Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Vyšnių auginimas
2023-02-08 13:16 Peržiūros : 8760 SpausdintiKada sodinti vyšnias
Vyšnias Lietuvoje priimta sodinti pavasarį - balandį arba, jeigu leidžia oro sąlygos ir pakankamai įšilo žemė, kovo pabaigoje. Galima sodinti ir rudenį (vegetacijos pabaigoje), bet su šilumą saugančiu sluoksniu šaknims (pvz., šaknys konteineryje) ir su apsauga sodinuko kamienui nuo kiškių.
Dirva vyšnioms
- Palankus dirvos tipas vyšnioms: lengvas priemolis, lengvas priesmėlis, derlingas, purus, gerai praleidžiantis vandenį, greitai įšylantis.
- Netinkama dirva: labai rūgštinga ir drėgna, dirva, kurioje gruntinių vandenų lygis labai aukštas (mažiau negu 1 m iki žemės paviršiaus).
- Tinkamas dirvos rūgštingumas vyšnioms: 5,5-7 pH.
- Geriausia vieta vyšnių auginimui - gerai apšviesta, aukšta, šilta, pietų pusėje. Vertėtų vengti šiaurės vėjams atvirų, pernelyg žemų ir šešėlinių vietų.
- Vyšnioms nerekomenduojama obelų kaimynystė.
Vyšnių sodinukų paruošimas
Vyšnių sodinukų revizija prasideda nuo šaknų.
Atranką su teigiamu įvertinimu praeina tie vyšnių sodinukai, kurių šaknys turi daug atšakų ir minkštų mažų šaknelių, nesudžiūvę ir ne per sausi, saikingai drėgni. Plonų ir minkštų šaknelių dėka sodinukas įsisavina iš dirvos vandenį ir maistines medžiagas.
Vyšnių sodinukai turi būti miego būsenoje, be išsiskleidusių pumpurų ir lapelių.
Reikia pašalinti pernelyg ilgas šaknis, sudžiūvusias, pūvančias, pažeistas šaknų dalis. Nukerpant brokuotas dalis svarbu, kad pjūvio kraštai būtų ne plėštiniai, o lygūs - papildomų žaizdelių sodinukui nereikia.
Jeigu vyšnių sodinuko šaknys labai sausos ir perdžiūvusios, prieš sodinimą praverstų įmerkti jas į šalto vandens kibirą 18 valandų. Šaknis galima pamerkti ir molio tirpale.
Duobių paruošimas vyšnioms
Duobės dydžiai vyšnių sodinukams - 60-80 cm gylio, 70-80 cm pločio.
Vyšnias galima sodinti eilėmis, todėl iškasa kelias duobes 2-3 m atstumu eilėje. Tarp pačių eilių paliekamas 4 m atstumas.
Kiekvieną duobę reikės užpildyti iš anksto paruoštu derlingu žemės ir trąšų mišiniu.
Mišinio sudėtis: daržo dirvožemis, 8 kg komposto (arba 8 kg neutralių durpių - smėlingai dirvai), 200-400 g superfosfato, 150 g kalio sulfato arba 200-300 g medžio pelenų.
Derlingas mišinys supilamas iki 3/4 duobes gylio, bet ne iki viršaus.
Jeigu gruntiniai vandenys arti - tuomet į duobės dugną verta iš pradžių padėti 5-10 cm molio sluoksnį, o ant jo pilti minėtą dirvos mišinį.
Vyšnių sodinimas
Duobėje esančiame derlingame dirvos mišinyje formuojama mažesnė įduba vyšnios sodinuko šaknims.
Įduboje sodinuko šaknys reikia tolygiai ištiesinti ir užberti dirvos mišiniu, kurį reikia švelniai suplūkti. Šaknų kaklelis turi būti po žeme, šaknų galiukai neturi būti užlenkti viršun, tarp šaknų neturi likti tuštumų.
Sodinuko skiepijimo kaklelis tik šiek tiek užberiamas dirva, kad atsidurtų sulig žemės paviršiumi.
Vyšnių sodinukų sodinimo žingsnis: 2-3 m. Atraminį kuolelį įsmeigia 5-7 cm atstumu nuo sodinuko ir pririša jį.
Rudenį rekomenduojama vyšnias sodinti ne plikomis šaknimis, o su šaknimis konteineryje arba šaknimis su dirvos grumstu - tokiomis sąlygomis rudenį ir žiemą jos išgyvens ramiai.
Vyšnių sodinukus laisto iš karto: 20-30 l kiekvienam. Dirvą aplink pasodinto vyšnios sodinuko galima apmulčiuoti durpėmis arba puvenomis. Neseniai pasodintus vyšnių sodinukus galima laistyti 1 kartą per savaitę.
Praėjus mėnesiui vyšnių sodinukus tręšia azotu.
