Vyšnių auginimas

2023-02-08 13:16   Peržiūros : 7562   Spausdinti


Kada sodinti vyšnias

Vyšnias Lietuvoje priimta sodinti pavasarį - balandį arba, jeigu leidžia oro sąlygos ir pakankamai įšilo žemė, kovo pabaigoje. Galima sodinti ir rudenį (vegetacijos pabaigoje), bet su šilumą saugančiu sluoksniu šaknims (pvz., šaknys konteineryje) ir su apsauga sodinuko kamienui nuo kiškių.

vysniu_auginimas

Dirva vyšnioms

  • Palankus dirvos tipas vyšnioms: lengvas priemolis, lengvas priesmėlis, derlingas, purus, gerai praleidžiantis vandenį, greitai įšylantis.
  • Netinkama dirva: labai rūgštinga ir drėgna, dirva, kurioje gruntinių vandenų lygis labai aukštas (mažiau negu 1 m iki žemės paviršiaus).
  • Tinkamas dirvos rūgštingumas vyšnioms: 5,5-7 pH.
  • Geriausia vieta vyšnių auginimui - gerai apšviesta, aukšta, šilta, pietų pusėje. Vertėtų vengti šiaurės vėjams atvirų, pernelyg žemų ir šešėlinių vietų.
  • Vyšnioms nerekomenduojama obelų kaimynystė.

Vyšnių sodinukų paruošimas

Vyšnių sodinukų revizija prasideda nuo šaknų.

Atranką su teigiamu įvertinimu praeina tie vyšnių sodinukai, kurių šaknys turi daug atšakų ir minkštų mažų šaknelių, nesudžiūvę ir ne per sausi, saikingai drėgni. Plonų ir minkštų šaknelių dėka sodinukas įsisavina iš dirvos vandenį ir maistines medžiagas.

 

vysniu_sodinukai

Vyšnių sodinukai turi būti miego būsenoje, be išsiskleidusių pumpurų ir lapelių.

Reikia pašalinti pernelyg ilgas šaknis, sudžiūvusias, pūvančias, pažeistas šaknų dalis. Nukerpant brokuotas dalis svarbu, kad pjūvio kraštai būtų ne plėštiniai, o lygūs - papildomų žaizdelių sodinukui nereikia.

Jeigu vyšnių sodinuko šaknys labai sausos ir perdžiūvusios, prieš sodinimą praverstų įmerkti jas į šalto vandens kibirą 18 valandų. Šaknis galima pamerkti ir molio tirpale.

Duobių paruošimas vyšnioms

Duobės dydžiai vyšnių sodinukams - 60-80 cm gylio, 70-80 cm pločio.

vysniu_sodinimas_2

Vyšnias galima sodinti eilėmis, todėl iškasa kelias duobes 2-3 m atstumu eilėje. Tarp pačių eilių paliekamas 4 m atstumas.

Kiekvieną duobę reikės užpildyti iš anksto paruoštu derlingu žemės ir trąšų mišiniu.

vysniu_sodinimas

Mišinio sudėtis: daržo dirvožemis, 8 kg komposto (arba 8 kg neutralių durpių - smėlingai dirvai), 200-400 g superfosfato, 150 g kalio sulfato arba 200-300 g medžio pelenų.

Derlingas mišinys supilamas iki 3/4 duobes gylio, bet ne iki viršaus.

Jeigu gruntiniai vandenys arti - tuomet į duobės dugną verta iš pradžių padėti 5-10 cm molio sluoksnį, o ant jo pilti minėtą dirvos mišinį.

Vyšnių sodinimas

Duobėje esančiame derlingame dirvos mišinyje formuojama mažesnė įduba vyšnios sodinuko šaknims.

Įduboje sodinuko šaknys reikia tolygiai ištiesinti ir užberti dirvos mišiniu, kurį reikia švelniai suplūkti. Šaknų kaklelis turi būti po žeme, šaknų galiukai neturi būti užlenkti viršun, tarp šaknų neturi likti tuštumų.

vysniu_sodinimas_1

Sodinuko skiepijimo kaklelis tik šiek tiek užberiamas dirva, kad atsidurtų sulig žemės paviršiumi.

