Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Slyvų auginimas
2023-02-15 14:41 Peržiūros : 10301 Spausdinti
Kada sodinti slyvas
Pavasaris iki pumpurų sprogimo - geriausias metas sodinti slyvas atviromis šaknimis be konteinerių. Vidutiniškai tai balandžio vidurys. Oro temperatūra turi siekti bent +5º C naktimis.
Rudenį sodinti slyvas atviromis šaknimis nerekomenduojama. Dėl savo biologinių savybių slyvos patiria sunkumų žiemą. Išimtis - slyvų sodinukai šaknimis konteineryje - tuomet, pasodinus rudenį (rugsėjo pabaigoje), žiemą jie ištvers pakankamai ramiai. Jeigu sklypo dirva labai drėgna, tuomet rudeninio sodinimo reikėtų atsisakyti ir perkelti jį į pavasarį.
Dirvožemis slyvoms
- Tinkamas dirvos tipas slyvoms: vidutinio sunkumo priemolis, apysunki dirva, kalcio gausa dirvoje, purus, neutralus durpžemis, derlingas.
- Netinkama dirva: rūgšti, labai drėgna ir ta, kurioje gruntinių vandenų lygis labai arti (mažiau negu 1,5 m iki žemės paviršiaus).
- Palankus dirvos rūgštingumas slyvoms: 5,5-7,5 pH.
- Puiki vieta slyvų auginimui - saulėta, gerai apšviesta, apsaugota nuo skersvėjų, atvira pietų ar vakarų pusėje.
- Netinka šiaurės pusė, vėjuotos, žemos, pelkėtos ir šešėlinės vietos.
- Slyvų nesodina visai šalia aukštų medžių, beržų, vyšnių ir kitų vaismedžių - jų biologinė kaimynystė nesuderinama. Išimtis - obelys, avietės, serbentai - su jais slyvoms pavyksta susigyventi.
Slyvų sodinukų paruošimas
Pavasariniam sodinimui atrenkami tie slyvų sodinukai, kurių amžius neviršija 2 metų. Nes senesni lėčiau adaptuojasi naujoje dirvoje.
Tinkamas slyvų sodinuko aukštis - iki 1-1,5 m. Aukštesnis arba žemesnis netinka, nes tai gali būti azoto pertręšimo požymis.
Slyvų sodinuko šaknų sistema turi turėti pagrindinę šaknį ir daug šoninių šaknelių (apie 20-25 cm ilgio). Jos turi būti nesudžiūvusios ir drėgnos.
Pašalina sudžiūvusias, pūvančias, pažeistas šaknis. Nupjaunant jas svarbu, kad pjūvio kraštai būtų lygūs, be žaizdelių.
Slyvų sodinuko kamienas ir skiepo vieta turi būti sveiki, be pažeidimų ir nudegimų.
Atrinkti slyvų sodinukai turi būti vegetacinio miego būsenoje, dar nesprogus jų pumpurams, neišleidę lapelių.
Slyvų sodinukus su pernelyg sausomis ir perdžiūvusiomis šaknimis prieš sodinimą galima įmerkti į vandens kibirą 12-24 valandoms arba į molio tirpalą.
Rudeniniam sodinimui netinka tie sodinukai, kurių vegetacinis periodas dar nesibaigė.
Duobių paruošimas slyvoms
Duobes pradeda kasti, likus 1-2 savaitėms iki sodinimo. Per tą laiką duobės žemė spės tinkamai suslūgti.
Duobės dydžiai slyvų sodinukams: skersmuo - 0,7-1 m, gylis - 60-80 cm.
Jeigu planuoja sodinti kelias slyvas eilėmis, tuomet iškasa duobes 3 m atstumu viena nuo kitos. Tarp pačių eilių palieka irgi 3 m atstumą.
Duobę reikia užpildyti pagerintu derlingu dirvos ir organinių trąšų mišiniu. Mineralinių trąšų, o ypač azoto, dėti į slyvų duobės mišinio sudėtį nerekomenduojama.
Organinio mišinio sudėtis: daržo dirvožemis, 10 kg komposto arba 10 kg neutralių durpių, 500 g dolomito miltų arba 200-300 g medžio pelenų.
