Gyvūnų imuniteto stiprinimas

2018-06-20 17:05   Peržiūros : 198   Spausdinti


Atėjus viduržiemiui pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų periodu labai permainingi - vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl net tik žmonės bet ir gyvūnai augintiniai yra linkę sirgti ne tik infekcinėmis ligomis, bet ir bendrais peršalimais ypač esant nepastoviai oro temperatūrai. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių gyvūnų infekcijas. Todėl įpusėjus žiemai visada puolame domėtis savo augintinių imunitetu. Rūpintis, ar jis nenusilpo?

Žodis imunitetas kilęs iš lotynų kalbos žodžio imuninis ir reiškia „laisvas nuo ko nors". Imunitetas - organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis - išsaugoti organizmą ir apsiginti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima. Imuniteto veiklos pagrindas - atpažinti „sava ir „svetima". Šias gyvūnų (ar žmogaus) organizmo apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų - antigenų. Organizmo imuninė sistema skirstoma į dvi grupes: įgimtą (natūralųjį) arba rūšinį ir įgytą imunitetą.

 

Kokie yra įgimto ir įgyto imunitetao ypatumai?

Įgimtas imunitetas - paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui. Gyvūnus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, tačiau daugelis iš jų nėra pavojingi gyvūno sveikatai, nes vienus apsigynimo mechanizmus jis jau turi dar prieš kontaktuodamas su patogenais. Tai fizikiniai ir cheminiai barjerai, audinių ir kraujo fagocituojančios ląstelės - fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Šie apsaugos mechanizmai būdingi įgimtam imunitetui. Tačiau įgimtas (natūralusis) imunitetas nėra tobuliausia ir patvariausia atsparumo forma, nes esant tam tikroms sąlygoms šio imuniteto barjeras gali būti sulaužytas. Dar L. Pasteras įrodė, kad vištos, sumažėjus jų kūno temperatūrai, nugaišta nuo juodligės, kuriai šiaip jau yra atsparios.

Įgimtu (rūšiniu) imunitetu vadinamas negebėjimas susirgti tam tikromis ligomis, būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai, jis yra paveldimas, todėl kartais vadinamas geniniu. Tokio imuniteto pavyzdys yra tai, jog žmonės neserga ligomis, kuriomis serga gyvūnai ar augalai (pvz.: šunų arba kiaulių maras), o daugelis gyvūnų neserga ligomis, kurias sukelia žmonėms patogeniški organizmai (pvz.: skarlatinos, tymų, meningito ir virusinių hepatitų sukėlėjai).

Įgytas imunitetas yra nepaveldimas, jis skirstomas į natūralųjį (poinfekcinį) ir dirbtinį (povakcininį). Jau žiloje senovėje pastebėta, kad asmenys, persirgę tam tikromis užkrečiamomis ligomis, nesusirgdavo, slaugydami arba bendraudami su ta pačia liga sergančiais ligoniais. Taigi persirgęs žmogus ar gyvūnas tampa atsparus tai ligai, jis įgyja imunitetą. Toks imunitetas yra įgyjamas dviem būdais persirgus tam tikra infekcija ir imunizuojant (vakcinuojant, skiepijant) nuo tos ligos. Kitaip sakant, įgytas imunitetas yra natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis povakcininis. Įgytas natūralus ar dibtinis imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus imunitetas igyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba vakcinuojant nuo tos ligos. Toks imunitetas išsivysto praėjus po vakcinacijos kelioms arba keliolikai dienų ir išsilaiko keletą mėnesių, o kartais keletą metų.

Pasyvus natūralus imunitetas susidaro labai greitai, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų. Tokį pasyvųjį natūralų imunitetą turi naujagimiai, nes per placentą gauti antikūnai pirmuosius 3-6 mėn. saugo  gyvūną nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.

 

Kas alina gyvūnų  imuninę sistemą?