Vyšnių sodinukų sodinimo žingsnis: 2-3 m. Atraminį kuolelį įsmeigia 5-7 cm atstumu nuo sodinuko ir pririša jį.

Rudenį rekomenduojama vyšnias sodinti ne plikomis šaknimis, o su šaknimis konteineryje arba šaknimis su dirvos grumstu - tokiomis sąlygomis rudenį ir žiemą jos išgyvens ramiai.

Vyšnių sodinukus laisto iš karto: 20-30 l kiekvienam. Dirvą aplink pasodinto vyšnios sodinuko galima apmulčiuoti durpėmis arba puvenomis. Neseniai pasodintus vyšnių sodinukus galima laistyti 1 kartą per savaitę.

Praėjus mėnesiui vyšnių sodinukus tręšia azotu.

Vyšnių priežiūra

Vyšnių laistymas

Vyšnia yra labai atspari sausroms. Todėl vandens jai reikia mažiau, o gausus laistymas gali jai pakenkti.

Vyšnias laisto 4 kartus per sezoną:

  • Pirmas laistymas - po žydėjimo, gegužės pabaigoje-birželį.
  • Antras laistymas - aktyvaus ūglių augimo metu (birželio pabaigoje) arba kai formuojasi užuomazgos (po žiedlapių nubyrėjimo).
  • Trečias laistymas - sausu oru liepą, bręstant vaisiams (arba po derliaus nuėmimo).
  • Ketvirtas - rudenį, rugsėjį-spalį, prieš šalnas.

vysniu_prieziura

Po žydėjimo - pirmas laistymas sezone

Vanduo turi įsigerti į dirvą 40-50 cm gyliu.

Laistymo norma - 5-6 kibirai 1 vyšniai per 1 laistymą.

Nelaistykite prie pat kamieno. Iškaskite du griovelius - vieną tiesiai po lajos kraštais (20-30 cm gylio), kitą - 40-50 cm atstumu nuo pirmo griovelio į kamieno pusę (8-10 cm gylio). Purenkite ir mulčiuokite griovelius po laistymo.

vysniu_laistymas

Vyšnių laistymo schema

Likus 15-20 dienų iki derliaus skynimo, palaistykite vyšnias paskutinį kartą šią vasarą. Laistymas prieš patį derliaus nuėmimą sukelia vyšnių kritimą ir skilimą.

Vyšnių genėjimas

Genėjimas padeda proporcingai paskirstyti naudingų medžiagų apykaitą vyšnios organizme, atsikratyti nenaudingų ir trukdančių ūglių, sustiprinti šaknis, suformuoti lają. Kada genėti vyšnias? Vyšnių genėjimui tinkamas laikas - kovas-balandis, vegetacijos metu iki žydėjimo pabaigos.

Vyšnias genėti reikia tik sausu, o ne drėgnu oru, naudojant tik dezinfekuotus genėjimo įrankius. Drėgnoje medienoje greitai plinta infekcijoms.

Kaip genėti vyšnias? Ką tik pasodintam vyšnios sodinukui dar pavasarį reikia nugenėti atliekamąsias šakeles, paliekant 4-5 pagrindines šonines šakas.

vysniu_genejimas

Iškart po to 0,6-1 m aukštyje nukerpamos sodinukų viršūnės.

Per antrąjį sezoną vyšnių sodinukų beveik negena. Pašalina tik naujus nereikalingus ūglius, per kuriuos pagrindinės 4-5 šakos praranda drėgmę ir jėgas.

Vyšniai sulaukus 3 metų amžiaus pašalinamos tokios šakos:

  • augančios neteisinga kryptimi į lajos vidų (teisinga kryptis - lajos išorėn),
  • augančios smailiu kampu nuo pagrindinių šakų,
  • augančios pernelyg tankiai (arčiau negu 30-40 cm atstumu viena nuo kitos),
  • susikryžiavusios gretimos šakos,
  • visi tie lankstūs vilkūgliai, kurie susikryžiuoja, atauga lajos vidaus kryptimi arba smailiu kampu. Tuos vilkūglius, kurie auga teisingai, galima palikti.

Kai kurias sveikas vyšnių šakas galima patrumpinti iki 1/3 ilgio.

