Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Azalijos auginimas
2025-03-09 22:25 Peržiūros : 21 SpausdintiAzalija - tai itin dekoratyvus krūmas, priklausantis erikinių (lot. Ericaceae) šeimai ir rododendrų (lot. Rhododendron) genčiai. Gamtoje egzistuoja daugybė azalijų rūšių, kurios tarpusavyje gali smarkiai skirtis - tiek savo dydžiu, tiek lapų ar žiedų savybėmis. Nors dauguma azalijų natūraliai auga pietiniuose regionuose, o visžalės rūšys - tropikuose ir subtropikuose, šiame tekste dėmesys skiriamas sodo lapuočių azalijai, kuri išsiskiria atsparumu žiemai ir itin ryškiu žydėjimu.
Lapuočių sodo azalija - tai stačias, išsikerojusią lają formuojantis krūmas, užaugantis iki 1,2-1,8 m aukščio ir iki 1,6 m pločio. Pavasarį ji pasidengia stambiais, varpelio formos žiedais, skleidžiančiais malonų aromatą. Žiedų spalva gali būti įvairiausia - nuo švelniai rožinės iki sodriai oranžinės ar raudonos. Šios azalijos rūšys, ypač hibridinės veislės, pasižymi puikiu atsparumu šalčiui - kai kurios atlaiko net iki -35 °C temperatūrą - ir yra gana nereiklios priežiūrai.
Dėl savo išvaizdos ir atsparumo klimato sąlygoms, žiemą pakeliančios azalijos šiandien užima svarbią vietą kraštovaizdžio architektūroje. Jos dažnai naudojamos sodo kompozicijose kaip pagrindiniai akcentai, ypač derinamos su spygliuočiais, paparčiais ar kitais rūgščią dirvą mėgstančiais augalais. Sunku įsivaizduoti šiuolaikišką sodą be šio kvapnaus ir spalvingo augalo, kuris ypač tinka centriniams ir šiauriniams regionams.
Azalijos auginimas
Lietuvos klimatinėmis sąlygomis sodo azalijos gali būti sėkmingai auginamos, jei pasirenkamos žiemai atsparios, hibridinės veislės. Šiuolaikinės selekcijos dėka tiek Lietuvos, tiek užsienio augintojams pavyko išvesti nemažai hibridinių azalijų, kurios puikiai prisitaiko prie vėsesnio klimato - jos gali augti ne tik Vidurio Lietuvoje, bet ir šaltesniuose šiauriniuose regionuose. Tokios veislės geba atlaikyti net ir iki -30-35 °C siekiančias temperatūras, todėl papildomas dengimas žiemą dažniausiai nėra būtinas, nors jauniems krūmams pirmaisiais metais apsauga vis dar rekomenduojama.
Viena iš išskirtinių azalijos savybių - labai lėtas augimas. Per metus krūmas paauga vos 4-6 cm, todėl planuojant vietą sode svarbu iš karto numatyti galutinį augalo dydį ir nesitikėti greito efekto. Dėl lėto augimo būtina itin atsargiai atlikti formuojamąjį genėjimą - netinkamai apkarpius, krūmui gali prireikti daugelio metų atsigauti ir suformuoti naujas šakas.
Žydėjimas prasideda gegužės mėnesį ir dažnai tęsiasi iki liepos vidurio, priklausomai nuo veislės ir orų. Būtent žydėjimo laikotarpiu azalija tampa sodo pažiba - spalvingi varpelio formos žiedai padengia visą krūmą, o švelnus, pietietiškas aromatas pasklinda po visą aplinką, primindamas apie jūrą, saulę ir šilumą.
Azalijos ne tik vizualiai praturtina aplinką, bet ir reikalauja palyginti mažai priežiūros. Jos genetiškai atsparios daugeliui grybinėms ligoms, todėl retai serga, o teisingai pasodintos ir prižiūrimos gali augti vienoje vietoje dešimtmečius. Tai vienas iš tų augalų, kuris ilgainiui tampa neatsiejama sodo dalimi ir kasmet primena apie artėjantį vasaros pilnatvės laiką.
