Narcizų auginimas

2024-09-24 22:02 Peržiūros : 319 Spausdinti

Narcizai Lietuvoje pradėti auginti maždaug XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Šie pavasarį žydintys augalai tapo populiarūs sodybose ir parkuose dėl savo atsparumo klimato sąlygoms ir lengvos priežiūros. Tačiau narcizų kultūra Lietuvoje tikrai išpopuliarėjo XX a., kai žmonės pradėjo daugiau dėmesio skirti dekoratyviniams augalams savo soduose. Nors šie augalai kilę iš Viduržemio jūros regiono, dėl savo atsparumo žiemai jie sėkmingai auga ir Lietuvos klimato sąlygomis. Narcizai, žydintys anksti pavasarį, tapo tikrais šio sezono pranašais.

Narcizai

Narcizų pievos įrengimas

Nuo nedidelių kelių krūmelių darželyje ima populiarėti narcizų pievos. Daug ką įkvėpė Vilniaus paupys. Didelės narcizų grupės labai įspūdingai atrodo iš toli ir iš arti. Čia tiesiog traukia padaryti pikniką.

Narcizų pievos įrengimas
Gėlių pievos įrengimas praėjo daug evoliucijos etapų kol pavasarinei pievai buvo apsiribota narcizais ir krokais. Sodinta dideliais plotais, taip narcizai įspūdingesni. Tulpės sunyko jau kitais metais, greičiausiai svogūnėlius suėdė pelėnai. O ir tulpių žiedais bei lapais mėgsta papildyti racioną stirnos. Tuo tarpu narcizai turi nuodingų medžiagų, kurios atgraso peles, stirnas ir kitus laukinius gyvūnus nuo jų valgymo. Pagrindinė nuodinga medžiaga, aptinkama narcizuose, yra likorinas - alkaloidas, kuris yra nuodingas tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

Likorinas randamas narcizų svogūnėliuose, stiebuose ir lapuose. Ši medžiaga gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir kitus apsinuodijimo simptomus, jei praryjama didesniais kiekiais. Dėl šio alkaloido buvimo pelės, kurmiai ir kiti smulkūs graužikai paprastai vengia narcizų svogūnėlių, o stirnos ir kiti laukiniai gyvūnai vengia graužti šių augalų stiebus ar lapus.

Narcizų veislės

Kalbant apie veisles, visame pasaulyje yra užregistruota daugiau nei 32 000 narcizų veislių. Narcizai yra skirstomi į 13 pagrindinių grupių pagal savo žiedų struktūrą, spalvą, žydėjimo laiką ir kitas savybes. Narcizai žydi pavasarį, tačiau jų žydėjimo laikas gali skirtis priklausomai nuo veislės. Pastebėta, kad geltonos spalvos narcizai dažnai žydi anksčiau nei baltieji. Todėl gėlių pievoje verta maišyti geltonuosius ir baltuosius narcizus. pradžioje ima žydėti geltonieji narcizai, po savaitės ar kelių pieva pabala nuo baltūjų narcizų.

Narcizai skiriasi ne tik spalvomis, bet ir žiedų forma bei struktūra. Pavyzdžiui, trimitiniai narcizai turi didelį ir ryškų trimitą, o poetiniai narcizai išsiskiria savo baltų žiedlapių elegancija ir nedideliu geltonu centru su raudonu krašteliu. Narcizai skirstomi:

1. Pagal žydėjimo laiką

Ankstyvieji narcizai - šie narcizai pradeda žydėti ankstyvą pavasarį, dažnai kovo ar balandžio mėnesį. Geltonos spalvos narcizai, kaip jūs pastebėjote, dažniausiai priklauso šiai grupei.
Vidutinio žydėjimo narcizai - jų žydėjimas prasideda balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje.
Vėlyvieji narcizai - šios veislės žydi vėlyvą pavasarį, gegužę.

2. Pagal spalvą

Geltonos spalvos narcizai - dažniausiai tai ankstyviausiai žydinčios veislės. Dėl savo ryškumo ir energijos jie yra labai populiarūs pavasario soduose.

Baltos spalvos narcizai - dažniausiai žydi vėliau nei geltonieji. Jie pasižymi elegantiška išvaizda ir puikiai tinka sodams, kur reikia švelnesnių spalvų.
Dvispalviai narcizai - gali turėti geltoną ir baltą, oranžinę ar net raudoną spalvų derinius.

