Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Apsauga nuo šliužų ir sraigių
2023-02-08 10:33 Peržiūros : 11964 SpausdintiGamtai pasidabinus žaliu rūbu pabunda iš miego arba ritasi iš kiaušinėlių peržiemoję augalų kenkėjai. Nors ir nesiskirstydami pagal teritorijas, tačiau čia jie gyvena be jokių rūpesčių - kai kurie graužia šaknis, kiti lapus, o dar vieni gyvena ir minta vaisiais. Šiame straipsnyje susipažinsime su vaisių ir lapų kenkėjais - šliužais ir sraigėmis. Šliužai ir sraigės yra tos pačios pilvakojų (Gastropoda) klasės, tačiau darže šliužai yra ženkliai didesni kenkėjai nei sraigės. Mokslininkų teigimu prieš šliužų ėdrumą ir žalingumą nublanksta net didžiausi bulvių kenkėjai kolorado vabalai. Tad kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti paprašiau patarti UAB Inovacinės firmos "MKDS" komercijos direktorės Linos Mikulskytės.
Šliužų naikinimas
Kadangi šliužai padaro daug daugiau žalos negu sraigės, tai šiame straipsnyje apie juos daugiau ir kalbėsime, o apsaugos priemonės nuo šių kenkėjų yra beveik tos pačios. Šliužų populiacijos mėgstama vieta yra drėgni daržai, sodai ir pievos su gausia bei tankia augmenija. Šie kenkėjai puikiausiai veisiasi parkuose prie upių, net miškuose. Jeigu kalbėtume apie jų maitinimąsi, tai maistui šliužai visiškai neišrankūs ir maitinasi praktiškai visa augmenija - žole ir dekoratyviniais augalais, vaisiais, uogomis ir daržovėmis. Šliužai būna aktyviausi ir daugiausia maitinasi naktį, kai iškrenta rasa. Dieną slepiasi po lapais ar žemės grumstais, todėl dienos metu ne taip paprasta juos pamatyti.
Paveikslėlyje matosi salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės
Skeptikai gali pasakyti, kad kas čia tokio, kad šliužas apgraužė augalo lapą, tačiau besimaitindami bei palikdami gleivių juostas šliužai padaro didelę žalą augalams. Grauždami jaunus augalų daigus juos gali visiškai nugraužti, o išgrauždami lapus sugadina lapinių daržovių išvaizdą ir kokybę. Ypač šie kenkėjai pavojingi rudenį. Nenaikinami šliužai pakenkia net kopūstams, kada pradėjus sukti galvas apsigyvena jose. Iš kopūsto galvos dažniausia net nereikia išliaužti ir dienos metu galima slėptis nuo saulės. Šie kenkėjai gadina ir naikina net tik lapines daržoves, bet gali išplisti net žirniuose. Ypač jų gausu drėgnais metais. Nekovojant su šiais kenkėjai žirniuose apsigyvenę šliužai derliaus nuėmimo metu patenka į produkciją kaip priemaiša. Esant didesnei jų gausai žalieji žirneliai būna nebetinkami tolesniam perdirbimui. Apsigyvenę braškynuose šliužai maitinasi uogomis ir tokiu būdu sugadina didelę derliaus dalį. Be išgraužtų skylių šliauždami naktį jie palieka ant uogų sustingusių gleivių juostas. Šliužai taip pat išgraužia ir žemuoges.
Vėlesnį rudenį šliužai labai puikiai įsikuria sudygusiuose žieminiuose rapsuose. Kada rapsas sudygsta ir turi 2-4 lapelius, šalimais apsigyvenę šliužai suėda lapo minkštąją dalį, palikdami tik gyslas. Stipriau pažeisti rapsų pasėliai nuo šliužų antpuolio net žūva. Šliužai kenkia ir žiemkenčių javų pasėliams, pažeidžia miežių daigus, kenkia dobilams, vikiams ir dekoratyviniams augalams (lelijoms, irisams, chrizantemoms, ciklamenams, amariliams, orchidėjoms ir kt.). Be to, apgraužia bulvių gumbus ir įvairius šakniavaisius bei sugadina šių daržovių prekinę išvaizdą.