Gyvūnų imuninė sistema dažniausiai nusilpsta veikiant aplinkos veiksniams, kurie neigiamai veikia gyvūno imuninę sistemą. Netinkamos gyvūnų laikymo patalpos, šaltas ir drėgnas oros, deguonies trūkumas uždarose patalpose, vitaminų trūkumas šeriant nepakankamai subalanasuotais pašarais, stresas, triukšmas. Šunims, kurie auginami retai vėdinamose ir šiltose patalpose vedant pasivaikščioti, gali persišaldyti, nes šaltu žiemos periodu jiems bėgiojant suintencyvėja kvėpavimas todėl „praryjama" daug šalto oro. Katės šaltuoju metų laikotarpiu dažniausiai laiką praleidžia šiltose patalpose, tačiau nepaisant to, jų imuninės sistemos atsparumas taip gali susilpnėti, nes joms grėsmę sukelia skervėjai, ir jos gali taip pat persišaldyti.

 

Kas rodo, kad imunitetas nusilpęs?

Kad imunitetas nusilpęs, rodo dažni peršalimai, besikartojančios ir užsitęsusios ir infekcinės ligos, pablogėjusi odos ir kailio išvaizda, pakitęs įprastas gyvūno elgesys- depresija.

 

Ką daryti, kad imuninė sistema būtų stipri?

Gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik įpusėjus žiemai ar pavasario pradžioje, bet ir ištisus metus. Visų  pirma gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti gryname ore, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais. Žinoma, kad gyvūno imunitetui turi įtakos ir paveldėta sveikatos būklė, ir tai kokie išoriniai faktoriai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu. Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos. Pasak dr. Ingridos Jacevičienės, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Tuomet mikroorganizmai bus nepajėgūs sukelti ligos, nes yra nukenksminami ir pašalinami iš organizmo. Tačiau jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema nusilpusi, tada prasideda ligos. Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvarioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms. Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų. Todėl dr. Ingridos Jacevičienės teigimu infekcinių ligų imunoprofilaktika yra vienintelis efektyvus būdas, išvengti gyvūnų susirgimo infekcinėmis ligomis ir kontroliuoti infekcinių ligų plitimą (pasiutligės). Tačiau prieš imdamiesi radikalesnių priemonių (t. y. vakcinacijos) imunitetui stiprinti pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų gyvūnas sveikas.

Stenkitės ne nuslopinti savo gyvūno organizmo apsaugos veiksnių, o juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą ir jūsų gyvūnas bus sveikas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.


Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Pašarai, maisto priedai gyvuliams, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai
Mineraliniai vitamininiai papildai galvijų šėrime

Mineraliniai vitamininiai papildai galvijams

Kaip parinkti vitamininiu spapildus galvijų šėrimui, mikroelementai karvių ir veršelių šėrimui 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4
Žemės ūkio, kelių statybos, miško ruošos ir kita technika bei jų padargai. Žemės ūkio technika, traktoriai, prekyba ir remontas.
A. Goštauto g. 12-151, Vilnius
Telefonas: +370-5-2611118, +370-5-2614473, Mobilus: +370-686-55250, +370-670-34352, El. paštas: livila@livila.lt
1 2 3 4
1 2
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

STORTI Dobermann pašarų dalintuvai
Pašarų dalintuvai STORTI

Storti Akita pašarų maišytuvas – dalintuvas, STORTI Dober...

Priedai pašarams
Priedai pašarams

Pašarų priedai

Aliejus pašarams
Aliejus pašarams

Aliejus gyvūnams: žirgams, šunims, katėms ir kt.

Pašarų maišytuvas-dalytuvas

Pašarų maišytuvai-dalytuvai, maišytuvas-dalytuvas-skeltuv...

Pakuotojas

USM-1

Vyniotuvai

Rulonų vyniotuvai

Varpinių žolių mišinys pievai

Pašarinių žolių sėklos vidurinio ir aukšto derlingumo dirv...

Ankštinių ir varpinių pašarinių žolių mišinys

Pašarinių žolių sėklos ganykloms, pašariniams žolynams su dobilais, svidrėmis, eraičin...

Pašarinių žolių sėklų mišiniai

Pašarinės žolės, pašarinės žolės sėk...

1 2