Kalio magnezija

Kalio magnezija K₂SO₄·MgSO₄ yra bazinė, bechloro trąša, sudaryta iš kalio ir magnio sulfatų. Ji švelniai rūgština dirvožemį, lengvai tirpsta vandenyje ir puikiai įsisavinama augalų. Šios trąšos sudėtyje esantys elementai yra būtini daugeliui augalų, ypač jautriems chloro trąšoms. Kalio magnezija yra granuliuota, pilkšvai rožinės spalvos arba miltelių pavidalo. Jos naudojimas gerina dirvožemio derlingumą, sumažina nitratų kiekį ir teigiamai veikia augalų augimą bei vaisių kokybę.

Šios trąšos sudėtyje yra nuo 25 iki 27 % kalio, kuris atsakingas už vandens balansą augaluose,  ir vaisių kokybę. Magnio kiekis siekia 12–17 %, o šis elementas dalyvauja fotosintezėje ir chlorofilo sintezėje. Taip pat sudėtyje yra 17 % sieros, svarbios baltymų sintezei ir maistinių medžiagų įsisavinimui.

Kalio magnezijos poveikis augalams

Kalio magnezijos naudojimas padeda pagerinti vaisių skonį, kokybę ir laikymo savybes. Trąša didina derliaus kiekį, stiprina augalų imunitetą ir atsparumą ligoms, skatina šaknų sistemos augimą. Ji taip pat gerina augalų atsparumą sausrai ir šalčiui, skatina žiedų formavimąsi ir vaisių užsimezgimą. Augaluose padidėja vitaminų ir mineralų kiekis, o pats augimas tampa stabilesnis net esant nepalankioms sąlygoms.

Kada ir kaip naudoti kalio magneziją?

Kalio magneziją galima naudoti visą aktyvų augimo sezoną nuo pavasario iki rudens. Ji tinkama tiek sauso, tiek tirpalo pavidalu. Geriausia tręšti iš anksto prieš sėją ar sodinimą. Lengvame dirvožemyje trąša dažniau naudojama pavasarį, ruošiant dirvą, o sunkiame dirvožemyje rekomenduojama ją įterpti rudenį perkasimo metu. Vasaros metu kalio magnezijos tirpalas naudojamas lapų tręšimui, kad augalai greičiau ir efektyviau įsisavintų maistines medžiagas. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais svarbu atkreipti dėmesį į magnio trūkumą, nes šiuo laikotarpiu augalai intensyviai jį naudoja.

Trąšos tirpalas paruošiamas sumaišius 1–2 arbatinius šaukštelius su 10 litrų vandens. Tirpalas naudojamas lapams purkšti arba šaknims laistyti kartą per mėnesį. Sausai įterpiant rekomenduojama dozė yra 15–30 g/m², priklausomai nuo augalų rūšies. Rudenį tręšiama 130–200 g/10 m², o pavasarį – 90–110 g/10 m².

Kalio magnezijos normos ir tręšimo laikas

Kalio magnezijos poveikis priklauso nuo augalo tipo, todėl tręšimo normos ir laikas skiriasi. Lentelėje pateikiamos rekomendacijos pagal augalus:

Kalio magnezija ypač tinka chloro jautriems augalams, tokiems kaip agurkai, bulvės, pomidorai. Ji taip pat labai efektyvi šakniavaisiams, pagerindama jų derlių ir skonio savybes. Naudojant tinkamai, ši trąša užtikrina stabilų augimą ir kokybišką derlių įvairiomis sąlygomis.

Kalio trūkumo simptomai

Kalio trūkumo ir pertekliaus požymiai augaluose yra svarbus indikatorius augalų būklei stebėti. Kalis atlieka reikšmingą vaidmenį augalų angliavandenių ir baltymų apykaitoje, didina jų gebėjimą sulaikyti drėgmę, padidina atsparumą vytimui ir sausrai. Esant kalio trūkumui, lapai dažnai būna netaisyklingos formos, kartais įgauna taurės pavidalą, o ant jų atsiranda rudų dėmių. Tokių augalų tarpubambliai būna sutrumpėję. Pavyzdžiui, bulvėms ant apatinių lapų pasireiškia vadinamasis „kraštinis nudegimas". Jei kalio trūkumas tęsiasi ilgai, augalai gali įgyti bronzinį atspalvį.

Kalio trūkumas augaluose blogina angliavandenių judėjimą, mažina fotosintezės ir baltymų sintezės intensyvumą. Dėl to nukenčia produkcijos kokybė - sumažėja krakmolo kiekis, suprastėja linų pluošto kokybė, blogėja vaisių išvaizda. Augalai tampa jautresni įvairioms grybinėms ligoms tiek augimo metu, tiek derliaus laikymo metu.

Kalio pertekliaus simptomai

Kalio perteklius augaluose taip pat turi neigiamų pasekmių. Vienas pagrindinių pertekliaus požymių - viršutinių lapų ruda spalva. Nauji lapai auga ploni ir maži, o augalai greitai vysta dėl prasto vandens įsisavinimo. Vaisiai, esant per dideliam kaliui, tampa storaplėškiai, juose sumažėja cukraus ir rūgščių kiekis. Be to, esant kalio pertekliui, augaluose pradeda trūkti magnio, mangano, cinko ir geležies, nes šie elementai tampa sunkiau prieinami augalams.

Magnio trūkumo simptomai

Magnio trūkumas ir perteklius augaluose turi svarbų poveikį jų augimui ir vystymuisi. Magnis yra esminė chlorofilo dalis ir dalyvauja fotosintezės bei augalų kvėpavimo procesuose. Šis elementas skatina medžiagų apykaitą ląstelėse, aktyvina fermentų sistemas ir vaidina svarbų vaidmenį askorbo rūgšties kaupime.

Magnio trūkumo požymiai pasireiškia dėminiu nekroze, dėl kurios lapai tampa margi: chlorofilo kiekis pastebimai sumažėja, sritys tarp gyslų pašviesėja, tačiau pačios gyslos išlaiko savo spalvą. Smarkus ir ilgalaikis magnio trūkumas sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus ir audinių žuvimą. Priklausomai nuo augalų rūšies, pažeistų tarp gyslų sričių spalva gali būti šviesiai žalia (bulvės), šviesiai geltona (javai, pomidorai), o kukurūzams būdingos purpuriškai raudonos dėmės, kurias pertraukia balkšvos chlorotinės ir nekrozinės juostos. Magnio trūkumas dažnai pasitaiko rūgščiuose dirvožemiuose.

Magnio pertekliaus simptomai

Magnio pertekliaus požymiai augaluose yra jauniausių lapų kraštų išlinkimas ir susisukimas, lapai tampa tamsūs, o stiebai lieka maži. Taip pat pasireiškia kalio trūkumo požymiai. Per didelė magnio koncentracija dirvožemyje blokuoja kitų maistinių medžiagų įsisavinimą, dėl ko gali nukentėti augalų mityba ir bendras derliaus kiekis.