Verslo idėjos regionuose

2021-03-17 09:40   Peržiūros : 1229   Spausdinti


Visos Vakarų Europos šalys susiduria su regionų ekonominiu atotrūkiu nuo didmiesčių. Tačiau ten atotrūkis jaučiamas mažiau. Kitose šalyse geresnį regionų išsivystymą iš dalies lemia susiklosčiusios gyvenimo ir verslo  tradicijos, gyventojų psichologija, tikslinė parama. Viena iš sėkmės formulių  yra ilgamečiai ir tradiciniai šeimos ūkiai bei verslai.

Lietuvoje, deja, nėra susiklosčiusių šeimos verslų. Dar blogiau, kad nėra suformuotos ir veikiančios regionų vystymo strategijos. Nors naujajame ES paramos periode, panašu, vėl bus skirtos didelės lėšos regioniniams verslams. Būtų labai gaila, jei eilinį kartą lėšos būtų įsisavintos apsukruolių arba iššvaistytos įvairioms programoms, projektams ir studijoms. Tokiems tikslams, kaip miestelių centrų trinkėlės, fontanai ir kitoms gražaus gyvenimo imitacijoms. Tiesa, turint gerą idėją, atkaklumo, puikų verslą galima susikurti ir be ES paramos. Pavyzdžius geriausia imti iš sėkmingų ES šalių regionų ir sėkmingų konkrečių verslų.

Regioninio verslo sėkmės formulė

Verslams geriausios sąlygos dažniausiai yra netoli didmiesčių. Tačiau internetas ir moderni logistika daro patrauklesnius netgi  nuo didmiesčių nutolusius regionus. Arčiau didmiesčių  esančių regionų gyventojai vyksta dirbti į didmiesčius, jose darbo jėgos kaina artima miestams. Tolimesniuose regionuose darbo jėga išlieka kiek pigesnė. Tačiau šalia didmiesčių kuriasi miestiečiai ir atsiranda daugiau galimybių aptarnavimo verslui. Kompleksinim regiono vystymuisi daug įtakos turi regiono valdžios profesionalumas. Išlošia tie regionai, kurie sugeba sukurti žiedinės ekonomikos ir verslo schemas.

Regioninio gyvenimo socio - demografinis  ir verslo modelis per pastarąjį šimtmetį keitėsi net kelis kartus. Dvidešimtojo amžiaus pirmojoje pusėje Lietuvos kaimo vietovėse vyravo daugiavaikės šeimos. Buvo racionalu tokioms šeimoms kraustytis į vienkiemius, nesudėtinga išsilaikyti natūriniame ūkyje, didelių lūkesčių nebuvo. Nors Vakarų Europoje kaimo vietovių žmonės labiau būrėsi miesteliuose. Tai perspektyvesnis gyvenimo modelis nei vienkiemiai. Atsiveria didesnės perspektyvos tarpusavio pagalbai, kultūriniam bendravimui, stiprioms socialiai aktyvioms bendruomenėms. Taip pat daugiau galimybių mažoms žiedinės ekonomikos verslo schemoms, tai sukuria galimybes lengviau vystyti didesnius verslus.

Todėl, svarstant apie verslą, reikėtų įvertinti rajono valdžios sumanumo potencialą. Tada pasirinkti miestelį, kuriame mažiau budulių. Surasti ir suprasti, koks verslas šioje vietovėje tinkamiausias, kas jau geriausiai išvystyta ir ko trūksta regione. Kokios grandinėlės trūksta žiede. O tų trūkstančių grandinėlių vis dar gana daug, belieka pasirinkti perspektyviausią ir ekonomiškai tikslingiausią.

Žemės ūkio produkcijos auginimas

Iš dalies pirmoji žiedinės ekonomikos regione grandis yra žemės ūkio produkcijos auginimas. Grūdinių kultūrų auginimas, pienininkystė ir mėsinių galvijų/paukščių auginimas jau gana išvystytas. Šiai sričiai kol kas daugiausiai ir skirta paramos. Tai žaliavinė gamyba, kuri, kaip ir visos žaliavinės gamybos, didelės pridėtinės vertės regionui neduoda. Vystyti tokius verslus be didelių žemės plotų neįmanoma.

