Žieminių kviečių tręšimas

Žieminiai kviečiai yra pagrindinė Vidurio ir Šiaurės Lietuvos ūkių grūdinė kultūra. Čia sutelkta daugiau kaip 70% visų Lietuvos žieminių kviečių pasėlių. Šios kultūros auginimas prisilaikant pačių naujausių agrotechninių reikalavimų užtikrina didelį ir stabilų derlingumą,  vidutiniškai ūkiuose yra prikuliama po 5 - 6 tonas kviečių iš hektaro. Tačiau net 8 tonos ir daugiau iš hektaro derlingiausiose žemėse šiandien nėra jokia naujiena ar vienkartinis rekordas.

Žieminių kviečių laukai šiaurės Lietuvoje

Aukštas derlingumas - tai tik vienas iš kriterijų, skatinančių šių javų auginimą. Kitas labai svarbus jų auginimo kriterijus yra 20 - 30 % aukštesnė supirkimo kaina, lyginant su kitų rūšių javų supirkimo kainomis. Kainą lemia žymiai didesnė žieminių kviečių paklausa pasaulio rinkose.

Tačiau kviečių supirkimo kaina priklauso ne tik nuo jų paklausos, bet, svarbiausia, - nuo jų kokybės, t. y. nuo klasės. Brangiausiai superkami aukščiausios klasės maistiniai kviečiai, kuriuose yra daugiau kaip 13 % baltymų. Aukštesnės klasės kviečiai turi turėti ne mažiau kaip 10,5 % baltymų. Kuo daugiau baltymų, tuo didesnis yra glitimas, suteikiantis miltų tešlai klampumo ir stangrumo. Mažiau baltymų kviečiuose - mažiau glitimo, o tešla iš tokių miltų praskysta, sunkiau minkosi,  iš jos iškepti produktai greitai žiedėja.

Paradoksas, tačiau kviečių derlingumas yra tiesiogiai proporcingas jų baltymingumui - kuo didesnis derlingumas, tuo mažiau baltymų. Aukšto kviečių derlingumo ir kokybės balanso išlaikymui yra atliekama daugybė įvairių mokslinių tyrimų. Skirtingų tyrimų išvados vieningos - aukštas kviečių derlingumas ir kokybė gali būti pasiekiama tik pasirenkant gero našumo dirvas ir tinkamą priešsėlį. Ne paslaptis, kad šiuo metu labai daug kviečių plotų yra atsėliuojama, t.y. tik ką nuėmus kviečių derlių į tą patį plotą vėl sėjami žieminiai kviečiai, o tai kokybės sekančių metų derliui tikrai neprideda. Žinoma, nemažą reikšmę derlingumui turi ir dirvos paruošimas, sėjos laikas bei tinkamas ir savalaikis tręšimas, apie kuriuos toliau ir pakalbėsime.

Dirvos žieminiams kviečiams paruošimas

Norint gauti gerą rezultatą, būtina laikytis keleto bendrų taisyklių ir sudaryti geriausias sąlygas žieminiams kviečiams augti. Tai pasakytina apie laiku paruoštą dirvą, kurios ruošimo būdas neturi didelės reikšmės, tačiau dirva turi būti išpurenta ir užtikrinamas tinkamas gylis grūdams augti - apie 2 - 3 cm. Toks sėjos gylis yra pats optimaliausias sėjos kokybės rodiklis, nulemiantis patį geriausią maisto medžiagų įsisavinimą daigui įsišaknijant ir krūmijantis. Nuo šio rodiklio priklauso ir galutinis rezultatas - derlingumas.

Žieminių kviečių sėjai dirvos yra ruošiamos rugpjūčio pabaigoje ar net rugsėjo pradžioje. Tuo metu jau dažnesni lietingi orai, todėl jeigu po lietaus dirva supuolė, reikalingos papildomos išlaidos plutos suardymui. Reikėtų nepamiršti, kad didesnis važiavimų skaičius tankina dirvos paviršių, todėl stenkitės sėjai dirvą paruošti kuo mažesniu dirvos dirbimo skaičiumi.