Į duobės dugną galima iš pradžių padėti derlingos viršutinės velėnos sluoksnį.
Į duobę iš šiaurinės pusės įkala kuolelį ir užpildo duobę derlingu dirvos mišiniu. Kuolelis padės sodinukui ir jo šaknims atlaikyti vėjo gūsius, kai ataugs lapai.
Dirvos mišinį duobėje sudrėkina vandeniu (10 litrų).
Slyvų sodinimas
Drėgname dirvos mišinyje duobėje įkasa mažesnę duobelę slyvos sodinuko šaknims.
Slyvos sodinukas laikomas stačiai, o jo šaknis tolygiai paskirsto duobelėje, kad jos nesipainiotų tarpusavyje ir neužsilenktų į viršų.
Šaknis tolygiai užberia dirvos mišinio sluoksniu, taip, kad šaknų kaklelis liktų sulig dirvos paviršiumi. Tarp šaknų nepalieka tuščių neužpildytų ertmių.
Sodinuko skiepo kaklelis turi būti apie 5-10 cm virš žemės paviršiaus.
Ką tik pasodintus medelius iškart palaisto - 20-30 l kiekvienam slyvos sodinukui. Dirvą aplink sodinuko apmulčiuoją durpėmis arba puvenomis.
Sodinuko kamieną pririša prie kuolelio.
Rudenį slyvų sodinukai sodinami šaknimis konteineryje.
Sodinant rudenį dirvos mulčiavimas aplink pasodinto slyvos sodinuko ypatingai padės dar nesustiprėjusiam augalui išgyventi pirmą žiemą. Mulčiavimui tinka pjuvenos, durpės, šiaudai, nukritę lapai.
Slyvų priežiūra
Slyvų genėjimas
Kada genėti slyvas? Geriausias metas slyvų genėjimui - kovas-balandis-gegužė. Genėti rekomenduojama sausu oru, vengiant drėgmės, naudojant tik sterilius įrankius, nes drėgnoje medienoje nevaržomai plinta ligos.
Ką tik pasodintiems slyvų sodinukams pavasarį 60-70 cm aukštyje nukerpamos viršūnės. Pjūvis daromas virš sveiko pumpuro. Slyvų genėjimo schema:
Jeigu sodinukas jau turi šoninius ūglius, juos galima patrumpinti, paliekant po 2 pumpurus ant jų.
Kaip genėti slyvas toliau? Visais sekančiais metais pavasarį pašalina pažeistas šakeles ir augančius iš po žemės ūglius, atimančius drėgmę iš šaknų.
O vasarai prasidėjus geni pagrindines šakas, šalinant neperspektyvius ūglius (augančius neteisinga kryptimi ir smailiu kampu, susikryžiuojančius).
Tuo pat metu nupjauna "neteisingas" šakas:
- augančias vertikaliai,
- ataugančias smailiu kampu nuo pagrindinių šakų,
- augančias pernelyg tankiai (arčiau negu 60-80 cm atstumu viena nuo kitos),
- susikryžiavusias gretimas šakas,
- augančias į lajos vidų.
Svarbu, kad visos šalinamos šakos būtų plonesnės negu 2,5 cm.
Susikryžiavusias šakas reikės nugenėti.
Rudenį slyvas geriau genėti spalio pabaigoje arba lapkritį. Nes, nugenėjus anksčiau, dar suspės ataugti nereikalingi vilkūgiai, atimantys jėgas iš medžio.
Slyvų laistymas
Iš visų vaismedžių slyvos yra labiausiai reiklios drėgmei.
Pirmais metais slyvų sodinukus priimta laistyti gausiai, mulčiuojant 0,5 m pločiu aplink kamieno. Laistymo norma - 50-60 litrų kiekvienam jaunam sodinukui.
Suaugusių slyvų derėjimo metu norma siekia iki 80 litrų kiekvienai.
Tikslus vandens kiekis priklauso nuo ploto po slyvos laja. Paskaičiuokite kiek kvadratinių metrų užima apskritimas po lajos kraštais aplink visos slyvos. Šį skaičių padauginkite iš 3. Tiek vandens kibirų reikia vienos slyvos laistymui.