Vyšnių priežiūra
Vyšnių laistymas
Vyšnia yra labai atspari sausroms. Todėl vandens jai reikia mažiau, o gausus laistymas gali jai pakenkti.
Vyšnias laisto 4 kartus per sezoną:
- Pirmas laistymas - po žydėjimo, gegužės pabaigoje-birželį.
- Antras laistymas - aktyvaus ūglių augimo metu (birželio pabaigoje) arba kai formuojasi užuomazgos (po žiedlapių nubyrėjimo).
- Trečias laistymas - sausu oru liepą, bręstant vaisiams (arba po derliaus nuėmimo).
- Ketvirtas - rudenį, rugsėjį-spalį, prieš šalnas.
Po žydėjimo - pirmas laistymas sezone
Vanduo turi įsigerti į dirvą 40-50 cm gyliu.
Laistymo norma - 5-6 kibirai 1 vyšniai per 1 laistymą.
Nelaistykite prie pat kamieno. Iškaskite du griovelius - vieną tiesiai po lajos kraštais (20-30 cm gylio), kitą - 40-50 cm atstumu nuo pirmo griovelio į kamieno pusę (8-10 cm gylio). Purenkite ir mulčiuokite griovelius po laistymo.
Vyšnių laistymo schema
Likus 15-20 dienų iki derliaus skynimo, palaistykite vyšnias paskutinį kartą šią vasarą. Laistymas prieš patį derliaus nuėmimą sukelia vyšnių kritimą ir skilimą.
Vyšnių genėjimas
Genėjimas padeda proporcingai paskirstyti naudingų medžiagų apykaitą vyšnios organizme, atsikratyti nenaudingų ir trukdančių ūglių, sustiprinti šaknis, suformuoti lają. Kada genėti vyšnias? Vyšnių genėjimui tinkamas laikas - kovas-balandis, vegetacijos metu iki žydėjimo pabaigos.
Vyšnias genėti reikia tik sausu, o ne drėgnu oru, naudojant tik dezinfekuotus genėjimo įrankius. Drėgnoje medienoje greitai plinta infekcijoms.
Kaip genėti vyšnias? Ką tik pasodintam vyšnios sodinukui dar pavasarį reikia nugenėti atliekamąsias šakeles, paliekant 4-5 pagrindines šonines šakas.
Iškart po to 0,6-1 m aukštyje nukerpamos sodinukų viršūnės.
Per antrąjį sezoną vyšnių sodinukų beveik negena. Pašalina tik naujus nereikalingus ūglius, per kuriuos pagrindinės 4-5 šakos praranda drėgmę ir jėgas.
Vyšniai sulaukus 3 metų amžiaus pašalinamos tokios šakos:
- augančios neteisinga kryptimi į lajos vidų (teisinga kryptis - lajos išorėn),
- augančios smailiu kampu nuo pagrindinių šakų,
- augančios pernelyg tankiai (arčiau negu 30-40 cm atstumu viena nuo kitos),
- susikryžiavusios gretimos šakos,
- visi tie lankstūs vilkūgliai, kurie susikryžiuoja, atauga lajos vidaus kryptimi arba smailiu kampu. Tuos vilkūglius, kurie auga teisingai, galima palikti.
Kai kurias sveikas vyšnių šakas galima patrumpinti iki 1/3 ilgio.
Rudeniniam vyšnių genėjimui saugesnis laikotarpis - nuo spalio pabaigos ir lapkričio.
Vyšnių tręšimas
Per pirmąjį sezoną vyšnių sodinukų galima ir netręšti, nes visos trąšos jau buvo įterptos sodinimo duobių paruošimo metu. Patyrę sodininkai teigia, kad šitų trąšų gali užtekti dar 2-3 augimo metams. Vis dėlto nusprendę tręšti sodinukus, pirmą laiką naudokite tik azotą - 10-20 g/m², praėjus mėnesiui po sodinimo. Apie azoto stoką praneš pernelyg šviesi lapų spalva.
Per antrąjį sezoną azoto normą padidina dvigubai ir tręšia plotą, pusantro karto didesnį už lajos projekcijos ribą.
Tręšiant vyšnias reikia vengti piktnaudžiavimo azoto trąšomis, kadangi jų perteklius mažina vyšnių atsparumą šalčiui ir ligoms.
3-4 metų vyšnias rudenį, po vegetacijos pabaigos, tręšia kaliu ir fosforu - tai sustiprina pumpurus.
Kaip teisingai skinti vyšnias - su vaiskočiu ar be?
Liepos mėnesį pilnai prisirpsta vyšnios, galima skinti jų derlių. Kartais susimąstome: kaip teisingai jas skinti - kartu su vaiskočiu ar be vaiskočio?