Žieminių kviečių rudeniniam tręšimui gali būti pasitelkti specialūs barstytuvai

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas

Be sėjos gylio nemažą reikšmę turi dirvožemio drėgmė, mechaninė sudėtis, sėklos kokybė, jos norma ir sėjos laikas. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, geriausia sėklos norma yra 350 - 450 sudygusių sėklų/m², o pats optimaliausias žieminių kviečių sėjos terminas yra rugsėjo 15 - 25 dienos. Neretai būna atvejų, kad gamta neleidžia atlikti sėjos darbų pačiais optimaliausiais terminais, tačiau nereikėtų nusiminti, nes dažnai gelbsti dėl gamtinių sąlygų prailgėjęs vegetacijos laikotarpis, pvz.  šlapias ruduo, nusitęsęs vos ne iki pačių iki Kalėdų. Žinoma, pasikliauti tuo neverta, nes rugsėjo mėnesį nesame garantuoti, kad žiema neprasidės lapkričio mėnesį, todėl daugeliu atvejų sėja nurodytais terminais garantuoja gerą rudeninį žiemkenčių įsišaknijimą ir įsikrūmijimą.

Didžiausią atsparumą žiemos orams įgyja kviečiai, kurie iki rudens vegetacijos pabaigos užaugina nuo dviejų iki keturių ūglių. Blogai įsišakniję ir įsikrūmiję kviečių želmenys augs silpnesni, blogiau perneš šalčius, o jeigu ir peržiemos, pavasarį įsikrūmiję želmenys neduos tokio derliaus, kokį galime gauti iš laiku įsišaknijusių ir įsikrūmijusių želmenų. Todėl tik optimaliu laiku pasėti žieminiai kviečiai gali visapusiškai panaudoti visus augimui ir vystymuisi būtinus veiksnius bei užtikrinti aukštą derlių.

Pernelyg ankstyvas sėjos laikas, taip pat kaip ir vėlyvas - mažina galutinį rezultatą derlingumą. Pernelyg anksti pasėti žieminiai kviečiai sukuria didelę vegetatyvinę masę ir auga labiau krūminiai. Dėl pervargimo kviečių želmenys pradeda intensyviai naudoti maisto medžiagų atsargas ir tampa mažiau atsparūs nepalankioms žiemos sąlygoms. Be to, ankstyvajame sėjos etape pasėti kviečiai yra labiau pažeidžiami kenkėjų ir ligų. Net sėkmingai peržiemoję tokie kviečiai pavasarį auga silpniau, kas skatina spartų piktžolių augimą, kurios  pasisavina iš dirvos maisto medžiagas žiemkenčių sąskaita. Visa tai lemia augalų augimo sulėtėjimą, pasėlių retėjimą ir derliaus sumažėjimą.

Auginant kviečius pagal intensyvią technologiją nemažą reikšmę turi optimalus dirvožemio rūgštingumas, kuris turėtų būti pH 6 - 7,5, o žinant, kad kai kurios azoto trąšos rūgština dirvą, šias trąšas reikia naudoti saikingai. Apie 30 % azoto pasėliai gauna iš dirvos, o 70 % - iš mineralinių trąšų, kuris bus reikalingas vėlesniame augimo laikotarpyje. Tręšimo azotu norma žieminiams kviečiams yra nustatoma pagal norimą gauti derlių, t. y. - kad gauti 1 toną grūdų reikia 25 - 35 kg/ha azoto. Preliminariam skaičiavimui imkime vidurkį 30 kg/ha azoto, todėl norint gauti 5 - 6 t/ha kviečių derlingumą, į dirvą atitinkamai reikia įterpti 150 - 180 kg/ha azoto.