Tačiau yra daug žemės ūkio produkcijos, kuri yra gerokai rentabilesnės net kaip žaliava. Uogų, vaisių, daržovių, žuvies, premium klasės mėsos, prieskoninių žolių auginimas yra rentabilus ir nedideliuose ūkiuose.

Jau gana daug žmonių išbandė braškių, šilauogių auginimą. Matomi gana aiškūs dėsningumai.  Vizionieriai apsodina laukus, pirmieji derliai sukelia gana didelį susidomėjimą, būna geros kainos. Pradininkų verslo sėkme susigundo daugiau ūkininkų, netgi augant paklausai išauga konkurencija, bet pastebimas kainų mažėjimas. Mėgėjai išsibarsto, lieka atkakliausieji.

vakarų Europoje yra kiek kitaip. Dažnai ta pati kultūra auginama koncentruotai kokiame nors regione. Pavyzdžiui, Heidė yra šparagų auginimo regionas Vokietijoje. Šparagai yra pirmoji grandinė, sukūrusi ištisą industriją. Sukurtas šparagų kelias, pavasarį pritraukiantis daugybę šio augalo mėgėjų. Turizmas leidžia išsilaikyti gausiems restoranams ir viešbučiams. Sezoniškumui išvengti regiono valdžia išlaiko populiarų visoje Europoje Heide pramogų parką. Taip pat yra daug įvairių mažesnių pramogų, kurios populiarios tarp netoli esančių Hamburgo ir Hanoverio gyventojų. Dideli šparagų kiekiai leidžia vystyti šparagų eksportą į kitus miestus ir į tolimesnius kraštus. Prie šparagų ir turizmo prisijungia kiti gamintojai ir perdirbėjai. Tai premium mėsos, daržovių, vaisių augintojai.

Tokiame regione vystant įprastą verslą galima jaustis stabiliai. Bendruomenė palaiko pastovų produkcijos populiarumą, padeda realizuoti. Galima gana tiksliai apskaičiuoti investicijas, atsipirkimą. Uždarbiai ne kosminiai, bet leidžia oriai gyventi.

Lietuvoje gana daug tenka spėlioti. Be bendrų produkcijos populiarumo palaikymo veiksmų susiduriama su paklausos bangavimais. Pavyzdžiui, buvo staigus topinambų, šaltalankių, svarainių paklausos atsiradimas. Tačiau, nepalaikant susidomėjimo, pirkėjų interesas ir paklausa mažėja. Dėl mažų apimčių neapsimoka eksportuoti ten, kur paklausa gali išlikti. Vis dėl to, derinant žaliavos ir perdirbtos produkcijos pardavimą, galima rentabiliai vystyti produkcijos, kuri turi paklausą pasaulinėje rinkoje, auginimą.

Planuojamai auginti kultūrai galima padaryti SWOT (SSGG) analizę. Tai stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Panagrinėsime keletą. Planuojant verslą reikėtų tokią analizę padaryti gerokai tiksliau, ne taip apytiksliai.

 

Stiprybės

Silpnybės

Galimybės

Grėsmės

Triušių auginimas

Paklausa kokybiškai dietinei mėsai, galima gauti geresnę kainą auginant ekologiškai.

Ligos, daug priežiūros ir rankinio darbo reikalaujanti veikla.

Numatoma parama mėsos perdirbimo cechui įrengti, kulinariniu turizmu yra susidomėjimas šalia esančiame poilsio komplekse.

Gailestingųjų fotelinių „ekoteroristų" veiksmai, mažinantys triušienos paklausą

Mėtų auginimas

Palankus klimatas, sukaupiamas rentabilus aliejų kiekis, galima panaudoti prastesnius ir pigesnius žemės sklypus, gana nebrangus perdirbimas, pigus paruoštos produkcijos eksportavimas, gana ilgas perdirbtos produkcijos saugojimas.