Rudeniniam vyšnių genėjimui saugesnis laikotarpis - nuo spalio pabaigos ir lapkričio.

Vyšnių tręšimas

Per pirmąjį sezoną vyšnių sodinukų galima ir netręšti, nes visos trąšos jau buvo įterptos sodinimo duobių paruošimo metu. Patyrę sodininkai teigia, kad šitų trąšų gali užtekti dar 2-3 augimo metams. Vis dėlto nusprendę tręšti sodinukus, pirmą laiką naudokite tik azotą - 10-20 g/m², praėjus mėnesiui po sodinimo. Apie azoto stoką praneš pernelyg šviesi lapų spalva.

Per antrąjį sezoną azoto normą padidina dvigubai ir tręšia plotą, pusantro karto didesnį už lajos projekcijos ribą.

Tręšiant vyšnias reikia vengti piktnaudžiavimo azoto trąšomis, kadangi jų perteklius mažina vyšnių atsparumą šalčiui ir ligoms.

3-4 metų vyšnias rudenį, po vegetacijos pabaigos, tręšia kaliu ir fosforu - tai sustiprina pumpurus.

Kaip teisingai skinti vyšnias - su vaiskočiu ar be?

Liepos mėnesį pilnai prisirpsta vyšnios, galima skinti jų derlių. Kartais susimąstome: kaip teisingai jas skinti - kartu su vaiskočiu ar be vaiskočio?

Geriausias variantas, nuimant vyšnių derlių - nukirpti vaiskotį per vidurį (nedidelėmis žirklėmis, mažu genėtuvu). Tai ne pokštas. Nes iš tiesų - skinant kartu su visu vaiskočiu nėra gerai, bet ir skynimas be vaiskočio kenkia nuimtam derliui.

vysniu_derliaus_nuemimas

Skindami vyšnią kartu su visu vaiskočiu, mes pažeidžiame vaisinį pumpurą, iš kurio kitais metais išaugtų naujas derlius. Kitaip tariant, patys kenkiame busimam vyšnių derliui. Todėl kabančių prisirpusių vyšnių vaiskočius reikia kirpti per pusę. Tokiu būdu pumpuras liks nepažeistas, vaiskotis iš jo neišplėštas. Žinoma, toks darbas žymiai ilgesnis ir kruopštesnis už greitą skynimą rankomis su vaiskočiu, bet rūpestingas sodininkas, mylintis savo vyšnias, įsiklausys į patarimą.

Skindami vyšnias be vaiskočių, galite sugadinti savo nuskintą derlių, ypač jeigu nuskintas vyšnias planuojate laikyti ilgai. Tai todėl, kad iš nuskintų vyšnių pradeda tekėti sultys - būtent iš tos vietos, kurioje sujungtas vaiskotis su vaisiu. Nuo šios vietos vyšnios pradeda gesti. Tai dar kartą įrodo, kad vaiskočius reikia kirpti per pusę, derlių laikyti su nukirptais vaiskočiais, o ištraukti vaiskočių likučius iš vyšnių tik prieš patį suvartojimą arba perdirbimą (verdant uogienes ar pan.).

Skinti vyšnias be vaiskočių galima nebent tada, kai vyšnią iš karto suvalgote arba suvalgysite tą pačią dieną.

Vyšnių derliaus nuėmimas

Pradžiai reikia nustatyti - kiek prisirpo vyšnios. Skinti pradeda pirma tas, kurios prisirpo daugiausia už kitas - gavusias daugiau saulės šviesos iš pietų pusės, augančias aukščiau. Neverta laukti, kol prisirps visos vyšnios medyje - kitaip vienos persirps ir taps nevalgomos, o neprisirpusiose atsiras kirmelių.

Jeigu sklype turite tik vieną vyšnių medį, tolygiai apšviečiamą - tokiame vyšnios prisirpsta beveik vienodai. Tokiu atveju derliaus nuėmimą geriau pradėti nuo apatinių šakų.

