Raudonųjų dobilų veislės

2013-04-12 17:01   Peržiūros : 328   Spausdinti
dobilai


 Arimaičiai. Vėlyva diploidinė raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Tirta Plungės, Kauno, Utenos augalų veislių tyrimo stotyse 1994-95 melais. Konkursinių bandymų vidutinis sausų medžiagų derlingumas gautas 8,58 t ha-1, tai 0,92 t ha-1 arba 12% daugiau už standartinę veislę 'Kamaniai'. Sėklų derlingumas buvo 0,305 t ha-1 ir standartinę veislę aplenkė 0,074 cnt/ha arba 32%. Didžiausias sausi; medžiagų derlius išaugintas 1994 m. Kauno stotyje 12,5 t ha-1. Augalai užauga iki 112 cm aukščio, mažai išgula, lapuotumas 41,5%. 'Arimaičiai' atsparūs nepalankioms žiemojimo sąlygoms. Vegetacijos trukmė iki pirmos pjūties 65-72 dienos. Veislė užaugina dvi normalias pjūtis, bet sėklai reikia palikti iš pirmos žolės. 'Arimaičiai' atsparūs ligoms ir dobilų atsėliavimui.


Nemaro. Diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Vokietijoje, Saatzucht Steinach GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005-2007 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Įrengtuose šių dobilų bandymuose gautas vidutinis 8,45 t ha-1 žalios masės sausų medžiagų derlius. Didžiausias žalios masės sausų medžiagų derlius gautas 2005 m. Pasvalio AVT stotyje - 15,70 t ha-1.
Atlikus laboratorines analizes, 'Nemaro' veislės dobilų žalios masės sausoje medžiagoje buvo nustatyta 17,2-19,2 proc. baltymų ir 13,9-21,0 proc. ląstelienos. Bandymuose išaugintame derliuje lapai sudarė 35,6 proc. bendro žalios masės derliaus.
'Nemaro' veislės raudonieji dobilai 2005/2006 m. žiemą, kuomet sausio mėnesį nesant sniego dangos oro temperatūra atskiromis dienomis buvo nukritusi iki -300C šalčio, Pasvalio AVT stotyje žuvo. Tačiau kitose AVT stotyse jie palyginti neblogai peržiemojo, dėl ko jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai buvo įvertintas 7,3 balo.
Šios veislės dobilų augalų vidutinis aukštis - 68 cm. Jie gana atsparūs išgulimui. Šis jų požymis įvertintas 7,6 balo.
'Nemaro' veislės raudonųjų dobilų vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 166 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki pirmos pjūties). Įrengtuose bandymuose tyrimo metais šios veislės dobilus palyginti mažai pažeidė ligos: nustatyta, kad tik askochitozė pažeidė 10-15 proc. augalų. Dobilų vėžio pažeidimai nenustatyti.

Nordi. Vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Danijoje, DLF Trifolium sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2000-2002 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 7,57 t ha-1 sausų medžiagų ir 0,19 t ha-1 sėklų derlius. Didžiausias žalios masės sausų medžiagų derlius gautas 2001 m. Utenos augalų veislių tyrimo stotyje - 14,80 t ha-1. Sausoje medžiagoje baltymai vidutiniškai sudarė 16,0%, o ląsteliena - 17,6%. Tyrimo metais šios veislės augalai palyginti neblogai peržiemojo. Ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas 7,5 balo, o atsparumas išgulimui - 7 balais. Vidutinis augalų aukštis 63 cm. Žaliosios masės sausoje medžiagoje lapai vidutiniškai sudaro 33%.
Augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė iki pirmos pjūties yra 177 dienos. "Nordi" veislė 7 dienomis vėlyvesnė, lyginant su tirtų raudonųjų dobilų veislių vidutiniu vegetacijos periodu. Tyrimo metais šios veislės augalai palyginti mažai buvo pažeisti askochitozės (3%), antraknozės (10%). Dobilų vėžio pažeidimų nenustatyta.