Geriausias variantas, nuimant vyšnių derlių - nukirpti vaiskotį per vidurį (nedidelėmis žirklėmis, mažu genėtuvu). Tai ne pokštas. Nes iš tiesų - skinant kartu su visu vaiskočiu nėra gerai, bet ir skynimas be vaiskočio kenkia nuimtam derliui.
Skindami vyšnią kartu su visu vaiskočiu, mes pažeidžiame vaisinį pumpurą, iš kurio kitais metais išaugtų naujas derlius. Kitaip tariant, patys kenkiame busimam vyšnių derliui. Todėl kabančių prisirpusių vyšnių vaiskočius reikia kirpti per pusę. Tokiu būdu pumpuras liks nepažeistas, vaiskotis iš jo neišplėštas. Žinoma, toks darbas žymiai ilgesnis ir kruopštesnis už greitą skynimą rankomis su vaiskočiu, bet rūpestingas sodininkas, mylintis savo vyšnias, įsiklausys į patarimą.
Skindami vyšnias be vaiskočių, galite sugadinti savo nuskintą derlių, ypač jeigu nuskintas vyšnias planuojate laikyti ilgai. Tai todėl, kad iš nuskintų vyšnių pradeda tekėti sultys - būtent iš tos vietos, kurioje sujungtas vaiskotis su vaisiu. Nuo šios vietos vyšnios pradeda gesti. Tai dar kartą įrodo, kad vaiskočius reikia kirpti per pusę, derlių laikyti su nukirptais vaiskočiais, o ištraukti vaiskočių likučius iš vyšnių tik prieš patį suvartojimą arba perdirbimą (verdant uogienes ar pan.).
Skinti vyšnias be vaiskočių galima nebent tada, kai vyšnią iš karto suvalgote arba suvalgysite tą pačią dieną.
Vyšnių derliaus nuėmimas
Pradžiai reikia nustatyti - kiek prisirpo vyšnios. Skinti pradeda pirma tas, kurios prisirpo daugiausia už kitas - gavusias daugiau saulės šviesos iš pietų pusės, augančias aukščiau. Neverta laukti, kol prisirps visos vyšnios medyje - kitaip vienos persirps ir taps nevalgomos, o neprisirpusiose atsiras kirmelių.
Jeigu sklype turite tik vieną vyšnių medį, tolygiai apšviečiamą - tokiame vyšnios prisirpsta beveik vienodai. Tokiu atveju derliaus nuėmimą geriau pradėti nuo apatinių šakų.
Neverta skubėti ir bandyti pagreitinti vyšnių derliaus nuėmimo procesą - nebūtina kratyti viršutinių šakų. Labai prisirpusios vyšnios nuo menkiausio prisilietimo ar pakratymo atsiplėšia nuo vaiskočio ir krenta žemyn. Taip galima sugadinti nemažą dalį gerų prisirpusių vyšnių, kurios be vaiskočių paplūs sultimis.
Geriau iš pradžių pakloti po medžiu šviesią plėvelę, ant kurios kris pavienės "netyčinės" vyšnios. Taip jas bus patogiau surinkti nuo žemės.
Kaip laikyti vyšnių derlių
Nuskintas, o tiksliau - nukirptas nuo vaiskočio vyšnias surenka į kibirėlį arba į pintą krepšį. Paskui, nunešus į namą, perpila į didelį kibirą ar panašų didelį indą.
Vyšnias kibire užpila šaltu vandeniu iki viršaus. Tai daroma ne tik tam, kad nuplauti jas: praėjus 20 minučių į vandens paviršių išplaukia visos kirmėlaitės. Jokiais kitais būdais taip lengvai ir greitai neišvalysite vyšnių.
Egzistuoja nuomonė, kad konservuotos vyšnios su kauliukais būna skanesnės. Nebandėme, bet išbandžiusiųjų prašome pasidalinti patirtimi.
Vyšnių minkštime yra rūgšties. Rankų ir pirštų oda, ypač aplink nagų, patiria nestiprius cheminius nudegimus - ant odos atsiranda juodų ir mėlynų tamsių dėmių ir juostelių (kaip ir skinant mėlynes). O bandant su muilu nusiplauti rūgšties dėmeles, vyksta šarmo ir rūgšties reakcija, dėl to atsiranda dar didesnės juodos dėmės ant delnų. Todėl šeimininkėms, besirūpinančioms savo rankų odos spalva, skinti vyšnias, pjauti jas, kad ištraukti kauliukus, geriau, užsimovus plonas gumines pirštines.