Besimaitindami šliužai pakenkė braškių uogoms ir rapsų daigams
Besimaitindami šliužai per parą suėda augalų masės, sudarančios apie 40 proc. kenkėjo masės. Šliužai labai gausiai dauginasi, todėl išnaikinti juos yra labai sunku. Pagrindines apsaugos priemones reikia nukreipti jautrių ūglių bei jų daigų apsaugai. Kadangi šliužai mėgsta drėgmę pagrindinė apsaugos priemonė - dirvos sausinimas, todėl dirva turi būti be grumstų ir be piktžolių. Viena iš pagrindinių kovos priemonių yra ravėjimas, dirvos purenimas, augalų retinimas. Esant mažesniam dirvos plotui šliužus galima rinkti, kada tarplysviuose bei ant takų paliekamos išravėtos piktžolių krūvelės arba paklojami drėgni skudurai ar lenta. Dienos metu išravėtas piktžoles ar šiuos paliktus daiktus pakėlus telieka surinkti nuo saulės besislepiančius šliužus. Šliužų atbaidymui nuo braškių apie braškyną gali būti klojami eglių ar pušų spyglių užtvarai arba paberiama pjuvenų ar smėlio. Kadangi šliužų kūneliai labai minkšti ir jautrūs jiems nepatinka šliaužti per šias kliūtis, be to, tokie pabarstai ar paklotai sausina kenkėjų kūnelius, todėl jie ieško palankesnių maitinimosi ir susisiekimo su maistu vietų. Tačiau tokius pabarstus gali tekti dažnai atnaujinti. Kai kurie sodininkai mėgėjai su šliužais kovoja garstyčių antpilais. 100g garstyčių miltelių ištirpinama 10 litrų vandens. Į gautą turinį įmaišoma 100 g ūkiško, skysto muilo arba indų ploviklio. Tokiu garstyčių antpilu apšlakstomi kenkėjų graužiami augalai. Purkštuvu purkšti net nebandykite, nes garstyčių milteliai tuojau pat užkiš purkštuvą.
Tokiems trapiems padarams kaip šliužai visiškai nepatinka mineralinės trąšos ir kalcis, todėl mokslininkai rekomenduoja savo sode nepagailėti šių priemonių. Maždaug 2,3-3,6 kg šių trąšų 100 kv. metrų plote reikia išberti tuo metu, kai šliužai maitinasi (naktį arba anksti rytą). Svarbiausia, nepadauginti, nes nuo pernelyg gausaus tręšimo gali nukentėti ir kultūriniai augalai. Ši priemonė tinka ir sraigių naikinimui. Norint, kad šliužų populiacija mažėtų, ypač kruopščiai sutvarkykite sodą rudenį - sugrėbkite visus lapus ir surinkite augalų likučius, kuriuose šliužai taip mėgsta žiemoti.
Sraigių naikinimas
Sraiges nesunku atpažinti iš susisukusios kriauklės, kurioje yra vidaus organai. Nors jų išvaizda dekoratyvi, tačiau neapsigaukite - jų kūno sandara ir gyvenimo būdas panašus į šliužų ir yra ne mažiau kenkėjiškas. Sraigės minta jaunų augalų lapais, su vienodu pasimėgavimu šlamščia ir daržovių bei dekoratyvinių augalų lapus. Jei nesiimsite jokių priemonių nuo šių kenkėjų, ne tik nukentės augalai, tačiau jų prisiveis tiek daug, kad jūsų daržo ar sodo augalija bus nugraužta labai greitai. Kaip ir šliužai, sraigės yra naktiniai „diversantai", tai yra augalus puola tik naktį, todėl dieną beveik nepastebimi. Paprastai šie kenkėjai, naktį papuotavę darže ar gėlyne, stengiasi grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, nors kai kurie ir lieka pasislėpę tarp apgraužtų gėlių ar daržovių.