3. Pagal žiedų struktūrą ir formą

Narcizai skirstomi į keletą kategorijų, remiantis žiedo struktūra:

Trimitiniai narcizai - turi vieną didelį žiedą su ilgu, ryškiu trimitiniu vainiku.
Didžiavainikiai narcizai - jų vainikas (trimitas) yra mažesnis nei trimitinių narcizų, tačiau vis dar gana didelis.
Mažavaisiniai narcizai - vainikas yra nedidelis, trumpesnis nei pusė žiedlapių ilgio.
Pilnaviduriai narcizai - žiedai yra su daugybe žiedlapių, dažnai atrodo „pūkuoti" ar su pilnaviduriais centrais.
Poeticus narcizai - paprastai turi baltus žiedlapius ir mažą, ryškiai geltoną arba oranžinį centrą.

4. Pagal augalo dydį

Dideli narcizai - stiebai gali siekti iki 50 cm aukštį, o žiedai yra dideli ir ryškūs.
Mažieji narcizai - nykštukiniai arba miniatiūriniai narcizai, kurie yra puikūs alpinariumuose ar vazonuose.

Narcizų auginimas

Narcizai yra nereiklūs augalai, tačiau norint užtikrinti jų gerą augimą ir gausų žydėjimą, labai svarbu pasirinkti tinkamą dirvožemį, tinkamai paruošti lysvę, žinoti, kada geriausia sodinti svogūnėlius, ir laikytis tinkamų atstumų bei sodinimo gylio. Teisinga šių veiksnių kombinacija užtikrins, kad narcizai džiugins savo ryškiais ir elegantiškais žiedais kiekvieną pavasarį.

Narcizų auginimas
Narcizai nereiklūs, atsparūs ligoms ir kenkėjams. Gerai atlaiko piktžolėtumą. Ideali gėlė tiems kas nenori skirti laiko priežiūrai.

Geriausias dirvožemis narcizams

Narcizai geriausiai auga derlingame, puriame ir gerai drenuotame dirvožemyje. Optimalus pH lygis turėtų būti šiek tiek rūgštus arba neutralus, geriausia nuo 6,0 iki 7,0. Svarbiausias faktorius - geras drenažas, nes narcizai nemėgsta stovinčio vandens. Perteklinė drėgmė gali lemti svogūnėlių puvimą, todėl sunkus, molingas dirvožemis jiems netinka. Jei turite molingą dirvožemį, būtina pagerinti drenažą, įmaišant smėlio ar smulkios skaldos. Svarbu, kad dirvožemis būtų humusingas ir turtingas maistingomis medžiagomis. Jei jis yra smėlingas arba skurdus, galima įterpti komposto ar gerai perpuvusio mėšlo, kad užtikrintumėte augalams reikalingas sąlygas.

Dirvožemio narcizams įdirbimas

Prieš sodinant narcizus, dirvą reikia kruopščiai paruošti. Pirmiausia, lysvė turi būti įdirbta iki 20-30 cm gylio. Tai suteiks svogūnėliams pakankamai vietos šaknims augti ir užtikrins, kad dirvožemis bus pakankamai puri. Jei dirvožemis nėra pakankamai derlingas, rekomenduojama įmaišyti komposto ar subalansuotų trąšų. Tai padės pagerinti dirvožemio struktūrą ir aprūpins augalus būtinomis maistinėmis medžiagomis. Jei dirvožemis sunkus, verta jį papildomai praturtinti smėliu arba smulkia skaldine medžiaga, kad pagerėtų drenažas.

Dirvožemis narcizams
Laukinėje pievoje visa žolė pavasarį sunaikinta bendro poveikio herbicidais. Vasarą pirmą kartą sukultivuotair pasėtos garstyčios. Kartu su jomis dygo ir susikaupusios žolių sėklos. Kelis kartus kultivuota skurdinant žolių sėklų banką. Rudenį pries sodinant dar sukultivuota.

Narcizų sodinimo laikas

Narcizų svogūnėlius geriausia sodinti rudenį. Tai leidžia svogūnėliams įsišaknyti prieš žiemą ir pasiruošti sėkmingam augimui pavasarį. Optimalus laikas sodinimui Lietuvoje yra nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos. Svarbu, kad svogūnėliai įsišaknytų iki pirmųjų rimtų šalnų, bet šaltuoju metų laiku liktų ramybės būsenoje. Jei narcizus pasodinsite per anksti, pavyzdžiui, rugpjūtį, svogūnėliai gali pradėti augti per anksti ir būti pažeisti šalnų. Taigi, rudeninis sodinimas padeda užtikrinti sveiką augimą ir gausų žydėjimą ateinančiais metais.