Slyvas laisto 4-5 kartus per vasarą:
- užuomazgų formavimosi metu;
- antrą kartą - praėjus 2-3 savaitėms po pirmo laistymo;
- bręstant vaisiams (po antrojo praėjus 2-3 savaitėms);
- po derliaus nuėmimo.
Laistant slyvas, dirvą reikia sudrėkinti 40-50 cm gyliu.
Nereikia laistyti prie pat kamieno. Geriau iškasti griovelį tiesiai po lajos kraštais (20-30 cm gylio).
Kuo platesnė slyvos laja, tuo daugiau griovelių aplink lajos reikia iškasti. Vidutiniškai užtenka 3-4 griovelių, kurių gylis - apie 12 cm. Jaunam medeliui pakaks 1 griovelio. Grioveliai reikalingi ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje po laistymo.
- Dirvos struktūra irgi daug reiškia. Smėlėtas dirvas, priesmėlius laistykite daugiau. Sunkias ir molines dirvas - rečiau, bet gausiai.
Po derliaus skynimo slyvas laisto paskutinį kartą per vasarą. Nelaistykite slyvų vaismedį prieš patį derliaus nuėmimą.
Slyvų tręšimas
Per pirmąjį augimo sezoną slyvų sodinukų patariama netręšti.
Per antrąjį sezoną slyvas tręšia birželį, naudojant azoto trąšas. Azoto norma - 40-50 g kiekvienai slyvai.
Tuos slyvų sodinukus, kuriuos pasodino rudenį, o ne pavasarį, galima tręšti tik fosforo trąšomis, kurios stimuliuoja šaknų sistemos augimą. Azoto trąšų ir šviežio mėšlo teks atsisakyti.
- Azoto trąšų perteklius gali pakenkti rudeniniams slyvų sodinukams rudens-žiemos metu, nes gali pakartotinai prasidėti vegetacijos periodas ir jie rizikuoja nespėti pasiruošti žiemai.
- Rudeniniams slyvų sodinukams kenkia tręšimas šviežiu mėšlu, nes, susiliečiant su šaknimis, jis gali sukelti jų puvimą ir viso augalo žūtį. Tinka tik perpuvęs mėšlas.
Pavasarinio sodinimo slyvas, kol jos dar neišaugo iki derėjimo amžiaus, birželį tręšia vienodomis fosforo, kalio ir azoto proporcijomis. Rugpjūtį azoto nenaudoja - tik fosforą ir kalį.
Slyvas, pasiekusias derėjimo amžiaus, tręšia iki žydėjimo pradžios (gegužę-birželį) azotu. Norma - 50-60 g medeliui. Tą pačią vasarą dar tręšia derėjimo pradžioje, naudojant vienodas porcijas azoto, fosforo, kalio (po 50-60 g). Baigia tręšimą po derliaus nuėmimo, įterpiant tik fosforą ir kalį.
Slyvoms patinka kasmetinis tręšimas 200 g pelenų.
Suaugusias 3-4 metų slyvas rudenį, po vegetacijos pabaigos, tręšia tik kaliu ir fosforu.
Slyvų derliaus nuėmimas
Rugpjūtis ir rugsėjis - pats metas skinti slyvas. Slyvų skynimas turi savo ypatumų. Šie patarimai padės teisingai ir laiku nuskinti derlių, nepažeidžiant vaisių ir vaismedžio, bei laikyti slyvas taip, kad jos kuo ilgiau išliktų šviežios ir negestų.
Kaip skinti slyvas
Skinkite slyvas tik sausu oru. Neskubėkite skinti derlių iš karto po lietaus arba laistymo, neskinkite jų rytais, kai ant vaisių dar liko rasa.
- Pastebėta, kad sausos slyvos laikomos žymiai ilgiau už šlapias.
- Nelaistykite slyvų vaismedį prieš patį derliaus skynimą.
Stangrios slyvos - geresnės. Skinkite slyvas iš karto, kai jos susiformuos, kai jos yra stangrios. Nelaukite, kol slyvos ant šakų taps minkštos.
- Sunokimas vyksta palaipsniui, todėl skinti slyvas reikia pasirinktinai, per kelis etapus - tam, kad išvengti jų nubirimo.
- Skinkite tik sveikas ir nepažeistas slyvas (laikymui).
- Skinti galima tik tada, kai slyvos nusidažys joms būdinga spalva. Jokių žalių taškelių neturi būti.
Slyvas, skirtas ilgam laikymui, skinkite tik su vaiskočiais arba kirpkite vaiskočius per vidurį žirklėmis. Ir iš karto dėkite į laikymo dėžę.
Kuo mažiau jūs liečiate patį slyvų vaisių, tuo geriau išsilaikys ant jų vadinamas "vaško" sluoksnis, saugantis slyvą nuo nepalankių poveikių.
Siekiant nepažeisti slyvų vaisių, skynimas visada vykdomas tam tikra kryptimi: iš apačios - į viršų, nuo šakų galiukų - iki kamieno.
- Pradėkite skinti nuo apatinių šakų galiukų, judėkite link kamieno ir palaipsniui kilkite prie viršutinių šakų.
- Skynimui viršutinėje vaismedžio dalyje naudokitės kopėčiomis arba vaisių surinktuvu ant ilgo koto. Bet nestovėkite kojomis ant šakų ir nelenkite jų per stipriai - slyvos mediena labai trapi.
- Kratyti vaismedį irgi nerekomenduojame, jeigu slyvos skirtos ilgam laikymui. Medžio kratymas tiktų tik tam atvejui, jeigu nukratytas nukritusias slyvas iš karto čia ir valgysite.
Slyvų laikymo sąlygos ir suvartojimas
Tam tikros sąlygos padės slyvų derliui ilgiau išsilaikyti rūsyje ir nesugesti.
- Laikymo dėžes apklokite iš vidaus popieriumi. Į jas dėkite tik sveikas ir nepažeistas slyvas, laikydami už vaiskočius, kad nenutrinti "vaškinį" sluoksnį.
- Slyvų derliaus laikymo patalpoje turi būti nuolat palaikoma 0-2° C temperatūra, o oro drėgnumas - nuo 85 %. Šios sąlygos padės slyvoms ilgiau išsaugoti savo naudingas ir gydomas savybes.
- Jeigu slyvas supakuoti į hermetiškus paketus iš plonos polietileno plėvelės, tuomet prie 0° C jas galima laikyti iki 2 mėnesių.
Išbrokuotas slyvas, netinkančias laikymui, per keletą artimiausių dienų suvartokite arba panaudokite maisto gaminimui (desertams ir kt.).
Vieno medžio slyvos noksta nevienodai: vienos kiek pirmesnės, kitos - vėlesnės. Todėl jas skina per 2-3 etapus.
- Kompotų ir uogienių gaminimui skinkite truputį neprinokusias slyvas.
- Marmeladui, vaiskošei, džemui skinkite pilnai sunokusias slyvas.