Labai svarbu teisingai pasiskaičiuoti reikalingą normą pagal turimas trąšas. Pvz., jeigu turime amonio salietrą N34,4. Šiuo atveju veiklioji azoto (N) medžiaga sudaro 34,4 % . Trąšų normą galime pasiskaičiuoti pagal formulę N = 30D-n, kur N - azoto tręšimo norma kg/ha; D - planuojamas derlingumas t/ha; n - dirvožemio agrotechninio tyrimo metu nustatytas mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha (imsime 25 kg/ha). Panašiai yra paskaičiuojama visų reikalingų trąšų norma kg/ ha.

Pabandykime pasiskaičiuoti 5t/ha kviečių derlingumui. N = 30 x 5 - 25 = 125 kg/ha. Turimos amonio salietros veiklioji medžiaga yra 34,4%. Perskaičiavę į fizinį svorį gauname 370 kg/ha amonio salietros visam sezonui. Panašiai yra paskaičiuojama visų reikalingų trąšų norma. Šią apskaičiuotą trąšų normą reikėtų dalinti į penkias dalis: 1/5 bendrosios normos prieš sėją, o likusią dalį papildomam maitinimui. Šiuo atveju iš rudens reikėtų išberti apie 74 kg/ha amonio salietros, kad iki vegetacijos pabaigos kviečių želmenys suspėtų pasisavinti azotą ir pasiruošti žiemai.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad prieš sėją arba sėjos metu dirvą būtina patręšti fosforo ir kalio trąšomis, atitinkamai 8 - 11 kg/ha fosforo (P2O5) ir 15 - 20 kg/ha kalio (K2O). Šie maisto elementai augalui reikalingi nuo pat pirmos dienos, nes fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi, o kalis skatina krūmijimąsi. Be to, šių elementų trūkumas pradiniais augimo laikotarpiais negrįžtamai sumažina derlingumą net iki 15 - 20 %.

Nemažą reikšmę kviečių augimui turi ir mikroelementai. Siera (S) pagerina azoto įsisavinimą ir padidina glitimo kiekį, todėl norint gauti 5 - 6 t/ha kokybiškų maistinių kviečių, į dirvą reikia įterpti 20 - 25 kg/ha sieros. O štai vario, mangano ir cinko mikroelementų naudojimas užtikrina geresnį kviečių derlių. Rekomenduojamos mikroelementų normos: vario (Cu) - 80 - 200 g/ha, mangano (Mg) - 200 - 700 g/ha, cinko (Zn) - 250 - 500 g/ha . Tačiau šios normos priklauso nuo elementų sudėties dirvožemyje ir augimo spartos.

Barstytuvai žieminiams kviečiams

Optimaliai dirvožemio kokybei užtikrinti svarbus ne tik tinkamas trąšų kiekio paruošimas. Vienodai svarbu ir technika, kuri bus naudojama efektyviam trąšų barstymui. Nuo trąšų paskirstymo tolygumo ir tikslingumo priklauso, ar augalai pasisavins reikiamą maisto medžiagų kiekį. Siekiant užtikrint efektyvų trąšų paskirstymą, kiekvienas ūkininkas turėtų rinktis barstytuvą atsižvelgdamas į savo ūkio specifiką ir poreikius. „Žemtiekimo" parduodami „Bredal" F serijos barstytuvai yra puikus pasirinkimas, atsižvelgiant į jų pažangias technologijas ir galimybę prisitaikyti prie skirtingų žemės ūkio sąlygų. F8 bei F10 serijos modeliai, turi didelį darbinį plotį ir yra pritaikyti įvairių rūšių trąšoms. Šie modeliai taip pat pasižymi didele talpa ir galimybe prisitaikyti prie įvairių lauko sąlygų, užtikrinant optimalų padengimą barstoma medžiaga ir mažiausią įmanomą trąšų švaistymą. Be to, F8 bei F10 serijos modeliai, bei Bredal F4 pakabinamas barstytuvas, yra valdomi per ISOBUS magistralę, leidžiančią lengvai keisti ir reguliuoti barstymo parametrus. Renkantis „Bredal" F serijos barstytuvus, galite būti tikri, kad investicija į šią įranga bus ilgaamžė ir ilguoju laikotarpiu atsipirks dėl mažesnių darbo bei laiko kaštų. Pasirinkus tinkamą barstytuvą, galima ne tik padidinti darbo efektyvumą, bet ir pagerinti augalų būklę bei derlių. Žemės ūkio įrangos pasirinkimas tai ne vienkartinis sprendimas, tai ilgalaikė investiciją į ūkio ateitį. Todėl renkantis barstytuvą, verta pasikonsultuoti su patyrusiais specialistais. „Žemtiekimas" ekspertai, turintys ilgametę, net 6 dešimtmečius skaičiuojančią patirtį, gali padėti surasti tinkamiausią įrangą jūsų ūkiui, atsižvelgiant į jo specifiką ir poreikius. Daugiau informacijos galite gauti paspaudę saugią aktyvią nuorodą barstytuvai žieminiams kviečiams.