Neverta skubėti ir bandyti pagreitinti vyšnių derliaus nuėmimo procesą - nebūtina kratyti viršutinių šakų. Labai prisirpusios vyšnios nuo menkiausio prisilietimo ar pakratymo atsiplėšia nuo vaiskočio ir krenta žemyn. Taip galima sugadinti nemažą dalį gerų prisirpusių vyšnių, kurios be vaiskočių paplūs sultimis.

Geriau iš pradžių pakloti po medžiu šviesią plėvelę, ant kurios kris pavienės "netyčinės" vyšnios. Taip jas bus patogiau surinkti nuo žemės.

Kaip laikyti vyšnių derlių

Nuskintas, o tiksliau - nukirptas nuo vaiskočio vyšnias surenka į kibirėlį arba į pintą krepšį. Paskui, nunešus į namą, perpila į didelį kibirą ar panašų didelį indą.

Vyšnias kibire užpila šaltu vandeniu iki viršaus. Tai daroma ne tik tam, kad nuplauti jas: praėjus 20 minučių į vandens paviršių išplaukia visos kirmėlaitės. Jokiais kitais būdais taip lengvai ir greitai neišvalysite vyšnių.

Egzistuoja nuomonė, kad konservuotos vyšnios su kauliukais būna skanesnės. Nebandėme, bet išbandžiusiųjų prašome pasidalinti patirtimi.

Vyšnių minkštime yra rūgšties. Rankų ir pirštų oda, ypač aplink nagų, patiria nestiprius cheminius nudegimus - ant odos atsiranda juodų ir mėlynų tamsių dėmių ir juostelių (kaip ir skinant mėlynes). O bandant su muilu nusiplauti rūgšties dėmeles, vyksta šarmo ir rūgšties reakcija, dėl to atsiranda dar didesnės juodos dėmės ant delnų. Todėl šeimininkėms, besirūpinančioms savo rankų odos spalva, skinti vyšnias, pjauti jas, kad ištraukti kauliukus, geriau, užsimovus plonas gumines pirštines.

Vyšnių ligos

Liga

Požymiai

Priežastys

Pasekmės

Moniliozė

Lapų, žiedų, šakelių parudavimas ir džiūvimas pavasarį. Pilkos apnašos ant lapų ir žiedų. Rudos puvimo dėmės ir rudos apnašos ant vaisių. Žaizdos šakų žievėje, lipų varvėjimas

Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu. Žaizdos bręstančiuose ir laikomuose vaisiuose. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos. Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos. Įvairūs vabzdžiai.

Vyšnių vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija. Vaisių kritimas. Šakelių džiūvimas

Vyšnių šratligė

Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose. Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas. Pumpurų pajuodavimas. Raudonos dėmės ir žaizdos ant vaisių.

Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu. Laiku nedezinfekuotos ūglių žaizdos ir nepašalintos sudžiūvusios šakos.

Sugadinti vyšnių vaisiai. Šakų sudžiūvimas. Mažesnis derlius

Sidabraligė

Šviesus sidabrinis atspalvis ant lapų. Susirietę lapai. Šakų džiūvimas. Kamieno žievės susiraukšlėjimas, grybeliai ant žievės.

Labai sausas oras, laistymo stoka. Boro stoka. Azoto perteklius. Genėjimo ir skiepijimo klaidos. Voratinklinė erkutė.

Nesiformuoja užuomazgos. Visos vyšnios išsekimas.

Rudasis puvinys

Rudos puvimo dėmės ant vaisių. Viso vaisiaus parudavimas su balsvomis apnašomis.

Drėgni orai. Žaizdos vaisiuose. Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos, kuriose žiemoja sukėlėjas.

Vaisių puvimas, mumifikacija. Vaisių kritimas.

Vyšnių kokomikozė

Purpurinės ir rudos dėmės ant lapų. Pageltonavę lapai.

Drėgni lietingi orai, didelė oro drėgmė. Laiku nepanaudoti fungicidai

Lapų kritimas. Nederėjimas. Mažėja atsparumas šalčiui. Vaisių džiūvimas.

vysniu_ligos

Vyšnių moniliozė

Vyšnių kenkėjai

vysniu_kenkejai

Vyšniniai amarai

 

Kenkėjas

Priežastys

Žala

Vyšniniai amarai

Sausi šilti orai vegetacijos metu. Labai jaunas sodas. Piktžolės kaimynystėje. Laiku neapdoroti lapai ir žaizdos žievėje. Laiku nepanaudoti insekticidai.