Dirvožemis azalijoms
Azalijoms būtinas rūgštus, purus, lengvas ir derlingas dirvožemis, kurio pH turėtų būti tarp 4,5 ir 5,0. Tokios sąlygos svarbios ne tik pačiam augalui, bet ir ypatingai mikroorganizmų ekosistemai, gyvenančiai ant azalijos šaknų. Šie grybinės kilmės mikroorganizmai yra gyvybiškai svarbūs - jie padeda augalui pasisavinti maisto medžiagas ir vandenį iš dirvožemio. Tačiau šie mikroorganizmai gali gyventi tik rūgščioje terpėje - patekus į neutralią ar šarminę dirvą, jie žūsta, o kartu silpsta ir žūsta pats augalas. Todėl net ir viena netinkama laistymo ar tręšimo klaida gali pakenkti visai šaknų sistemai.
Dar prieš sodinant azaliją būtina paruošti tinkamą dirvožemio mišinį. Paprastai tam naudojamos kelios pagrindinės sudedamosios dalys: rūgščios durpės (reikėtų vengti neutralizuotų), perpuvęs mėšlas arba brandus kompostas, viršutinis sodo dirvožemio sluoksnis ir spygliuočių paklotė - pušų spygliai, eglių kraikos arba pjuvenos. Šios medžiagos maišomos tokiu santykiu: dvi dalys durpių, dvi dalys komposto, viena dalis sodo žemės ir viena dalis spygliuočių paklotės. Tokia dirvožemio struktūra ne tik užtikrina reikiamą rūgštingumą, bet ir laidumą orui bei drėgmei.
Pasodinus azaliją, svarbu nuolat palaikyti pastovų dirvožemio rūgštingumą - tam gali padėti reguliarus mulčiavimas spygliuočiais ar rūgščiomis durpėmis, taip pat laistymas parūgštintu vandeniu (pvz., įlašinus truputį citrinos rūgšties ar naudojant specialius substratų parūgštintojus). Azalijos netoleruoja kalkingo ar per šarminio vandens - todėl net ir laistant iš čiaupo, verta pasirūpinti, kad vanduo būtų minkštas arba lietaus. Be to, dirva turi būti drėgna, bet ne per šlapia - augalas nemėgsta nei visiško išsausėjimo, nei užmirkimo. Dėl to sodinimo vietoje vertėtų pasirūpinti geru drenažu, ypač jei dirva molinga.
Tinkamai paruoštas dirvožemis yra viena iš pagrindinių ilgalaikės azalijos sveikatos ir gausaus žydėjimo sąlygų - be rūgščios terpės augalas ne tik neprigis, bet ir gali visiškai sunykti jau per pirmuosius metus.
Azalijų sodinimas
Nors azalijos kilusios iš šiltesnių kraštų, Lietuvoje jas sėkmingai galima sodinti pavasarį - tai geriausias metas, nes iki žiemos augalas spėja įsišaknyti ir prisitaikyti prie naujos aplinkos. Sodinimą verta pradėti tuomet, kai dirva sušyla bent iki +13 °C, o oro temperatūra pakyla iki +16 °C. Vidurio Lietuvoje tai dažniausiai būna gegužės pradžioje, o šiauriniuose regionuose - apie gegužės 10-15 dieną.
Azalijoms būtina daug šviesos, tačiau jos netoleruoja tiesioginių saulės spindulių. Per kaitrias dienas atviroje saulėje trumpėja žydėjimo laikotarpis, žiedai praranda ryškumą, o aromatas susilpnėja. Todėl idealiausia vieta - pusiau pavėsis arba rytinė sodo pusė, kur augalas gauna išsklaidytą šviesą, bet yra apsaugotas nuo kaitrios popietinės saulės.
Kadangi azalijos turi negilią šaknų sistemą, jos gali augti ir tose vietose, kur gruntinis vanduo nėra itin gilus - apie 1,2 m nuo paviršiaus. Tačiau jos labai jautrios užmirkimui - tiek nuo lietaus, tiek nuo pakilusio gruntinio vandens, todėl būtinas geras drenažas. Taip pat vertėtų vengti vietų, kur dažni skersvėjai ar šaltas vėjas - šiuos veiksnius galima sušvelninti sodinant netoli gyvatvorių, pastatų sienų ar kitų augalų.