Gana didelė konkurencija rinkoje, greitas šviežios produkcijos gedimas, daug rankų darbo.

Numatoma parama prieskoninių žolelių džiovinimui ir ekstakcijos įrangai, galima parama mechanizuotai priežiūros įrangai.

Banguojančios realizavimo kainos, produkcijos negalima itin ilgai laikyti.

Šparagų auginimas

Didėjantis populiarumas, paklausa, aukštas rentabilumas, ilgai deranti kultūra, žemas ligotumas, nereikalauja daug priežiūros.

Turi būti itin greita realizacija, mažos perdirbimo galimybės, eksportas tik turint didelius kiekius.

Šalia esantys keli aukštos kulinarinės kultūros restoranai, keli kaimyniniai ūkiai taip pat suinteresuoti kulinariniais turistais, prekyba smidrų daigais,

Paralelinių kultūrų auginimas kitu sezono metu.

Realizavimo kainų bangavimas, produkcijos negalima ilgai saugoti.

Regionuose taip pat perspektyvus ir augintojų produkcijos prekybininkų verslas. Šiais laikais nereikia gyventi Vilniuje, kad galima būtų padėti aplinkiniams ūkininkams parduoti savo produkciją. Sėkmingesni gali suorganizuoti tiekimą į maisto perdirbimo įmones ar maitinimo įmones. Didėja galimybės parduoti tiesiogiai galutiniam pirkėjui.

Žemės ūkio produkcijos perdirbimas

Auginantiems žemės ūkio kultūras verta lygiagrečiai užsiimti produkcijos perdirbimu. Tai leidžia pagaminti aukštesnio rentabilumo produkciją. Taip pat galima pailginti realizacijos terminus, sumažinti svorį ir taip atpiginti logistiką. Daug galimybių gali suteikti ES parama perdirbimo įrangos įsigijimui. Žemės ūkio produkciją galima perdirbti džiovinant, šaldant, fermentuojant, rūkant, konservuojant, distiliuojant. Tačiau net ir perdirbus produkciją išliks poreikis ją realizuoti.

Vienas iš paprastesnių perdirbimo būdų yra produkcijos džiovinimas. Jis nereikalauja daug žinių, svarbu turėti aukštos kokybės automatizuotą džiovinimo įrangą. Taip pat labai svarbu džiovinti itin šviežią žaliavą. Tada gaunama kvapni, spalvą išlaikiusi ir aukščiausios kokybės produkcija. Džiovinimo verslas patrauklus dėl galimybės dirbti ištisus metus. Vėlyvą pavasarį pradedamos džiovinti prieskoninės ir vaistinės žolelės, vasarą prisideda įvairios uogos, rudenį džiovinami vaisiai. Visą žiemą galima džiovinti daržoves, miltinius, mėsos gaminius.

Džiovinimo įranga
Pramoninė džiovyklė, kuria prekiauja UAB "Tumosa ir partneriai". Priklausomai nuo komplektacijos ir žaliavos, į tokią džiovyklę galima patalpinti 50 - 150 kilogramų žaliavos. Naudojant kokybišką ir šviežią žaliavą gaunama išskirtinės kokybės produkcija, kuri turės paklausą tarp maisto gurmanų.

 

Džiovinimo versle naudojamas gana daug pagalbinės įrangos. Pagalbinė įranga leidžia greičiau paruošti žaliavą, sumažina rankų darbo poreikį.

Daržovių plovimo įranga
Žaliavos plovimo įranga naudojama praktiškai visuose žemės ūkio produktų perdirbimo versluose.


Plovimo įranga reikalinga džiovinimo, konservavimo versluose. Daržovių, vaisių plovimo įrangą taip pat galima įsigyti UAB "Tumosa ir partneriai". Plauti galima tiek kietus vaisius ir daržoves, tiek trapias žoleles.