Radviliai. Diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Veislę sukūrė prof. habil. dr. Antanas Svirskis.
Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007-2008 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Įrengtuose dobilų veislių bandymuose gautas vidutinis 8,97 t ha-1 'Radvilių' veislės dobilų žalios masės sausų medžiagų derlius. Didžiausias sausų medžiagų derlius gautas 2008 m. Pasvalio AVT stotyje - 15,58 t ha-1.
Atlikus laboratorines analizes 'Radvilių' veislės dobilų žalios masės sausoje medžiagoje buvo nustatyta 17,1-19,2 proc. baltymų ir 18,3-19,0 proc. ląstelienos. Bandymuose išaugintame derliuje lapai sudarė 31,5 proc. bendro žalios masės derliaus.
Tyrimo metais šios veislės raudonieji dobilai palyginti neblogai žiemojo. Jų ištvermingumasžiemojimui vidutiniškai įvertintas 6,9 balo.
Šios veislės dobilų augalų vidutinis aukštis - 56 cm. Jie palyginti atsparūs išgulimui. Šis jų požymis įvertintas 8,2 balo.
'Radvilių' veislės dobilai vidutiniškai dviem dienom vėlyvesni už standartinės 'Vyčių' veislės dobilus. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 162 dienos (skaičiuojant nuo sausio mėn. 1 d. iki pirmos pjūties).
Tyrimo metais įrengtuose bandymuose tam tikrą dalį 'Radvilių' veislės dobilų augalų pažeidė askochitozė (iki 10 proc.) ir miltligė bei cerkosporiozė (iki 15 proc.). Tačiau nebuvo nustatyta, kad šios veislės dobilus būtų pažeidęs dobilų vėžys.

Sadūnai. Tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Veislę sukūrė prof. habil. dr. Antanas Svirskis.
'Sadūnai' veislės dobilų ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006 - 2007 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Įrengtuose dobilų veislių bandymuose gautas vidutinis 6,40 t ha-1 šių dobilų žalios masės sausų medžiagų derlius, kuris buvo net 1,38 t ha-1 (27,5 proc.) didesnis už standartinės 'Vyliai' veislės derlių. Didžiausias žalios masės sausų medžiagų derlius gautas 2006 m. Utenos AVT stotyje - 12,04 t ha-1.
Atlikus laboratorines analizes, 'Sadūnai' veislės dobilų žalios masės sausoje medžiagoje buvo nustatyta 15,3-22,5 proc. baltymų ir 18,3-20,8 proc. ląstelienos. Bandymuose išaugintame derliuje lapai sudarė 36,8 proc. bendro žalios masės derliaus.
'Sadūnai' veislės dobilai nepalankią 2005/2006 m. žiemą palyginti gerai peržiemojo Plungės AVT stotyje, o Pasvalio AVT stotyje įrengtame bandyme žuvo. Šių dobilų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,1 balo, o augalų atsparumas išgulimui - 8,6 balo. Augalų vidutinis aukštis - 64 cm. Šios veislės dobilai vidutiniškai dviem dienom vėlyvesni už standartinės 'Vyliai' veislės dobilus. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 166 dienos (skaičiuojant nuo sausio mėn. 1 d. iki pirmos pjūties).
Įrengtuose bandymuose 'Sadūnai' veislės dobilų augalus palyginti mažai pažeidė askochitozė (10 proc.) ir cerkosporiozė (15 proc.). Tačiau nenustatyta, kad šios veislės dobilus būtų pažeidęs vėžys.

Sara. Vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2000-2002 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 7,96 t ha-1 žalios masės sausų medžiagų derlius, kuris buvo 6,1% didesnis už minėtais metais tirtų veislių vidutinį derlingumą. Sėklų vidutinis derlius sudarė 0,25 t ha-1. Tirtų veislių vidutinį sėklų derlių viršijo 13,6%. "Sara" veislės dobilų derlingumo potencinės galimybės yra labai didelės. Tai patvirtina ir 2001 m. Utenos augalų veislių tyrimo stotyje gautas 18,10 t ha-1 sausų medžiagų derlius. Žalios masės sausoje medžiagoje nustatyta 16,1-16,8% baltymų ir 16,0-19,9% ląstelienos. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų atskirais bandymo metais lapai sudarė 31,4-37,1% bendros augalų masės.
Augalų vidutinis aukštis 68 cm. Ištvermingumas žiemojimo sąlygoms ir atsparumas išgulimui įvertinti po 7,2 balo. 'Sara' veislės dobilų vidutinė vegetacijos periodo trukmė iki pirmos pjūties 173 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 dienos). Tyrimo metais šios veislės augalai mažai buvo pažeidžiami ligų.