Vyšnių ligos
|
Liga |
Požymiai |
Priežastys |
Pasekmės |
|
Moniliozė |
Lapų, žiedų, šakelių parudavimas ir džiūvimas pavasarį. Pilkos apnašos ant lapų ir žiedų. Rudos puvimo dėmės ir rudos apnašos ant vaisių. Žaizdos šakų žievėje, lipų varvėjimas |
Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu. Žaizdos bręstančiuose ir laikomuose vaisiuose. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos. Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos. Įvairūs vabzdžiai. |
Vyšnių vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija. Vaisių kritimas. Šakelių džiūvimas |
|
Vyšnių šratligė |
Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose. Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas. Pumpurų pajuodavimas. Raudonos dėmės ir žaizdos ant vaisių. |
Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu. Laiku nedezinfekuotos ūglių žaizdos ir nepašalintos sudžiūvusios šakos. |
Sugadinti vyšnių vaisiai. Šakų sudžiūvimas. Mažesnis derlius |
|
Sidabraligė |
Šviesus sidabrinis atspalvis ant lapų. Susirietę lapai. Šakų džiūvimas. Kamieno žievės susiraukšlėjimas, grybeliai ant žievės. |
Labai sausas oras, laistymo stoka. Boro stoka. Azoto perteklius. Genėjimo ir skiepijimo klaidos. Voratinklinė erkutė. |
Nesiformuoja užuomazgos. Visos vyšnios išsekimas. |
|
Rudasis puvinys |
Rudos puvimo dėmės ant vaisių. Viso vaisiaus parudavimas su balsvomis apnašomis. |
Drėgni orai. Žaizdos vaisiuose. Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos, kuriose žiemoja sukėlėjas. |
Vaisių puvimas, mumifikacija. Vaisių kritimas. |
|
Vyšnių kokomikozė |
Purpurinės ir rudos dėmės ant lapų. Pageltonavę lapai. |
Drėgni lietingi orai, didelė oro drėgmė. Laiku nepanaudoti fungicidai |
Lapų kritimas. Nederėjimas. Mažėja atsparumas šalčiui. Vaisių džiūvimas. |
Vyšnių moniliozė
Vyšnių kenkėjai
Vyšniniai amarai
|
Kenkėjas |
Priežastys |
Žala |
|
Vyšniniai amarai |
Sausi šilti orai vegetacijos metu. Labai jaunas sodas. Piktžolės kaimynystėje. Laiku neapdoroti lapai ir žaizdos žievėje. Laiku nepanaudoti insekticidai. |
Ūglių ir lapų džiūvimas, lapų kritimas. Lapų išsekimas ir deformacija, užuomazgų žūtis. Mažesnis ir nekokybikas derlius |
|
Gleivėtasis vyšninis pjūklelis |
Laiku neperkasta dirva sode (joje žiemoja lervos). Drėgni ir šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai. |
Apgraužti lapai. Visos vyšnios išsekimas. Ūglių augimo sumažėjimas. Apgraužtos vaisių užuomazgos. Mažesnis derlius |
|
Grambuolis |
Lauku neperkasta sodo dirva. Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai. Laiku nepanaudoti preparatai. |
Vyšnios vaismedžio šaknų pažeidimas. Viso vaismedžio sudžiūvimas. |
|
Vyšninė muselė |
Šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai. |
Išgraužtas vyšnių vaisių minkštimas. Vaisių puvimas ir kritimas. |
|
Paukščiai |
Laiku nepanaudotas apsauginis tinklelis ant vaismedžio lajos ir kitos atbaidymo priemonės. Vabzdžių gausa vaismedyje. |
Sulestos vyšnios. Dalies derliaus praradimas. |
Apsauga nuo paukščių - tinklas
Vyšnių veislės
Tarp populiarių mūsų šalyje vyšnių yra įžymių lietuviškų veislių ir importuotų. Jas skiria pagal derėjimo pradžios laiką, vaisių atspalvį, skonio saldumą ar rūgštumą bei atsparumą šalčiui ir vyšnių ligoms.
|
Veislė |
Savybės |
|
Žagarvyšnė |
Ankstyvoji, derlinga. Derlius - liepos pradžioje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai vidutiniai, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui. |
|
Vytėnų žvaigždė |
Ankstyvoji. Derlius - liepos pirmoje pusėje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui ir ligoms. |
|
Malinovka
|
Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos viduryje. Saldžiarūgštė. Vaisiai ovalūs, dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui. |
|
Notė |
Vidutinio ankstyvumo, derlinga. Derlius - liepos viduryje. Saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui ir moniliozei. |
|
Žukovskaja |
Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos antroje pusėje. Saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui. |
|
Šatenmorelė (Lotynė) |
Vėlyvoji. Derlius - liepos pabaigoje. Rūgšti. Vaisiai stambūs, tamsiai raudoni. Pusiau atspari šalčiui. |
|
Pandy |
Vėlyvoji. Derlius - liepos pabaigoje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai labai stambūs, ryškiai raudoni. |
Piotr Šičiov
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Vaisių ir uogų ūkiai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