Narcizų svogūnėliai
Narcizų svogūnėlius paprasčiausia nusipirkti internetu. 2023, 2024 metais narcizai pirkti bulbi.nl internetinėje parduotuvėje. Atgabeno per 7 dienas į Labanoro girią. Labai geros kainos perkant didesnį kiekį, 2024 svogūnėlio kaina buvo apie 0,14 euro.

Kaip sodinti narcizų svogūnėlius

Narcizų svogūnėlius reikia sodinti tinkamame gylyje ir laikantis tam tikrų atstumų. Sodinimo gylis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augalų sėkmę. Svogūnėliai turėtų būti sodinami maždaug 10-15 cm gylyje, skaičiuojant nuo svogūnėlio dugno iki žemės paviršiaus. Mažesniems svogūnėliams gali būti sodinama šiek tiek seklesniame gylyje, tačiau didesni turėtų būti sodinami giliau. Tarp atskirų svogūnėlių rekomenduojama palikti 10-15 cm tarpą. Jei norite tankesnio žiedų kilimo, svogūnėlius galima sodinti šiek tiek arčiau, tačiau jei planuojate, kad narcizai ilgai augtų toje pačioje vietoje (apie 5-7 metus), verta palikti didesnius tarpus - maždaug 15-20 cm. Tai leis augalams plėstis ir nebus per didelio augimo suspaudimo.

Narcizų sodinimas

Po narcizų sodinimo būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą, kad svogūnėliai sėkmingai įsišaknytų. Svarbu palaistyti svogūnėlius po pasodinimo, kad jie galėtų pradėti formuoti šaknis. Vis dėlto reikia vengti perlaistymo, ypač jei rudenį dažnai lyja. Be to, norint apsaugoti svogūnėlius nuo staigių temperatūros svyravimų, verta uždengti lysvę mulčiu - naudokite perpuvusį kompostą, žievę arba lapus. Mulčias padės išlaikyti drėgmę ir apsaugoti augalus nuo staigių temperatūros pokyčių.

Narcizų sodinimas
Narcizai sodinti eilėmis, užkasant prieš tai buvusią eilę naujos eilės žemėmis.

Narcizų tręšimas

Narcizams nereikia intensyvaus tręšimo, tačiau ankstyvą pavasarį, kai jie pradeda augti, verta patręšti subalansuotomis trąšomis, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio. Tai padės augalams stipriau augti ir gausiau žydėti. Narcizų svogūnėliai linkę daugintis, todėl kas kelerius metus - maždaug kas 4-5 metus - juos verta iškasti ir padalinti. Tai padės išvengti per tankaus augimo ir užtikrins, kad narcizai žydės gausiau.

Tinkamai paruošus dirvą ir laikantis pagrindinių sodinimo taisyklių, narcizai kiekvieną pavasarį žydės puošdami sodą ryškiais ir elegantiškais žiedais.

Narcizų ligos ir kenkėjai

Narcizai yra gana atsparūs augalai, tačiau, kaip ir dauguma kitų augalų, jie nėra apsaugoti nuo tam tikrų ligų ir kenkėjų. Nors dažniausiai narcizai auga sveikai, kartais jų vystymąsi gali sutrikdyti tam tikros problemos. Čia išsamiai aprašomos dažniausios ligos, kenkėjai ir būdai, kaip su jais kovoti.

Viena iš dažniausių narcizų ligų yra pilkasis puvinys (Botrytis cinerea). Ši liga pažeidžia narcizų lapus ir žiedus, o augalas pradeda pūti. Liga pasireiškia pilkai rudomis dėmėmis ant augalų, kurie laikui bėgant sunyksta. Šią ligą sukelia grybai, kurie plinta ypač greitai, kai yra drėgnos ir šiltos sąlygos. Kova su pilkuoju puviniu apima užkrėstų augalų pašalinimą, kad liga neplistų. Be to, svarbu vengti perlaistymo ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink narcizus. Tam tikrais atvejais galima naudoti fungicidus, specialiai sukurtus kovai su grybelinėmis ligomis.

