Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Vyno gamybos verslas
2024-03-13 13:10 Peržiūros : 1135 SpausdintiVyno gamyba Lietuvoje vystosi neįtikėtinais greičiais. Dar visai neseniai vyno specialistai labai skeptiškai žiūrėjo į vyną pagamintą Lietuvoje. 2022 metais Lietuviško vyno konkurse apie 50 vynų buvo įvertinti kaip aukštos kokybės ir gavo įvairių lygių medalius. Nors vynai auksinių medalių negavo, tačiau net keli midūs gavo auksinį apdovanojimą. Dar visai neseniai apie vynuogyno įveisimą buvo teoriniai pamąstymai, o dabar jau Lietuvoje yra virš 100 didesnių ir mažesnių vynuogynų.
Lietuva abejotina ar taps dominuojančiu vynininkystės kraštu. Tačiau atsižvelgiant į panašaus klimato teritorijas atskiri vyninkystės ūkiai turi galimybes rentabiliai veiklai. Rinka jau pasirengusi, belieka tik kiek patobulinti įstatyminę bazę. Bent jau kol kas geriausios perspektyvas vyndariams turintiems geras marketingo ir reklamos žinias.
Vyndarystė Lietuvoje
Geriausia įvertinti vyndarystės perspektyvas Lietuvoje panagrinėjant panašaus klimato teritorijas. Kaip vieną iš pavyzdžių kur panašios kaip Lietuvoje sąlygos galima paminėti Kanados pietinę dalį. Vyndarystė regionuose šiauriau Ontario, Britų Kolumbijos, Kvebeko taip pat gana šviežia veikla. Klimato sąlygos labai panašios į Lietuvos.
Vyno daryklos naujuose regionuose bent jau kol kas nėra didelės ir vyno toliau Kanados vargu ar pavyks nusipirkti. Net ir pačioje Kanadoje supermarketuose kokybiško centrinės Kanados vyno bus gana sudėtinga surasti. Dauguma vyno daryklų vyną parduoda pačioje vyninėje. Itin paplitęs degustacinis turizmas. Tiksliau kiek supaprastinta jo forma. Vyno darykla duoda degustacinį rinkinį kurį keliautojas gali išragauti kur nors gražioje vyno daryklos teritorijoje. Vietoje galima įsigyti patikusį vyną, kurio kaina retai būna žemesnė nei 10 eurų. Šiaurinėse platumose vyno gamybos savikaina gerokai didesnė nei pietinėse. Todėl konkuruoti su pietiniais vynais supermarketuose pernelyg sudėtinga.
Tačiau vynas dažniausiai vertas didesnės kainos. Šiaurinėse platumose auginamos vynuogės turi kitokių skonių ir kvapų nei pietinis, dažniausiai netgi ryškesnius. Vynuogynuose auginamos garsių vynmedžių veislės kaip Pinot Noir, Riesling, Sauvignon Blanc, Chardonnay, Traminer. Taip pat vyno daryklos tampriai susisieja ir labai papildo regionų turistinį verslą.
Nedidelis dvaro Latvijoje vynuogynas. Pasirenkamas vynuogių genėjimo tipas pagal esamas sąlygas ir tikslus. Paveikslėlyje modifikuotas Giujo stilius, metūglis išlenkiamas lanku, iš jo auga derantys ūgliai. Taip pat verta panagrinėti kordoninį genėjimo būdą. Filmas apie vynmedžių genėjimą ir formavimą "vynmedžių genėjimas"
Panašus verslo principas galėtų būti taikomas ir Lietuvoje. Žingsnis po žingsnio kuriame įstatyminė bazė, matoma teigiamų poslinkių. Nors valdžios dėmesio šiam verslui trūksta. Teigiami žingsniai sietini su paramos vynuogynams kurti atsiradimu. Nors pardavimo ribojimai dvelkia archaiškumu.
Taip pat nereikėtų pamiršti ir mūsų klimate augančių kitų uogų. Juodieji ir raudonieji serbentai, agrastai, rabarbarai ir kitokios uogos iš kurių išeina puikūs vynai. Nors jų priežiūra, skynimas dažnai sudėtingesni nei vynuogės ir atitinkamai vyno savikaina didesnė.
Vynui tinkamos vynuogės
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvą pasiekė ir sėkmingai atlaikė klimatinius išbandymus dešimtys vynmedžių veislių. Geriausiai mūsų klimato sąlygas atlaiko įvairios hibridinės veislės. Nagrinėjant Lietuvos vyno čempionato laimėtojus dažniausiai minimos Regent ir Solaris vynmedžių veislės. Šios veislės atsparios šalčiams ir gana atsparios ligoms. Solaris dalinis hibridas su Riesling vynmedžiu.