Ypač gerai azalijos jaučiasi netoli vandens telkinių - drėgnesnis oras padeda išlaikyti ilgą žydėjimą, o patys krūmai išauga stipresni, su ryškesniais žiedais ir tankesniais lapais.
Geriausia įsigyti sodinukus su uždara šaknų sistema, t. y. augalus vazonėliuose. Taip užtikrinama, kad ant šaknų išlikę naudingi mikroorganizmai, padedantys augalui įsisavinti medžiagas, nenukentės.
-
Prieš dvi dienas iki sodinimo iškaskite duobes - maždaug 30 cm gylio ir 40 cm pločio.
-
Į dugną įberkite 5-6 cm drenažo sluoksnį - tinka smulkintas keramzitas, plytos ar žvyras.
-
Duobę iki pusės užpildykite iš anksto paruošta rūgščia žemių mišinio mase (durpės, kompostas, miško paklotė ir t. t.).
-
Supilkite į kiekvieną duobę po kibirą citrinos rūgšties tirpalo (2 šaukštai į 10 litrų vandens), kad pavyktų rūgštinti substratą. Palikite duobes pastovėti porai dienų.
-
Prieš sodindami, supilkite į kiekvieną duobę po 5 litrus švaraus vandens - tai sumažins rūgštingumo perteklių.
-
Įberkite po 2 šaukštus kalio sulfato ir superfosfato, sumaišykite su dirva.
-
Atsargiai perkelkite augalą su žemės gumulu į duobę, užberkite ta pačia žemių mišinio mase ir lengvai suslėkite, kad neliktų oro tarpų šaknų zonoje.
-
Gausiai palaistykite ir pamulčiuokite kamieno zoną 5-6 cm sluoksniu spyglių kraika arba pjuvenomis - tai padės išlaikyti drėgmę ir rūgštingumą.
Azalijos auginimas lauke
Azalija - drėgmę mėgstantis augalas, todėl ją būtina reguliariai laistyti. Svarbu, kad dirva aplink krūmą visada būtų puri ir drėgna, bet ne šlapia - neturi susidaryti stovinčios balos. Laistyti azaliją galima tik šiltu, nusistovėjusiu vandeniu. Laistant šaltu vandeniu, augalas gali susirgti.
Karštomis dienomis, vakare po saulėlydžio, rekomenduojama švelniai apipurkšti visą krūmą smulkiu purškalu bent kas 4-5 dienas. Kartą per mėnesį azalijas reikėtų laistyti parūgštintu vandeniu - į 10 litrų vandens įdedama 1 valgomasis šaukštas (be kaupo) citrinos rūgšties. Tačiau prieš tai svarbu palaistyti augalą paprastu švariu vandeniu.
Nuo rugpjūčio vidurio laistymus reikia palaipsniui mažinti - tai padeda augalui pasiruošti žiemai.
Tręšimas.
Kai nutirpsta sniegas ir žemė dar būna drėgna, pirmiausia reikėtų parūgštinti dirvą po azalijomis - tam naudokite citrinos rūgšties tirpalą (2 šaukštai rūgšties į 10 l šilto vandens vienam augalui).
Pirmą kartą tręškite praėjus savaitei po rūgštinimo. Tuomet augalui svarbiausias yra azotas - tinkamiausias bus karbamido (šlapalo) tirpalas: 2 šaukštai į 10 litrų vandens vienam krūmui.
Gegužės pradžioje, prieš žydėjimą, azalijoms reikia kalio ir fosforo - galima naudoti kompleksines trąšas, skirtas dekoratyviniams krūmams pavasarį.
Liepos viduryje papildomai patręškite skystu mėšlo tirpalu (1:10 santykiu su vandeniu) - po pusę kibiro po kiekvienu krūmu, tačiau tik po gero laistymo švariu vandeniu.
Paskutinį tręšimą reikėtų atlikti spalio pradžioje, naudojant rudens kompleksines trąšas, skirtas dekoratyviniams augalams. Svarbu laikytis gamintojo nurodytų dozių, kad nepertręštumėte.