Kita svarbi narcizų liga yra narcizų mozaikos virusas (Narcissus mosaic virus). Šis virusas sukelia gelsvų mozaikinių dėmių atsiradimą ant lapų, o tai lemia prastesnį augalų vystymąsi ir sumažina žiedų kiekį. Virusas plinta per tam tikrus kenkėjus, ypač per amarus. Kovos su narcizų mozaikos virusu būdas yra užkrėstų augalų pašalinimas ir sunaikinimas. Be to, labai svarbu kontroliuoti amarus, nes jie yra pagrindiniai šio viruso platintojai. Amarų populiaciją galima sumažinti naudojant insekticidus arba natūralius kovos būdus.

Bazinis puvinys (Fusarium oxysporum f. sp. narcissi) yra dar viena rimta narcizų problema. Šią ligą sukelia grybas, kuris pažeidžia narcizų svogūnėlius, o šie pradeda pūti. Užkrėsti svogūnėliai tampa minkšti, jų spalva pasikeičia į rudos ar pilkos atspalvius. Kovojant su šiuo grybu, svarbu sodinti tik sveikus svogūnėlius. Jei augalai jau užkrėsti, juos reikia išrauti ir sunaikinti. Taip pat rekomenduojama prieš sodinant svogūnėlius juos dezinfekuoti arba naudoti fungicidus, kad sumažėtų infekcijos rizika.

Dar viena problema narcizų augintojams yra sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum), kuris pažeidžia svogūnėlius ir šaknis. Ši liga pasireiškia kaip baltas, medvilnę primenantis pelėsis, plintantis ant narcizų svogūnėlių ar šaknų. Norint kovoti su sklerotiniu puviniu, reikia pašalinti ir sunaikinti užkrėstus augalus, o dirvožemį dezinfekuoti, kad būtų sumažinta ligos plitimo rizika. Be to, gali būti naudinga naudoti fungicidus, ypač jei liga jau plačiai išplitusi.

Kalbant apie narcizų kenkėjus, pirmiausia reikėtų paminėti amarus (Aphidoidea). Amarai čiulpia narcizų sultis ir taip silpnina augalą, o be to, jie platina virusines ligas, įskaitant narcizų mozaikos virusą. Norint kovoti su amarais, rekomenduojama naudoti insekticidus, tačiau yra ir natūralių būdų - pavyzdžiui, muilo tirpalas arba česnako purškalas gali padėti sumažinti amarų populiaciją.

Kitas pavojingas kenkėjas narcizams yra nematodai (angl. eelworms). Tai maži kirminai, kurie puola narcizų šaknis ir svogūnėlius, dėl ko augalai pradeda deformuotis, lėčiau auga arba visai nežydi. Kovai su nematodomis būtina pašalinti ir sunaikinti pažeistus augalus. Be to, rekomenduojama nenaudoti toje vietoje narcizų bent keletą metų, kad nematodai neturėtų galimybės išgyventi. Esant didelei infekcijai, galima naudoti nematodus naikinančias chemines priemones.

Dar vienas kenkėjas, galintis sukelti problemų narcizų augintojams, yra svogūninės musės (Merodon equestris). Šios musės deda kiaušinius ant narcizų svogūnėlių, o lervos ima maitintis svogūnėliais, sunaikindamos augalus. Norint apsisaugoti nuo svogūninių musių, rekomenduojama sunaikinti pažeistus svogūnėlius ir apipurkšti svogūnėlius insekticidais prieš sodinimą.

Galiausiai, narcizus gali pažeisti ir tripsai (Thripidae), kurie čiulpia augalų sultis ir taip silpnina narcizų lapus bei žiedus. Kovojant su tripsais, naudotini insekticidai, o natūralios priemonės, pavyzdžiui, česnako ekstrakto purškalas, taip pat gali padėti sumažinti tripsų populiaciją.

Norint apsaugoti narcizus nuo ligų ir kenkėjų, svarbu laikytis tam tikrų prevencinių priemonių. Pirmiausia, sodinimui reikėtų pasirinkti tik sveikus svogūnėlius be matomų pažeidimų ar puvimo požymių. Dirvožemis turi būti gerai drenuojamas, kad būtų išvengta perlaistymo, kuris gali paskatinti ligų plitimą. Be to, svarbu kasmet keisti sodinimo vietas, kad sumažėtų dirvožemyje likusių kenkėjų ir ligų tikimybė.

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Gėlių auginimas, Veislininkystė, sėklų ir sodinukų prekyba