Taip pat bandomos ir kitos garsių vynuogių veislės ir jų hibridai. Kvapiojo Traminer vynmedžio hibridas Siegerrebe atsparus šalčiams, bet mažiau atsparus ligoms. Iš Vokietijos atėjęs Pinot Noir ten vadinamas Spatburgunder panašu visai atsparus šalčiams, ateis laikas kai bus galima vertinti ir šio vyno skonį.
Priklausomai nuo klimato ir dirvožemio tos pačios veislės vyno skonis gali skirtis ne tik, kad šiaurinių šalių, bet ir Lietuvoje auginamų vynuogių. Todėl verta jungtis prie vyno gamintojų asociacijų kuriose galima tiesiogiai perimti patirtį. Jų Lietuvoje yra net trys.
Daugeliui kyla klausimai ne tik iš kokių veislių įveisti vynuogyną, bet ir kaip elgtis su sodinukais. Vynuogė yra labai lengvai dauginama, galima nesunkiai sodinukų savo plantacijai pasidauginti pačiam. Tačiau kartu su sodinukais gali išplisti ir motininio augalo ligos jei dauginama iš neprižiūrėto augalo. Kai kurioms veislėms taikomi dauginimo ir prekybos apribojimai. Pavyzdžiui Soliariu gali prekiauti tik turintys veisėjų iš Vokietijos leidimą. Lietuvoje negirdėti, kad daugintojai turėtų tokį leidimą. Sunku pasakyti kaip bus ateityje kai legaliame vynuogyne augs nelegalios vynuogės.
Pačiam dauginant vynuogyno įveisimo laiukas gali išsitempti. Kol užaugs motininiai augalai iš kurių galima nusipjauti steibelius šaknyjimui, kol jie prigis. Paprasčiau nusipirkti įšaknytas ar paaugintas vynuoges. Perkant didesniais kiekiais vynuogių sodinukų kaina 2022 metais buvo apie 5 eurus. Skaičiuojant, kad paugintas vynmedžio sodinukas pirmą butelį gali duoti kitais metais, verta paankstinti derlių perkant paaugintus sodinukus.
Vynuogių sodinukai sodinami kiek žemiau žalio stiebo. Šaknys turi būti giliai. Auginamos vynuogės uždengus agroplėvele gruntą arba pastoviai įdirbant žemę. tai leidžia paaukštinti grunto temperatūrą. Daugiau apie vynuogių auginimą galima surasti straipsnyje " Vynuogių auginimas".
Juodųjų serbentų vyną gaminant geriausiai pasiteisino vėlyvosios škotiškos veislės. Raudonųjų serbentų labai gausiai dera ir lengva rinkti Jonheer Van Tets. Aviečių vynui geriausiai tinka vasarinės veislės.
Uogas galima auginti ir iš jų gaminti vyną dėl maišymo su vynuogių vynu. Vynuogė pati neturi vynuogiško skonio. Vynai gali turėti įvairių uogų ( serbentai, miško uogos, vyšnios, avietės, agrastai) skonį. Skirtingų kultūrų vynų maišymas supaprastina užduoti pagaminti skanų, aromatingą vyną. Tai nėra pagal vyndarių taisykles, tačiau gali būti galimybė išsikirti iš kitų.
Geriausia vieta vynuogynui
Vynuogynui labai svarbi vieta. Idealus variantas upės slėnio pietinis šlaitas. Jei pasižiūrėti Burgundijos geriausių vynų žemėlapį, tai geriausi vynai pietiniame Sonos upės krante. Tai didžiausias kieksi saulės, apsauga nuo šaiurinių vėjų ir vanduo apačioje dažniausiai kiek stabilizuojantis lokalų klimatą. Deja daug tokių šlaitų nusaugotose teritorijose, o vadovybės galvose akmens amžius. Tačiau manau tokių ar panašių šlaitų galima surasti, nors paskutiniu metu sklypų pietiniame šlaite kainos kilo. Vyndariai dar konkuruoja su šilauogių augintojais kuriems pietinis šlaitas leidžia anksčiau gauti derlių.
Lietuvoje daug vynuogynų įrengiama lygumose. Ribojant derlių manau galima gauti aukštos kokybės vyną.
Vyninis vynmedis nereiklus dirvožemiui. 30 balų dirvožemis jau gali būti net per derlingas. Vynuogėms labiau tinka neutralūs ir net kiek šarminiai dirvožemiai. Svarbu ir geras vandens laidumas, vynuogės nemėgsta kai užsistovi vanduo ir dirvožemis įmirkęs.
Aukštaitijoje ant pietinio šlaito įrengiamas vynuogynas. Gruntas priemolingas žvyras, grežiamos 60 cm diametro skylės kurios užpildomos derlingu gruntu.