Tinkamai pasirinktas barstytuvas užtikrina optimalų rudeninių trąšų paskirstymą

Pavasarinis kviečių tręšimas

Rudens - žiemos laikotarpiu dėl žemos temperatūros dirvožemio azoto mobilizacijos procesai yra silpni, nes tuo metu dirvožemyje yra labai mažai mineralinio azoto junginių. Pavasarį žieminiai kviečiai pradeda augti pakankamai anksti, todėl jiems reikia didesnių azoto atsargų. Daugeliui kyla klausimas, kaip įvertinti peržiemojusius pasėlius ir kokiomis trąšų normomis tręšti.

Tręšti reikia pradėti tada, kada galima įvažiuoti į laukus, o pirmas peržiemojusių kviečių vertinimo kriterijus yra sveikų želmenų vnt/m². Gerai peržiemojusiuose pasėliuose želmenų vidutiniškai yra apie 400 vnt/ m². Šiuo atveju pilnai užtenka skirti po 30 - 36 kg/ha azoto, tačiau jeigu želmenys silpni, prastai įsišakniję ir įsikrūmiję, azoto normą galima padidinti net iki 50 - 56  kg/ha. Tačiau persistengti ir tręšimo normą padidinti daugiau negu nurodyta nėra būtina, nes želmenų šaknų sistema yra tik pradėjusi atsigauti po žiemos, ir augalai nesugebės pasisavinti didesnio trąšų kiekio.

Kviečių želmenims pakankamai sustiprėjus, kada jie jau turi gerai išvystytą šaknų sistemą (krūmijimosi tarpsnio pradžioje) jie turi būti tręšiami antrą kartą. Šiame tarpsnyje reikia skirti pačią didžiausią trąšų normą. Kaip jau buvo minėta, planuojant gauti 5 - 6 t/ha kviečių derlingumą, reikia numatytą trąšų normą dalinti per pusę, t. y. naudoti 50 % numatytų trąšų - atitinkamai 60 - 72 kg/ha azoto. Tuojau pat po krūmijimosi kviečiai pradeda bamblėti, o netrukus - ir plaukėti, tuomet labai intensyviai auga bio­loginė augalų masė, o tam reikia daugiau maisto medžiagų, ypač azoto. Tada kiekvieną dieną sunaudojama iki 2 kg/ha azoto. Be to, šiuo augimo laikotarpiu kviečiai teigiamai reaguoja į sieros mikroelementų naudojimą, todėl kviečių pasėlius galima tręšti naudojant amonio, arba magnio sulfatą.