Azalijų genėjimas
Kaip jau minėta, azalijos auga labai lėtai, todėl jų krūmai natūraliai suformuoja taisyklingą, tvarkingą lają. Dėl to šiems augalams nereikia formuojamojo genėjimo - pakanka tik sanitarinio genėjimo, kuris padeda palaikyti krūmo sveikatą ir užtikrina gražų žydėjimą.
Pavasarį, kovo pabaigoje, kai jau nebegręsia stiprūs šalčiai, reikia pašalinti visas senas, pažeistas, silpnas, į krūmo vidų augančias ar vainiką per daug tankinančias šakas. Tai padeda augalui geriau vėdintis ir skatina sveiką naujų ūglių augimą. Genėti nereikėtų anksčiau nei po trejų metų nuo pasodinimo, kad augalas spėtų įsitvirtinti ir susiformuoti.
Maždaug kartą per 15 metų rekomenduojama atlikti atjauninantį genėjimą, kai visos šakos patrumpinamos per pusę. Toks genėjimas padeda paskatinti naujų, stiprių ūglių augimą ir pailgina augalo gyvavimą.
Labai svarbu prisiminti, kad žiediniai pumpurai azalijoms formuojasi ant vienmečių ūglių, todėl intensyvus genėjimas netinkamu metu gali lemti žydėjimo praradimą einamaisiais metais. Todėl visas pagrindines šakų korekcijas rekomenduojama atlikti iškart po žydėjimo arba labai saikingai ankstyvą pavasarį.
Azalijų paruošimas žiemai
Nors žiemai atsparios azalijos ištveria net iki -30-35 °C šalčius, tinkamas paruošimas rudens pabaigoje padeda apsaugoti ne tik šaknis, bet ir jaunas šakas nuo šalčio, vėjo ir staigių temperatūros svyravimų. Svarbiausia apsaugoti šaknų zoną ir pažeidžiamus naujus ūglius, ypač pirmaisiais augalo metais.
Rudenį, prieš žiemą, reikia gerai uždengti kamieno (šaknų) zoną. Tam geriausiai tinka sausi lapuočių miško medžių lapai, bet ne vaismedžių - pastarieji gali būti užkrėsti ligomis ar kenkėjais. Lapų sluoksnis turi būti gana storas - apie 50 cm. Jis sulaiko šilumą, drėgmę ir sukuria natūralią šilumos izoliaciją aplink šaknis.
Kai oro temperatūra nukrenta iki -10 °C, ant mulčio sluoksnio viršaus rekomenduojama patiesti eglišakius (eglės šakas), nukreiptas spygliais į viršų. Tokia padėtis padeda apsisaugoti nuo graužikų, kurie žiemą mėgsta slėptis šiltoje aplinkoje prie šaknų.
Jauni ūgliai gali būti jautresni šalčiui, todėl juos patariama atsargiai prilenkti prie žemės, padėti ant eglišakių sluoksnio ir pritvirtinti vieliniais spaustukais ar mediniais kuoliukais, kad nenusikeltų. Ant viršaus užklojamas dar vienas eglišakių sluoksnis.
Norint dar patikimesnės apsaugos, virš eglišakių galima užtiesti vieną sluoksnį agrodangos (agroplėvelės ar agrotextilės). Svarbu ją tvirtai pritvirtinti prie žemės, kad nepakeltų vėjas. Taip apsaugotos azalijos sėkmingai peržiemoja net esant stipriems šalčiams ir pavasarį pradeda vegetaciją nepažeistos.
Lapuočių azalijos
Lapuočių azalijos (lot. Rhododendron subgenus Pentanthera) – tai azalijų grupė, kuri rudenį numeta lapus ir puikiai prisitaikiusi prie vidutinio klimato sąlygų. Šios azalijos pasižymi gana geru atsparumu šalčiui, todėl jų veislės puikiai tinka auginti ir Lietuvos sąlygomis. Pavasarį ar vasaros pradžioje jos pasipuošia kvapniais, stambiais ir ryškių spalvų žiedais – nuo sodriai geltonos iki oranžinės, rožinės ar net baltos. Žydėjimo laikotarpis dažniausiai prasideda gegužę ir tęsiasi iki liepos pradžios, priklausomai nuo konkrečios rūšies ar veislės.
Tarp žinomiausių lapuočių azalijų rūšių verta paminėti Rhododendron luteum, dar vadinamą geltonžiede azalija. Ji kilusi iš Kaukazo, pasižymi labai intensyviu kvapu ir puikiu atsparumu šalčiui. Kita vertinga rūšis – Rhododendron viscosum, kilusi iš Šiaurės Amerikos, pasižyminti išskirtiniu aromatu ir atsparumu nepalankioms sąlygoms. Taip pat žinoma Rhododendron occidentale, vadinama vakarine azalija, kilusi iš JAV vakarinės pakrantės – ji pasižymi subtiliais žiedais ir kvapu, tinkama derinti su kitais lapuočiais dekoratyviniais krūmais.
Hibridinės azalijos
Dauguma šiuolaikiniuose soduose auginamų azalijų yra hibridinės kilmės – jos išvestos kryžminant skirtingas rūšis, siekiant sujungti dekoratyvines ir atsparumo savybes. Tokios veislės žavi ne tik intensyvia žiedų spalva, bet ir ilgu žydėjimo laikotarpiu, kompaktiška krūmo forma bei geresniu prisitaikymu prie šaltesnio klimato. Vienas svarbiausių hibridizacijos tikslų – didesnis atsparumas šalčiui, nes natūralios azalijų rūšys dažniausiai kilusios iš šiltesnių kraštų.
Tarp populiariausių hibridinių grupių verta išskirti ‘Knapp-Hill’ ir ‘Exbury’ azalijas – britų selekcijos atstoves, kurios išsiskiria įspūdingais, sodriais žiedais ir dekoratyviu krūmo siluetu. Jos atsparios šalčiui ir puikiai tinka vidutinio klimato regionams. Kita vertus, ‘Northern Lights’ grupė, sukurta Minesotos universitete (JAV), pasižymi itin dideliu atsparumu šalčiui – net iki –35 °C – ir idealiai tinka šiauriniams regionams, įskaitant Lietuvą. Taip pat žinomos ir Knap Hill × mollis kilmės veislės – jos dažnai kvapnios, spalvingos, derinamos iš įvairių rūšių siekiant išgauti harmoniją tarp grožio ir ilgaamžiškumo.
Azalijų veislės
Lapuočių azalijos
Azalija (Rhododendron) 'Cannon's Double' Tai stiprus, plačiai išsikerojantis lapuočių azalijos krūmas, užaugantis iki 2 m aukščio ir pločio. Gegužės - birželio mėnesiais žydintis augalas pasižymi ypač dekoratyviais pilnaviduriais rožiniais žiedais. Lapus numeta rudenį, žiemoja gerai, yra atsparus šalčiui. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, purioje ir rūgščioje durpingoje dirvoje.
Azalija (Rhododendron) 'Klondyke' Užauga iki 1,6 m aukščio ir pločio. Žydi gegužės - birželio mėnesiais oranžiniais, ryškiais žiedais. Lapuočių grupės azalija, rudenį numeta lapus. Augalas pasižymi puikiu atsparumu šalčiui, tinka Lietuvos klimatui. Mėgsta saulėtą vietą ir rūgščią, laidžią dirvą.
Azalija (Rhododendron) 'Pink Delight' Kompaktiškas, iki 1,4 m aukščio ir pločio užaugantis krūmas. Žydi rožiniais žiedais gegužės - birželio mėnesiais. Lapus numeta rudenį, yra atsparus šalčiui ir puikiai tinka auginti saulėtoje vietoje. Dirvai keliami reikalavimai tokie pat kaip ir kitoms azalijoms - puri, drėgna, rūgšti durpė.
Azalija (Rhododendron) 'Feuerwerk' Ryški lapuočių azalijos veislė su oranžiniais žiedais, žydinti gegužės - birželio mėnesiais. Krūmas užauga iki 1,6 m aukščio ir pločio, lapus numeta rudenį. Atspari šalčiui, geriausiai auga saulėtoje vietoje ir rūgščioje, lengvoje dirvoje.
Azalija (Rhododendron) 'Anneke' Geltonais, ryškiais žiedais žydinti lapuočių azalija. Pasiekia iki 1,6 m aukščio ir pločio, žydėjimo laikotarpis - V-VI mėn. Žiemoja be papildomos apsaugos, atspari šalčiui. Geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, rūgščioje, durpingoje dirvoje.