Daržovių skutimo įranga
Daržovių skutimo įranga pagreitina darbus. Skutimo mašinos, kurias taip pat galima įsigyti UAB "Tumosa" nulupa bulvių, obuolių, morkų odelę.

daržovių pjaustymo įranga
UAB "Tumosa ir partneriai" pjaustymo įranga gali būti labai universali.


Džiovinimui populiaru ruošti įvairių vaisių ir daržovių čipsus. Pjaustymo mašina supjausto burokėlius, bulves, morkas ir įvairius egzotinius vaisius, tokius kaip bananai, kiviai,  vienodo storio riekelėmis.

Gana daug džiovinimo įmonių teikia džiovinimo paslaugą. Žaliavą atveža ir vėliau realizuoja jos augintojai. Siaura specializacija dažniausiai leidžia kokybiškiau atlikti darbus.

Dar džiovinimo versle gali reikėti sandėliavimo ir šaldymo įrangos. Džiovintą produkciją tiksliai pasvėrus reikia supakuoti.

Džiovinimas labai perspektyvus, nes gaunama produkcija lengva, dėl to pigu siųsti į bet kurį pasaulio kampelį. Gatavos produkcijos sandėliavimui nereikia ypatingų sąlygų. Populiarumo gali sulaukti arbatų gamyba. Taip pat džiovyklos itin reikalingos grybų augimo verslui ar grybingiems regionams.

Liofilizavomo verslas

Vienas iš džiovinimo būdų yra liofilizavimas. Tai žaliavos džiovinimas naudojant šaltį. Dideliame šaltyje ledas virsta garais. Tokiu būdu perdirbta produkcija praranda labai mažai maistingų medžiagų ir išlaiko savo gabaritus. Liofilizuotos braškės ar avietės yra tarsi šviežios, tik labai lengvos. Paklausa tokiai produkcijai didelė, kainos taip pat didelės.

Ūkininkams verta įvertinti liofilizavimo galimybes ir perspektyvas.   Metodas itin tinkantsi premium maisto produktams džiovinti. Galima sušaldyti jautrias laikymui braškes, avietes, grybus. Juos liofilizuoti bus galima kai atsilaisvins liofilizatorius. Dėl to galima daugiau investuoti į didesnę šaldymo įrangą ir išsiversti su mažesnės talpos liofilizatoriumi.  Dėl aukštros produkcijos kainos įranga gana greitai atsiperka, ypač jei liofilizuojama pastoviai. Yra jau ir Lietuvoje teikiančių liofilizavimo paslaugą ir paslaugas pirkę minėjo, kad teko palaukti savo eilės.

Liofilizavimas
Įvairios talpos liofiliavimo įrangą siūlo T optimus

 

Pieno ūkis

Pienas Lietuvoje daugiausiai parduodamas kaip žaliava didiesiems perdirbėjams. Tuo tarpu Vakarų ūkiai kooperuojasi ir patys perdirba pieną. Juose gaminami minkštieji sūriai, jogurtai, kietieji sūriai.

Pagaminti kietąjį sūrį reikia ne tik įrangos, bet ir daug žinių. Procese dalyvauja mikroorganizmai, nuo kurių didele dalimi priklausys kietojo sūrio vertė. Laikymo sąlygos taip pat turi didelę reikšmę. Tačiau sūrio laikymas didina kainą, jo vertė išauga daug labiau nei daugelis kitų investicijų. Taip ilgam užkonservuojamas pienas ir sukuriama didelė pridėtinė vertė.

Kiek paprasčiau gaminti minkštus sūrius, jogurtus, raugintus pieno produktus. Sveikai augintai produkcijai yra didelė paklausa vidaus rinkoje, su laiku gal atsivers keliai eksportui. Dabar stebimas mėgėjiškai pagamintos produkcijos kokybės netolygumas. Taip yra greičiausiai yra dėl prastos įrangos.