Trečias tręšimas reikalingas prieš prasidedant plaukėjimo tarpsniui. Šiame tarpsnyje kviečiai papildomai maitinami likusiais 30 - 36 kg/ha azoto. Tačiau pastaraisiais metais sausi ankstyvo pavasario - vasaros pradžios orai neleido lengvai įsisavinti dirvos paviršiuje  paskleistų trąšų. Be to, net esant palankiems, tačiau šiltiems orams dirvos paviršiuje paskleistos trąšos žieminiams kviečiams yra prieinamos ne iš karto. Didesnis trąšų efektyvumas yra juos tręšiant per lapus. Šis maisto medžiagų pasisavinimo būdas yra pakankamai greitas, nes maisto medžiagos, ištirpintos vandenyje, greičiau nuteka į šaknų sistemą. Tiktai tręšimo per lapus negalima suvėlinti iki žydėjimo, nes šiame tarpsnyje griežtai draudžiama purkšti kviečius bet kokiomis trąšomis, kadangi net mažiausia koncentracija nudegina žiedus. Jei jau nespėta patręšti per lapus iki žydėjimo, geriau tręšti jau po žydėjimo. Toks tręšimas pagerina grūdų kokybę, tačiau ir šiuo atveju labai svarbu nenudeginti lapų, nes kiekvieną dieną po žydėjimo tik žali lapai pagamina apie 100 - 150 kg/ha derliaus.

Visas tręšimo normas galima koreguoti. Pvz., jei žieminiai kviečiai sunkiai peržiemojo, tai pirmojo tręšimo normą galima padidinti, o papildomai maitinti dar du, tris kartus, tačiau ketvirtajam kartui reikia trečiojo tręšimo normą dalinti per pusę. Arba jei žieminius kviečius tręšėte per lapus karbamidu, tai išpurkštą azoto kiekį reikia atimti iš beriamo į dirvą azoto kiekio. Baigiant reikia pažymėti, kad savalaikis ir tinkamas žieminių kviečių tręšimas „užprogramuoja" pasėlius didesniam derliui.

Pavasariniam žieminių kviečių tręšimui per lapus gali būti naudojami purkštuvai

Purkštuvai žieminiams kviečiams

Efektyviam trąšų pasisavinimui taip pat didžiulę įtaką daro tinkamos technikos pasirinkimas. Tręšiant žieminius kviečius per lapus vertėtų naudoti tinkamus bei patikimus purkštuvus, kadangi yra svarbu, kad kiekvienas augalas tolygiai gautų jam priklausantį trąšų kiekį. „Žemtiekimas" siūlo platų purkštuvų asortimentą, atitinkantį šiuos poreikius. Pradedant „Hardi" prikabinamais purkštuvais su "Twin Force" technologija, kurie išsiskiria geriausia pasaulyje purškimo valdymo sistema, leidžiančia efektyviai kontroliuoti purškimo procesą. Ši inovacija leidžia sumažinti purškimo nunešimą iki 80%, sutaupant laiką bei pinigus ir tuo pačiu mažinant kenksmingą poveikį aplinkai. Efektyvi oro kontrolė sumažina purškimo laiką ir užpylimo sustojimų skaičių, taip padidindama purkštuvo našumą. Be to, reguliuojama oro užuolaida leidžia kiekvieną purškiamą lašelį nukreipti tiesiai į augalą, nepriklausomai nuo jų dydžio, užtikrinant tolygesnį trąšų nusodinimą ir mažesnį jų nunešimą, ypač esant vėjuotam orui. „Žemtiekimas" taip pat siūlo savaeigius purkštuvus, kurie yra ergonomiškas ir ekonomiškas pasirinkimas, išlaikant tą pačią aukštą „Hardi" technikos kokybę.  „Žemtiekimo" parduodamos purkštuvų sistemos ne tik užtikrina vienodą padengimą trąšomis, bet ir prisideda prie bendro ūkio veiklos efektyvumo gerinimo. Naujausios žemės ūkio technologijos naudojamos šiuose purkštuvuose, ženkliai palengvina naudojimąsi, bei padeda prisitaikyti prie įvairių lauko sąlygų, kas yra ypatingai svarbu tręšiant žieminius kviečius. Perkant purkštuvus yra svarbu įvertinti savo ūkio poreikius bei specifiką. Šį darbą jums gali padėti atlikti „Žemtiekimas" specialistai. Daugiau informacijos galite gauti paspaudę saugią aktyvią nuorodą purkštuvai žieminiams kviečiams.

Algis Mačiukas