Augalų kenkėjai - sraigės
Norint apsisaugoti nuo šių kenkėjų tarp lysvių galite pasėti aštraus kvapo augalų, pavyzdžiui, garstyčių ar nasturtų. Jos nemėgsta ir prieskoninių augalų - raudonėlių, mairūnų bei gelsvių kvapo. Dar galite paruošti eglių kankorėžių nuoviro ir juo palieti dirvą aplink graužiamus augalus (tik jokiu būdu nepilkite ant jų!). Sakų kvapas baido minėtus kenkėjus. Nors ir labai nehumaniška, tačiau nuo šių kenkėjų gali pagelbėti surinktų ir verdančiu vandeniu užpiltų šliužų užpilas. Tiek sraigės, tiek šliužai labai mėgsta alų. Nakčiai rekomenduojama įpilti alaus į indą ir tiesiog įkasti į žemę. Rytą moliuskų rasite ir inde, ir gulinčių šalia jo - teliks surinkti. Kaip pavyzdžiui, labai tinka 0,5 l vienkartinė stiklinė, pripildyta alumi iki pusės stiklinės, ir įkasta į žemę.
Į žemę įkasta vienkartinė stiklinė su alumi
Priemonės nuo šliužų ir sraigių
Pati veiksmingiausia apsauga nuo šliužų ir sraigių yra užtikrinama tik derinant eilę įvairių metodų, tai yra, naudojant tiek ekologiškas, tiek chemines priemones, - sako UAB Inovacinės firmos "MKDS" komercijos direktorė Lina Mikulskytė. Šliužų ir sraigių kontrolei ši įmonė siūlo keletą preparatų - moliuskocidų. Vienas tokių cheminių preparatų - tai Ferramol. Šią priemonę galima naudoti net ekologiniuose ūkiuose uogynų, lauko ir uždaro grunto daržovių bei dekoratyvinių augalų apsaugai nuo šliužų ir sraigių. Preparato veiklioji medžiaga - geležies fosfatas, kuris yra toksiškas šliužams ir sraigėms. Pasirodžius šliužams Ferramol tolygiai, ne eilėmis ir ne krūvelėmis, paskirstomas ant žemės tarp augalų. Granulės paberiamos ankstyvą vakarą, kenkėjams išlindus iš slėptuvių. Paragavę moliuskocido po kelių valandų jie nustoja maitintis ir pasitraukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Šias granules reikia tolygiai paskleisti tarp augalų, norma - 2,5-5,0 g kvadratiniam metrui. Pradėti naudoti reikėtų nuo šliužų pasirodymo. Maksimalus apdorojimų šiuo preparatu skaičius - 4 kartai per sezoną. Tad po kiekvieno apdorojimo preparatu reikėtų palaukti, kol neliks grūdelių, ir tik tada naudoti vėl, žinoma, jei dar likę šliužų ir sraigių.
Paveikslėlyje matosi tiesiai ant grunto pabertos Ferramol granulės
Biologinis preparatas kovai su šliužais - Nematodai šliužams, skirtas šliužų (Arion lusitanicus), (Derocerus reticulatum), Lehmannia valentiana) kontrolei darže, sode ir vejoje.
Produkto sudėtyje yra 12 mln. entomopatogeninių nematodų - Phasmarhabditis hermaphrodita - gamtoje aptinkmų šliužų ir sraigių natūralių priešų. Paskleidus šiuos nematodus ant dirvos paviršiaus, jie suranda, įsiskverbia ir nužudo šeimininkus maždaug per savaitę. Nematodai yra saugūs naudingųjų nariuotakojų faunai, augalams ir žmogui.
Pagal UAB Inovacinės firmos "MKDS" medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas
Kategorijos: Sodininkystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalų apsaugos priemonės, Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas, Šiltnamiai, šiltnamių įranga
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