Ūglių ir lapų džiūvimas, lapų kritimas. Lapų išsekimas ir deformacija, užuomazgų žūtis. Mažesnis ir nekokybikas derlius

Gleivėtasis vyšninis pjūklelis

Laiku neperkasta dirva sode (joje žiemoja lervos). Drėgni ir šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai.

Apgraužti lapai. Visos vyšnios išsekimas. Ūglių augimo sumažėjimas. Apgraužtos vaisių užuomazgos. Mažesnis derlius

Grambuolis

Lauku neperkasta sodo dirva. Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai. Laiku nepanaudoti preparatai.

Vyšnios vaismedžio šaknų pažeidimas. Viso vaismedžio sudžiūvimas.

Vyšninė muselė

Šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai.

Išgraužtas vyšnių vaisių minkštimas. Vaisių puvimas ir kritimas.

Paukščiai

Laiku nepanaudotas apsauginis tinklelis ant vaismedžio lajos ir kitos atbaidymo priemonės. Vabzdžių gausa vaismedyje.

Sulestos vyšnios. Dalies derliaus praradimas.

vysniu_ligos_ir_kenkejai

Apsauga nuo paukščių - tinklas

Vyšnių veislės

Tarp populiarių mūsų šalyje vyšnių yra įžymių lietuviškų veislių ir importuotų. Jas skiria pagal derėjimo pradžios laiką, vaisių atspalvį, skonio saldumą ar rūgštumą bei atsparumą šalčiui ir vyšnių ligoms.

Veislė

Savybės

Žagarvyšnė

Ankstyvoji, derlinga. Derlius - liepos pradžioje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai vidutiniai, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui.

Vytėnų žvaigždė

Ankstyvoji. Derlius - liepos pirmoje pusėje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui ir ligoms.

Malinovka

 

Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos viduryje. Saldžiarūgštė. Vaisiai ovalūs, dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui.

Notė

Vidutinio ankstyvumo, derlinga. Derlius - liepos viduryje. Saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui ir moniliozei.

Žukovskaja

Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos antroje pusėje. Saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui.

Šatenmorelė (Lotynė)

Vėlyvoji. Derlius - liepos pabaigoje. Rūgšti. Vaisiai stambūs, tamsiai raudoni. Pusiau atspari šalčiui.

Pandy

Vėlyvoji. Derlius - liepos pabaigoje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai labai stambūs, ryškiai raudoni.

Piotr Šičiov


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Vaisių ir uogų ūkiai
Svarbu
Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

vyno gamybos įranga

Vyno gamybos įranga

Vynuogių auginimo ir priežiūros moderni įranga, vyno gamybos įranga didelėms vyninėms 

kaip įkurti ūkį

Kaip įkurti ūkį

Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje dar yra didžiulės perspektyvos kurti sėkmingus, rentabilius ūkius. 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Aviečių auginimas

Aviečių auginimas

Avietės, aviečių auginimas, aviečių sodinimas, aviečių priežiūra, aviečių veislės 

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Vynuogės, kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Frigo braškės

Frigo braškių sodinimo technologija

Kaip sodinti frigo braškes, kas yra frigo braškės 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Moniliozė, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

aktinidiju auginimas

Aktinidijų auginimas

Aktinidijos, aktinidijų sodinimas, aktinidijų priežiūra, aktinidijų auginimas, aktinidijų genėjimas, aktinidijų dauginimas, aktinidijų veislės 

Medlieva

Medlieva

Medlievų auginimas, medlievų sodinukai, medlievų sodinimas, medlievų priežiūra, medlievų ligos ir kenkėjai, medlievų veislės 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Fenologinis sėjos kalendorius

Fenologinis sėjos kalendorius

Augalų sėjos laikas pagal fenologinį kalendorių 

kriausiu auginimas

Kriaušių auginimas

Kriaušės, kriaušių sodinimas, kriaušių priežiūra, kriaušių ligos, kriaušių kenkėjai, kriaušių veislės 

