Ką reiktų žinoti prieš šiltinant namo sienas

Galima apšiltinti sienas ir džiaugtis šiluma, bet galima ir užveisti pelėsių koloniją. Šiuo straipsniu norėčiau atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų, kurių nederėtų pamiršti rengiantis šiltinti namo sienas: t.y. svarbiausius medžiagų parametrus, galimą gauti šiluminį efektą ir galimas neigiamas pasekmes.

Medžiagų fizikinių parametrų palyginimas

Renkantis šiltinti esamo namo sienas, galima pasimesti tarp skirtingų medžiagų ir jų parametrų. Bendras patarimas kiekvienam, besirenkančiam namo šiltinimo būdą: lyginkite tik palyginamus dalykus. . 

Dažnas geriausios medžiagos paieškas pradeda aiškindamasis, kuri medžiaga turi geriausias šilumos izoliacines savybes. Atrodo, šiandien jau daugelis išmoko: lyginti galima pagal šilumos laidumo koeficientą (žymuo - graikų abėcėlės raidė λ - lambda). Deja, tų λ reikšmių gana daug: λ20; λ10; λD; λds. Ir čia dar ne visos - galima sutikti ir kitokių. Skirtingas medžiagas lyginti reiktų pagal vieną parametrą, pavyzdžiui pagal λD ar λds. λds - projektinis šilumos laidumo koeficientas, λD - deklaruojamas.

Iš tiesų, dažnas medžiagų gamintojas stengiasi parodyti savo medžiagos savybes kuo geresnėmis. Todėl tą λ skaičiuką stengiasi sumažinti. O sumažinti jį galima, bandymą atliekant didesnėje temperatūroje. T.y. pateikti parametrą λ20, o ne λD. Pavyzdžiui, vienos iš termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientai yra: λ10=0.037, o λD=0.039. Šiluminės varžos (R) skirtumas skaičiuojant pagal skirtingas λ reikšmes, kai šiltinama 10 cm storio sluoksniu, sudaro kiek daugiau, nei 5 %. О juk tai ta pati medžiaga! Gudravimas nedidelis, bet jis yra.

Tradicinių Lietuvoje šiltinimo medžiagų, mineralinės vatos, gamintojai savo gaminių techninėse specifikacijose pateikia skaičiuką λD. Patariame: būtent to paties skaičiuko prašykite ir iš kitų gaminių pardavėjų.

Lyginant skirtingas medžiagas, pravartu nepamiršti vandens garų varžos (arba laidumo) ir įmirkio. Lygiai kaip ir pirmuoju atveju, reiktų lyginti vieningą parametrą. Vieningas parametras galėtų būti vandens garų varžos faktorius μ (ir vėl tie graikai - jų abėcėlės raidė miu). Neužmirškite palyginti ir trumpalaikio bei ilgalaikio vandens įmirkių (WS ir WP).

Paskutinis, bet taip pat svarbus dalykas, renkantis medžiagas, yra degumo klasė. Jų yra nemažai. Nedegios medžiagos savo sertifikatuose puikuojasi A klase, o degančios pakankamai gerai, paprastai ne aukštesne kaip D. Žinoma, ir čia galima rasti niuansų.

Jeigu sienos šiltinimui renkatės kiek labiau degią medžiagą, rekomenduojame angų (langų, durų) kraštus apšiltinti kita, nedegia, šilumos izoliacine medžiaga. Tai padarykite tam, kad gaisro atveju, ugnis nepasiektų degių produktų. Jei kurio nors iš paminėtų parametrų pardavėjas negali nurodyti, galbūt vertėtų pasiieškoti alternatyvių medžiagų: juk kam pirkti katę maiše?

Kondensatas ir pelėsis

Dažnas sugalvojęs apšiltinti namą, galvoja tik apie šilumą. Bet vertėtų nepamiršti, kad apšiltinus namo sieną ir pasikeitus temperatūriniam režimui, pasikeis ir patalpų mikroklimatas. Ir gali atsirasti nepageidaujamų dalykų. Tiesiog apšiltinus namo sieną ir įdėjus mažiau šilumai laidžius langus, bet nepasirūpinus tinkama ventiliacija, ant sienų galima sulaukti pelėsio. Pelėsiui, kad galėtų sėkmingai gyvuoti, reikia nedaug: tinkamos temperatūros ir drėgmės. Būtent  - padidėjus drėgmei patalpose, ant sienų atsiras pelėsis. Jei drėgmė patalpose sieks 70 proc., pelėsio susidarymas beveik garantuotas. Todėl apšiltinus pastatą reikia vis tik nepamiršti jį vėdinti.

Sienos konstrukcijoje taip pat gali susidaryti kondensatas. Jis susidaro ten, kur atsiranda rasos taškas. Rasos taškas reiškia, kad ant sąlyginai šaltų paviršių atsiras drėgmės. Kondensato sienoje susidarymas ir kiekis priklauso nuo keturių parametrų: lauko ir vidaus oro temperatūrų ir lauko bei vidaus oro drėgnumo.

Užpildant sienos oro tarpą izoliacine medžiaga, pasikeis sienos temperatūrinis režimas. Galima palyginti du variantus: prieš rekonstrukciją (1 pav., a) ir po jos (1 pav., b). Vertinant šiluminiu požiūriu, rekonstrukcija turėtų atsiliepti teigiamai: esamos sienos varža R siekia 3,0 m2K/W, o ją rekonstravus, varža padidėtų iki 6,25 m2K/W. Taigi, varža padidėja daugiau nei du kartus. Bet varža tai tik vienas aspektas, verta panagrinėti ir kondensato susidarymo galimybę.

1 pav. Pastato faktinė situacija ir rekonstravimo variantas. a - esama siena; b - sienos rekonstrukcijos variantas;

Pasirinkime, kad santykinis oro drėgnumas lauke yra ~80%, o temperatūra siekia -5C. Santykinis oro drėgnumas Lietuvoje priklauso nuo paros laiko ir svyruoja nuo 70 iki 90%. Vidutinė oro temperatūra Vilniuje gruodžio - vasario mėnesiais siekia -4,9C. Esant žemesnei temperatūrai ir nesikeičiant oro parametrams patalpoje, kondensato susidarymo sienoje tikimybė taip pat didėja. Tačiau itin žemos temperatūros trunka neilgai ir susidaręs kondensato kiekis būna sąlyginai nedidelis, todėl mūsų pavyzdyje pasirinkta vidutinė -5C oro temperatūra. Paprastai viduje būna 18 - 24 laipsnių temperatūra ir 50% santykinis oro drėgnumas. Jei kambario temperatūra 20C, kondensatas abiejose sienos konstrukcijose nesusidaro (2 pav.)

2 pav. Pastato faktinė situacija ir rekonstravimo variantas, kai kondensatas nesusidaro. a - esama siena; b - sienos rekonstrukcijos variantas;

Tačiau pakilus kambario temperatūrai iki 22C, o drėgmei nesumažėjus, rekonstruotoje sienoje jau susidarys kondensatas (3 pav.) Kondensatas sienoje taip pat gali susidaryti ir padidėjus patalpos oro drėgnumui: patalpos temperatūrai likus 20C, bet santykiniam drėgnumui padidėjus vos 2%, sienoje jau susidarys nedidelis kiekis kondensato.

3 pav. Kondensato susidarymas rekonstruotoje sienoje. a - esama siena; b - sienos rekonstrukcijos variantas;

Kondensato kiekis taip pat tiesiogiai priklauso nuo lauko temperatūros: kuo šalčiau, tuo daugiau kondensato gali susidaryti sienoje. Ir jis išgaruos tik tada, kai sienoje nebeliks rasos taško (pvz., kai pakils lauko oro temperatūra). Vadinasi, rekonstrukcijos metu apšiltinta siena gal ir bus šilta, bet esant nepalankioms sąlygoms, joje gali kondensuotis vanduo, kuris išgaruos tik atėjus šiltajam metų laikui.

Įrengiant garui nelaidžias sienas verta atsiminti, kad  patalpose būtina priverstinė ventiliacija!

Kiekvienas galimas pažeidimas garo izoliacijoje yra potenciali drėgmės kaupimosi ir kondensavimosi vieta. Dažniausiai tomis vietomis tampa angokraščiai, sienų ir perdangos sandūros.

Daugiasluoksnėse atitvarose su išoriniu termoizoliaciniu sluoksniu abi šios sąlygos vykdomos. Verta rinktis kuo laidesnes garui ir hidrofobiškas termoizoliacines medžiagas. Paskaičiuota, kad medžiagos drėgnumui padidėjus vienu procentu, jos šilumos laidumas vidutiniškai išauga šešiais procentais. Kad drėgmė gerai pasišalintų iš termoizoliacinio sluoksnio, reikia vengti mažai garui laidžių apdailos medžiagų, išskyrus atvejus, kai renkamės vėdinamą konstrukciją.

Tiesa, reikia pripažinti, kad šaltuoju metų laiku namuose, dėl visu pajėgumu veikiančių radiatorių, namų oras gali labai išsausėti. Žinoma, tada apie jokius rasos taškus kalbėti nebebus verta.

Rekonstrukcija yra gana sudėtingas procesas, prieš kurio imantis vertėtų numatyti ne tik laukiamus rezultatus, bet ir susimąstyti apie nepageidaujamus efektus.  

Paulius Kriaunevičius, inžinierius-konsultantas
Autoriaus brėžiniai