Esant labai skurdžiam dirvožemiui galima jį praturtinti juodžemiu arba vynuoges sodinti į duobes su derlingu mišiniu. Su laiku vynuogės išleis šaknis tolyn ir didelis šaknynas susirinks reikiamas mineralines medžiagas ir vandenį net iš skurdaus dirvožemio.
Vynuogyno įrengimas
Vynuogyno įrengimo kaina gana didelė. Tradiciškai vynuogynas įrengiamas iš metalinių arba gelžbetoninių atvarų. Vynmedžiai prilaikomi vielomis įtemptomis tarp atramų. Pats vynuogių atramų įrengimas nėra sudėtingas, straipsnio autorius pirmą kartą įrengdamas per dieną įrengė apie 40 metrų atramų. Įgudus nebus problemų įrengti 100 metrų.
Vynuogyno kraštinė atrama iš cinkuoto metalo stulpų. Vielos įtempėjai įtempia vielą. Įkasamas inkaras laiko kraštinius stulpus nuo išlinkimo.
Vyno gamybos įranga
Abejotina ar iš karto pavyks pagaminti idealų vyną. Nors specialistai juokauja, kad pats geriausias būna pirmasis vynas. Laikomasi instrukcijų, švaros, neeksperimentuojama ir vynas gaunasi puikus.
Yra keli keliai pasigaminti gerą vyną pramoniniais kiekiais. Per klaidas nuo mažų kiekių iki normalaus verslo. Arba samdyti enologą kuris parinks technologinę įrangą ir prižiūrės procesą. Kol kas Lietuvoje enologų neruošia, bet gal pavyks prikalbinti turintį daugiau patirties.
Vyno gamyba daug žinių reikalaujantis procesas kurias perprasti gali prireikti net kelių vyndarių kartų. Tarp pažengusio, gavusio gerą vyną vyndario ir profesionalaus vyndario kuris žino kodėl toks vynas gavosi yra praraja. Tarp mėgėjo ir pažengusio tik žingsnis. Pradžioje verta pirkti įrangą mažesniems kiekiams, greičiausiai ji bus naudotina net jei padidinsite apimtis.
Atvežus vynuoges jos pirmiausia "sušukuojamos". Nuo kotelių atskiriamos uogos. Koteliai misoje gali priduoti nepageidautinų skonių. Automatizuota linija sutvarkanti tonas vynuogių per valandą.
Maceracijos talpos su maišykle. Maišyklė reikalinga, kad pastoviai išskaidyti ir nardinti kietąsias daleles. Maceracijos metu odelės ir minkštimas atiduoda naudingas medžiagas ir spalvą sultims.
Nerūdijančio plieno vyno fermentavimo talpos. Vyno gamybos procesas gana sudėtingas procesas. Tai ne tik įranga, bet ir mokėjimas panaudoti įvairius mikroorganizmus bei pridėtines medžiagas. Daugiau apie vyno gamybos procesą straipsnyje "Naminio vyno gamyba".
Taip pat išsamus filmas kuriame parodyta visas vyno gamybos procesas. Pagal šią technologiją vynas gavo bronzos medalį 2022 metų LSA Lietuviško vyno čempionate.
Vyno verslo marketingas
Didžiausia viltis vyndariams turėti rentabilų verslą tai geras marketingas ir reklama. Jei vynuogymas bus tik žaliavos gamintojas abejotina ar verslas bus pavykęs. Itin didelis dėmesys turėtų būti tiesioginiams pardavimams apeinant prekybos tinklus.
Vynas turėtų buti pripažintas, Vyno čempionatai puiki vieta užsidirbti medalius. Diplomas ant sienos veiks geriau nei spalvota etiketė.
Verta įsitraukti į vietos bendruomenės veiklą ir padaryti savo vyninę vienu iš maršruto punktu.Vyno degustacijos labai populiari tarp keliautojų. Tipinė komercinė degustacija tai 10 - 15 degustacinių dozių už 15 - 20 eurų. Tenka susidurti, kad vyninės, distilerijos, sidrinės savo produkciją išparduoda atvykstantiems pirkėjams. Pirkėjams tai papildoma pramoga, edukacija. Daug pirkėjų išskirtinį produktą perka dovanoms.
Degustacija su profesionaliu somelje sukuria prestiziškumo atmosferą. Abejotina ar maža vyninė tai galės sau leisti. Daug labiau tikėtina, kad lietuviškų vynų degustaciją praves somelje surinkęs kelių gamintojų produkciją. Tik kiek su vyno produkcijos pardavimu problematiška.
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Receptai, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Kaimų ir miestelių bendruomenės, Vaisių ir uogų ūkiai, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Verslo idėjos kaime
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