Slyvų auginimas

Slyvų auginimas

Slyvos, slyvų sodinimas, slyvų priežiūra, slyvų auginimas, slyvų ligos, slyvų kenkėjai 

Šermunšnių auginimas

Šermukšnių auginimas

Šermukšniai, šermukšnių sodinimas, šermukšnių auginimas, šermukšnių priežiūra, šermukšnių ligos, šermukšnių kenkėjai, šermukšnių veislės 

vysniu auginimas

Vyšnių auginimas

Vyšnios, vyšnių sodinimas, vyšnių priežiūra, vyšnių veislės, vyšnių ligos, vyšnių kenkėjai 

Šiluogių auginimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

Paukščių baidyklė

Kuo baidyti paukščius

Apsauga nuo paukščių, paukščių baidyklės, plėšriuosius paukščius imituojantys aitvarai 

Braškių daigai

Braškių daigai

Braškių dauginimas, kaip išauginami braškių daigai, elitiniai braškių daigai, kaip sodinti braškių daigus 

Raudonieji serbentai

Raudonieji ir baltieji serbentai

Raudonųjų ir baltųjų serbentų auginimas, raudonųjų ir baltūjų serbentų sodinimas, raudonųjų ir baltųjų serbentų veislės, raudonųjų ir baltųjų serbentų ligos, priežiūra, genėjimas 

Kultūrinės žemuogės

Kultūrinių žemuogių auginimas

Kultūrinės žemuogės, kaip auginti žemuoges, dirvožemis žemuogėms, žemuogių sodinimas, veislės 

Daržovių džiovyklės

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama 

Stambiauogės spanguolės

Spanguolių auginimas

Stambiauogės spanguolės ir jų auginimas, spanguolyno įrengimas, kultūrinių spanguolių auginimo verslas 

Duobė vaismedžio sodinimui

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Naminis serbentų vynas

Naminis serbentų vynas

Juodųjų ir raudonųjų serbentų naminis vynas, vyno gamybos receptas, kaip teisingai pagaminti juodųjų ir raudonųjų serbentų naminį vyną 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Daržovių perdirbimas

Daržovių ir vaisių perdirbimo technologija bei įrengimai

Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga 

pavasarinis tręšimas

Pavasarinis tręšimas

Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  

Prieskoninių žolelių tunelinė džiovyklė

Prieskoninių ir vaistinių žolelių džiovinimas

Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas 

Aviečių džemas

Klasikinė aviečių uogienė

Aviečių uogienės receptas, kaip pagaminti skanią uogienę iš aviečių 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 7
Olandiški braškių daigai, smidrų daigai, trąšos braškėms, smidrams, pomidorams, agurkams
Papušių g. 5, Panevėžys
Mobilus: +370-643-99636, +370-657-73907, El. paštas: mivenatrasos@gmail.com
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga ir kt.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Modernus Ūkis, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
Kriaušės ir obuoliai
Barsūniškiai, Lapių sen., Kauno r.
Mobilus: +370-698-72893, El. paštas: danguolemazeikiene@gmail.com
Pagrindinius plotus užima braškės, jas auginame ant plėvelės, todėl uogos visada būna švarios ir geros kokybės.
Maniūšių km., Šiaulių r.
Mobilus: +370-610-41224, +370-620-52074 , El. paštas: info@braskiuukis.lt
Braškės, avietės, juodieji serbentai, gervuogės, slyvos, vyšnios, obuoliai, kriaušės
Tvarkiškių km, Garliavos sen., Kauno r.
Mobilus: +370-647-05475, +370-687-47506, El. paštas: mindaugas.slapkauskas@gmail.com
Ūkio specializacija sodai-uogynai
Kalveliškiai, Veiverių sen., Prienų r.
Mobilus: +370-685-37617, El. paštas: skuciene_rasa@one.lt
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Vaisių ir daržovių džiovyklė
Vaisių ir daržovių džiovinimas

Pusiau pramoninė vaisių ir daržovių džiovyklė, vaisių dži...

Kainą skaičiuojančios svarstyklės su LCD ekranu (KSP)
Kainą skaičiuojančios ir etiketes spausdinančios svarstyklės

Prekybai skirtos elektroninės svarstyklės, leis ne tik pa...

Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau