plačiai vartojami daržininkystės ūkiuose, tačiau būtina atsižvelgti į jų toksiškumą. Neturint galimybių nustatyti toksiškų medžiagų likučių, auginant nedidelius kiekius daržovių toksiškų pesticidų reikia atsisakyti. Savo nedidelį brokolių plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų nuovirai.

Brokolių veislės

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, brokoliai skirstomi į labai ankstyvus (55-60 dienų nuo pasodinimo), vidutinio ankstyvumo (65-75 dienų nuo pasodinimo) ir vėlyvas veisles (80 ir daugiau dienų nuo pasodinimo).

Brokolių sėklų įsigykite internetu

Monaco H		Šviežiam vartojimui ir šaldymui
Montop H		Ankstyvi, šviežiam vartojimui ir šaldymui
Batory H		Šviežia vartojimui. Ankstyvas hibridas. Vegetacija 70-73 d. Labai intensyvios žalios spalvos
Monclano H		Stabilus, geras derlius rudenį. Vegetacija 85 - 90 dienų Stipraus augimo veislė, žiedynai kokybiški Geros prekinės išvaizdos veislė Atsparūs kopūstų šaknies gumbui ir grybelinėms ligoms rudenį Vartojimas: šviežiam vartojimui ar perdirbimui Rekomenduojamas derliaus nuėmimas iki birželio pabaigos ir rudenį (nuo rugsėjo vidurio) Lengvas skirstymas į žiedus dėl ypatingos žiedų formos Neauginti nuo liepos iki rugsėjo vidurio Sodinimo norma, vnt/ha: 30 - 40 000