Skriveru tetra. Ankstyva tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Latvijoje, Skriveru zinatnes centrs selekcininkų. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005-2006 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Įrengtuose šių dobilų bandymuose gautas vidutinis 9,54 t ha-1 žalios masės sausų medžiagų derlius, kuris buvo 0,43 t ha-1 (4,7 proc.) didesnis už standartinės 'Vyliai' veislės derlingumą. Didžiausias žalios masės sausų medžiagų derlius gautas 2005 m. Pasvalio AVT stotyje - 19,90 t ha-1.
Atlikus laboratorines analizes, 'Skriveru tetra' veislės dobilų žalios masės sausoje medžiagoje buvo nustatyta: baltymų 14,7-22,1 proc., o ląstelienos - 15-21,2 proc. Bandymuose išaugintame derliuje lapai sudarė 33,8 proc. bendro žalios masės derliaus.
Tyrimo metais 'Skriveru tetra' veislės augalai (tame tarpe ir nepalankią 2005/2006 m. žiemą) palyginti neblogai peržiemojo. Ištvermingu-mas žiemojimo sąlygoms vidutiniškai įvertintas 6,7 balo, o augalų atsparumas išgulimui - 7,7 balo. Augalų vidutinis aukštis 71 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė 171 diena (iki pirmos pjūties). Įrengtuose 'Skriveru tetra' veislės dobilų bandymuose nustatytas palyginti nedidelis jų augalų pažeidimas askochitoze (5-10 proc.) ir rūdimis (7-15 proc.). Augalų pažeidimo dobilų vėžiu nebuvo nustatyta.

SW Ares. Vėlyva diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006-2007 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 7,57 t ha-1 žalios masės sausų medžiagų derlius, kuris buvo net 1,76 t ha-1 didesnis už standartinės 'Vyčiai' veislės derlių. Didžiausias šių dobilų žalios masės sausų medžiagų derlius gautas 2006 m. Utenos AVT stotyje įrengtame bandyme - 11,65 t ha-1. Atskirais 'SW Ares' veislės tyrimo metais išaugintame derliuje žalios masės sausoje medžiagoje buvo nustatyta 15,9-19,3 proc. baltymų ir 15,7-22,4 proc. ląstelienos. Šie dobilai pasižymi gausiu lapuotumu. Lapai išaugintame žalios masės derliuje sudarė net 39,0 proc. Įrengtuose veislės bandymuose augalai palyginti gerai žiemojo. Jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,3 balo.
'SW Ares' veislės dobilų augalų vidutinis aukštis - 77 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo. Šios veislės dobilų vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 174 dienos (skaičiuojant nuo sausio mėn. 1 d. iki pirmos pjūties).
Tyrimo metais 'SW Ares' veislės raudonuosius dobilus palyginti mažai pažeidė ligos. Buvo nustatyta, kad nedidelę dalį jų augalų pažeidė miltligė (5 proc.) ir askochitozė (20 proc.). Tačiau nebuvo nustatyta, kad šios veislės dobilus būtų pažeidęs dobilų vėžys.

SW Nancy. Vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005-2006 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 9,82 t ha-1 žalios masės sausų medžiagų derlius. Didžiausias žalios masės sausų medžiagų derlius gautas 2005 m. Pasvalio AVT stotyje -17,40 t ha-1.
Atskirais 'SW Nancy' veislės tyrimo metais išaugintame derliuje - žalios masės sausoje medžiagoje buvo nustatyta: baltymų 15-20 proc., o ląstelienos - 13,7-20,4 proc. Šie dobilai pasižymi gausiu lapuotumu. Lapai išaugintame žaliosios masės derliuje sudarė net 37,6 proc. Įrengtuose veislės bandymuose augalai palyginti gerai žiemojo. Jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,1 balo.
Šios veislės dobilų augalų vidutinis aukštis 78 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 7,2 balo. 'SW Nancy' veislės dobilų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 183 dienos (iki pirmos pjūties). Tyrimo metais jų augalai palyginti mažai buvo pažeisti ligų. Buvo nustatytas tik nedidelis šių dobilų pažeidimas miltlige (0-1 proc.) ir askochitoze (6-10 proc.). Įrengtuose bandymuose pažeistų vėžio dobilų nebuvo, kas rodo jų atsparumą šiai karantininei ligai.

Titus. Tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Vokietijoje, Saatzucht Steinach GmbH sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2005-2006 m. Plungės, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Įrengtuose veislės bandymuose gautas vidutinis 9,48 t ha-1 sausų medžiagų derlius. Didžiausias sausų medžiagų derlius gautas 2005 m. Pasvalio AVT stotyje - 19,90 t ha-1. 'Titus' veislės dobilų žalios masės sausoje medžiagoje, atlikus laboratorines analizes, nustatyta: baltymų 13,5-22,3 proc., o ląstelienos - 17,7-22,9 proc. Bandymuose išaugintame derliuje lapai vidutiniškai sudarė 35,8 proc. bendro žalios masės derliaus. Tyrimo metais šios veislės raudonieji dobilai palyginti gerai žiemojo. Jų ištvermingumas žiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,3 balo.
'Titus' veislės dobilų augalų vidutinis aukštis 69 cm. Jie gana atsparūs išgulimui, kas buvo įvertinta net 8,3 balo. Šie dobilai vidutiniškai dviem dienom vėlyvesni už standartinės 'Vyliai' veislės. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 172 dienos.
Bandymuose 'Titus' veislės dobilai palyginti mažai buvo pažeisti askochitozės (2-5 proc.) ir degulių (10-12 proc.). Vėžio pažeistų dobilų nenustatyta.