Slyvų ligos
|
Liga |
Požymiai |
Priežastys |
Pasekmės |
|
Moniliozė |
Lapų, žiedų, ūglių parudavimas ir džiūvimas pavasarį. Pilkos karpos ant lapų ir žiedų. Rudos pūvančios dėmės ir rudos karpos ant vaisių. Žaizdos šakų žievėje, lipų varvėjimas |
Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu. Žaizdos bręstančiuose ir sandėliuojamuose vaisiuose. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos. Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos. Vabzdžiai |
Vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija. Vaisių kritimas. Šakelių džiūvimas |
|
Slyvų šratligė |
Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose. Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas. Pumpurų pajuodavimas. Tamsiai raudonos dėmės ir žaizdos ant vaisių. |
Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu. Laiku nedezinfekuotos ūglių žaizdos ir nepašalintos sudžiūvusios šakos. |
Sugadinti slyvų vaisiai. Šakų sudžiūvimas. Mažesnis derlius |
|
Rudasis puvinys |
Rudos pūvančios dėmės ant vaisių. Viso vaisiaus parudavimas su balsvomis apnašomis. |
Drėgni orai. Žaizdos vaisiuose. Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos, kuriose žiemoja sukėlėjas. |
Vaisių puvimas, mumifikacija. Vaisių kritimas. |
|
Sidabraligė |
Balsvas sidabrinis atspalvis ant lapų. Susirietę lapai. šakų džiūvimas. Kamieno žievės susiraukšlėjimas, grybeliai ant žievės. |
Labai sausas oras, drėgmės stoka dirvoje. Boro deficitas. Azoto perteklius. Genėjimo ir skiepijimo klaidos. Voratinklinė erkutė. |
Neužsimezgia vaisiai. Viso vaismedžio išsekimas. Derliaus praradimas |
|
Slyvų vyžligė |
Vaisių deformacija - ištįsimas, suplonėjimas, susiraukšlėjimas. Žalias minkštimas be kauliuko. |
Pernelyg ilgas arba pavėluotas žydėjimas. Laiku neapdorota fungicidais. Boro deficitas. |
Nekokybiškas derlius, netinkamas maistui. |
Rudasis puvinys ir jo pavyzdžiai
Slyvų kenkėjai
|
Kenkėjas |
Priežastys |
Žala |
|
Slyviniai amarai, miltamariai |
Laiku neapdorota ir neišlyginta kamieno žievė. Laiku nepanaudoti insekticidai. Piktžolės kaimynystėje |
Vaisių ir lapų kritimas. Lapų deformacija, užuomazgų žūtis. Dalies derliaus praradimas |
|
Slyvinis vaisėdis |
Šilti orai birželio pabaigoje. Laiku nepanaudoti insekticidai. |
Neišsivystę vaisiai. Vaisių minkštimo pažeidimas. Užuomazgų žūtis. Vaisių kritimas. |
|
Slyvinis pjūklelis |
Drėgni ir šilti orai. Pernelyg ilgas žydėjimas. Mažesnis derėjimas. Laiku nepanaudoti insekticidai. |
Išgraužtos vaisių užuomazgos. Vaisių minkštimo pažeidimas. Vaisių kritimas. |
|
Grambuolis |
Lauku neperkasta sodo dirva. Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai. Laiku nepanaudoti preparatai. |
Slyvos šaknų pažeidimas. Vaismedžio džiūvimas. |
Pernelyg ilgas žydėjimas gali privilioti kenkėjus - slyvinius pjūklelius
Slyvų veislės
Įvairias slyvų veisles galima sugrupuoti į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Pagrindiniai jų tarpusavio skirtumai: vaisių forma, sultingumas, saldumas ir spalva: mėlynos, geltonos, violetinės, purpurinės.
Ankstyvosios slyvų veislės
|
Veislė |
Savybės |
|
Kometa |
Derlius - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Vaisiai vidutiniai ir stambūs, rausvi. Sultingos, saldžiarūgščios. Atsparios puviniui ir šalčiui. |
|
Skoroplodnaja |
Derlius - nuo rugpjūčio pradžios. Vaisiai vidutiniai, rausvai gelsvi. Sultinga, saldžiarūgštė. Atspari ligoms ir šalčiui. |
|
Čačanska Rana |
Derlius - liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Vaisiai stambūs, violetiniai, melsvi. Sultinga. Atspari ligoms ir šalčiui. |
|
Early Golden |
Derlius - liepos pabaigoje. Vaisiai vidutiniai, geltoni. Sultinga. Atspari ligoms ir šalčiui. |
Vėlyvosios slyvų veislės
|
Veislė |
Savybės |
|
Paprastoji vengrinė |
Derlius - rugsėjo viduryje-pabaigoje. Vaisiai vidutiniai, mėlyni. Pusiau sultinga, saldi. Atspari šalčiui. |
|
President |
Derlius - rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Vaisiai stambūs, melsvai violetiniai. Pusiau sultinga, rūgšti. Sąlyginai atspari šalčiui. |
|
Blue Free |
Derlius - nuo rugsėjo vidurio. Vaisiai stambūs, mėlyni. Sultinga, saldžiarūgštė. Atspari šalčiui. |
Piotr Šičiov
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Vaisių ir uogų ūkiai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
