Dumblo naudojimas energijos gamybai

Nuotekų dumblas šiandien tampa vis mažiau atlieka ir vis labiau ištekliais. Daugelyje Europos valstybių jis naudojamas energijos gamybai arba dirvožemio tręšimui, o kai kur – ir abiem kryptimis. Tokia praktika pamažu įsitvirtina ir Lietuvoje.

Lietuvoje nuotekų tvarkymo įmonėse veikia pūdymo, džiovinimo bei kompostavimo įrenginiai, leidžiantys dumblą paversti naudingu produktu. Anaerobinio pūdymo metu susidarančios biodujos naudojamos šilumos ir elektros gamybai. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“ iš dumble esančių organinių medžiagų išgauna dujas, kurios padengia dalį pačių įrenginių energijos poreikio. Šiauliuose panašiai veikiančioje sistemoje kasmet pagaminama keli milijonai kilovatvalandžių elektros ir šilumos. Tai leidžia sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iš dalies kompensuoja brangias dumblo tvarkymo technologijas.

Deginimas laikomas viena perspektyviausių krypčių, nes leidžia ne tik sumažinti atliekų kiekį aštuonis kartus, bet ir atgauti šiluminę energiją. Skaičiuojama, kad vienos tonos sausos dumblo masės energetinė vertė gali siekti apie 2 500–3 000 kWh, kas prilygsta rudajai angliai. Dalį šios energijos reikia sunaudoti pačiam dumblo džiovinimui, bet likęs perteklius gali būti perduodamas į tinklą. Tokie skaičiai rodo, kad dumblas tampa alternatyviu vietiniu kuru, ypač aktualiu augant energetinės nepriklausomybės poreikiui.

Kita plačiai taikoma kryptis – dumblo kompostavimas. Jis maišomas su žaliosiomis atliekomis ar šiaudais ir po brandinimo naudojamas žemės ūkyje arba rekultivuojant apleistus plotus. Tokiu būdu atgal į dirvožemį grąžinamos maistinės medžiagos, ypač azotas ir fosforas. Siekiant padidinti humusingumą bent vienu procentiniu punktu, hektarui reikia įterpti 30–40 tonų organinės medžiagos, tad kompostuotas dumblas čia gali pakeisti dalį mėšlo, kurio ūkiuose trūksta. Tyrimai rodo, kad patręšus javus dumblo kompostu, derlingumas gali padidėti 10–15 %, o dirvos struktūra ir drėgmės sulaikymas pagerėja ilgam laikui.

Būtent fosforas šiandien laikomas vienu svarbiausių elementų, kurį ateityje planuojama atgauti ir iš dumblo pelenų po deginimo. Vokietijoje jau veikia įrenginiai, leidžiantys iš deginimo šlako išskirti fosfatų junginius, prilygstančius natūralioms fosforo rūdoms. Tai reiškia, kad dumblas gali tapti ne tik energijos šaltiniu, bet ir vertingų trąšų gamybos žaliava.

Vis dėlto dumblas nėra vienalytis. Jo panaudojimą riboja sudėtis, priklausanti nuo nuotekų šaltinio ir valymo technologijos. Vienose šalyse žemės ūkyje dumblas tebenaudojamas plačiai, kitose – beveik uždraustas dėl visuomenės nuogąstavimų ir teršalų rizikos. Pavyzdžiui, Nyderlanduose didžioji dalis dumblo deginama energijos gamybai, o Ispanijoje bei Portugalijoje jo daugiau skiriama laukų tręšimui. Lietuvoje žemdirbiai į dumblą vis dar žiūri atsargiai, nors tyrimai rodo, kad tinkamai apdorotas jis gali pagerinti dirvožemio struktūrą ir duoti ekonominės naudos.

Svarbu tai, kad nuo 2014 metų visoje Europos Sąjungoje dumblą draudžiama šalinti sąvartynuose. Tai paskatino spartesnę naujų technologijų plėtrą ir privertė ieškoti tvaresnių sprendimų. Nors ES direktyvos riboja sunkiųjų metalų ir kitų teršalų patekimą į dirvožemį, šiandien vis dažniau diskutuojama apie mikroplastikų ir farmacinės kilmės likučių rizikas. Todėl ateityje taisyklės gali būti dar griežtinamos, o žemės ūkyje naudojamo dumblo kiekiai mažės.

Lietuvoje artimiausiais metais laukia pasirinkimas tarp kelių krypčių: dalis dumblo bus kompostuojama, dalis naudojama biodujoms, o vis didesnė dalis – deginama. Tai atitinka bendrą Europos tendenciją: vienur svarbiausia išsaugoti dirvožemio derlingumą, kitur – užtikrinti energijos tiekimą ar išgauti vertingus elementus. Galutinis sprendimas priklausys nuo vietos sąlygų, bet viena aišku – dumblas nebėra tik atliekos. Tai resursas, kurį racionaliai panaudojus galima spręsti tiek energetikos, tiek aplinkosaugos uždavinius.