Vesna. Tetraploidinė raudonųjų dobilų veislė, sukurta Danijoje, DLF Trifolium sėklininkystės firmoje.
Veislių bandymuose veislė 'Vesna' tirta 1996-2000m. trijose augalų veislių tyrimo stotyse. Vidutinis žalios masės sausų medžiagų derlius gautas 9,74 t ha-1, o sėklų - tik 0,06 t ha-1. Didžiausias sausų medžiagų derlius gautas 1996m. Plungės augalų veislių tyrimo stotyje - 15,8 t ha-1. Baltymų sausoje medžiagoje vidutiniškai nustatyta 18,4%. Augalai ištvermingi žiemojimo sąlygoms. Per bandymų laikotarpį ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,8 balo. Augalų vidutinis aukštis 74 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 7,4 balo. Šios veislės dobilai pasižymi gausiu lapų kiekiu. Jie vidutiniškai sudaro net 45,1% bendros augalo masės. 'Vesna'veislės dobilai yra vieni iš ankstyviausių raudonųjų dobilų. Jų vegetacija vidutiniškai trunka 161 dieną.
'Vesna' veislės dobilai registruoti Čekijoje, Estijoje, Slovakijoje, Švedijoje.
Neigiama šios dobilų veislės savybė - palyginti mažas atsparumas dobilų vėžiui.

Vyčiai. Ankstyvųjų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Veislės autoriai: dr. J.Bilis ir dr. J.Pivoriūnas.
Ūkinio vertingumo veislių bandymuose dobilai 'Vyčiai' tirti 1998-200Im. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 8,0 t ha-1 sausų medžiagų derlius, kuris buvo 4,3 % didesnis už standartinės veislės 'Liepsna' derlių. Žemdirbystės instituto duomenimis 'Vyčiai' veislės dobilai sėklų subrandino net 20,9 % daugiau, lyginant su standartinės veislės dobilais. 'Vyčiai' taip pat geriau žiemoja nei 'Liepsna' veislės dobilai. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 6,8 balo, o atsparumas išgulimui - 6,7 balo. Vidutinis augalų aukštis 78 cm. Žaliosios masės sausoje medžiagoje lapai sudaro apie 36 %. Sausoje masėje baltymai vidutiniškai sudaro 16,0 %, ląsteliena - 24,5 %. Augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė iki pirmos pjūties171 diena (skaičiuojant nuo sausio mėnesio l dienos).

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Veislininkystė, sėklų ir sodinukų prekyba, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Pašarai, maisto priedai gyvuliams
Mineraliniai vitamininiai papildai galvijų šėrime

Mineraliniai vitamininiai papildai galvijams

Kaip parinkti vitamininiu spapildus galvijų šėrimui, mikroelementai karvių ir veršelių šėrimui 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3
Žemės ūkio, kelių statybos, miško ruošos ir kita technika bei jų padargai. Žemės ūkio technika, traktoriai, prekyba ir remontas.
A. Goštauto g. 12-151, Vilnius
Telefonas: +370-5-2611118, +370-5-2614473, Mobilus: +370-686-55250, +370-670-34352, El. paštas: livila@livila.lt
1 2 3
1 2
Produktai
Ankštinių ir varpinių pašarinių žolių mišinys

Pašarinių žolių sėklos ganykloms, pašariniams žolynams su...

Pašarinių žolių sėklų mišiniai

Pašarinės žolės, pašarinės žolės sėklos

Laižalai gyvūnams
Laižalai gyvūnams

Laižoma druska karvėms, laižalai veršingoms karvėms, laiž...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

STORTI Dobermann pašarų dalintuvai
Pašarų dalintuvai STORTI

Storti Akita pašarų maišytuvas – dalintuvas, STORTI Dober...

Priedai pašarams
Priedai pašarams

Pašarų priedai

Aliejus pašarams
Aliejus pašarams

Aliejus gyvūnams: žirgams, šunims, katėms ir kt.

Varpinių žolių mišinys pievai

Pašarinių žolių sėklos vidurinio ir aukšto derlingumo dir...

Pašarų maišytuvas-dalytuvas

Pašarų maišytuvai-dalytuvai, maišytuvas-dalytuvas-skeltuv...

Pakuotojas

USM-1

1 2