Azalija (Rhododendron) 'Doloroso' Iki 1,2 m aukščio ir 1,4 m pločio augantis kompaktiškas krūmas. Žydi gegužės - birželio mėnesiais, lapus numeta rudenį. Tinka saulėtoms vietoms ir laidžioms, rūgščioms dirvoms. Atspari šalčiui, tinkama auginti Lietuvos klimato sąlygomis.
Azalija (Rhododendron) šviesiai geltona (sėjinukai) Lapuočių grupės azalija su švelniai geltonais žiedais. Užauga iki 1,6 m aukščio ir pločio. Žydi gegužės - birželio mėnesiais. Mėgsta saulėtas vietas, rūgščią, purią dirvą. Atspari šalčiui, tinkama auginti vidutinio klimato zonose.
Azalija (Rhododendron) geltona (sėjinukai) Tipiška lapuočių azalija, kurios geltoni žiedai pasirodo gegužės - birželio mėnesiais. Užauga iki 1,6 m aukščio, mėgsta saulėtą vietą. Auga rūgščioje, drėgnoje dirvoje, žiemoja gerai.
Azalija (Rhododendron) lašišinė (sėjinukai) Lapuočių azalija su rožiniais, lašišiniais žiedais. Krūmas užauga iki 1,4 m aukščio, lapus numeta rudenį. Mėgsta saulėtą vietą ir rūgščią, purią dirvą. Atspari šalčiui.
Azalija (Rhododendron) lašišinė ir geltona mix (sėjinukai) Mišrus sodinukas, galintis žydėti tiek lašišiniais, tiek geltonais žiedais. Krūmas užauga iki 1,4 m aukščio, lapus numeta rudenį. Tinka saulėtoms vietoms, rūgščioms dirvoms. Atsparus šalčiui.
Visžalės azalijos
Visžalės azalijos (lot. Rhododendron subgenus Tsutsusi) - tai rododendrų pogrupis, kuriam būdingi visus metus žali išliekantys lapai. Šios azalijos ypač mėgstamos dėl savo kompaktiškos formos ir dekoratyvaus žydėjimo, kuris, priklausomai nuo veislės, gali vykti tiek pavasarį, tiek žiemos mėnesiais. Dėl savo kilmės jos labiausiai paplitusios Azijoje - Japonijoje, Kinijoje, kur dažnai auginamos soduose, kiemeliuose ar net šventyklų aplinkoje.
Visžalės azalijos dažniausiai auginamos kaip kambariniai augalai, nes dauguma jų nėra atsparios šalčiui. Lietuvoje šios azalijos retai kada peržiemoja lauke, todėl dažniausiai jos sodinamos į vazonus ir šaltuoju metų laiku laikomos nešildomose, bet neperšąlančiose patalpose. Jos reikalauja rūgščios, purios, gerai drenuotos dirvos bei daug šviesos - geriausia, jei tai būtų išsklaidyta saulė.
Tarp populiariausių visžalių azalijų veislių išskiriamos Rhododendron simsii ir Rhododendron indicum - jos ypač dažnai sutinkamos gėlių parduotuvėse kaip kambariniai žydintys augalai. Šios veislės žavi savo subtiliais, dažnai ryškiaspalviais žiedais ir gebėjimu sukurti jaukumo įspūdį bet kurioje patalpoje. Visžalės azalijos puikiai tinka tiems, kurie ieško dekoratyvaus, bet jautresnio augalo, kurį galima auginti ne tik sode, bet ir namuose.
Azalija japoninė (Rhododendron) 'Konigsten' Tai žemaūgė visžalė azalijos veislė, auganti iki 0,6 m aukščio ir 1,0 m pločio. Lapai išlieka visus metus, o žydėjimas vyksta gegužės - birželio mėnesiais. Geriausiai jaučiasi saulėtose, nuo vėjo apsaugotose vietose, rūgščioje dirvoje. Mažiau atspari šalčiui nei lapuočių grupės azalijos, todėl žiemos metu gali prireikti dengimo ar auginimo vazonuose su galimybe pernešti į šaltesniu metu nešildomą patalpą.
Azalijų ligos ir kenkėjai
Nors azalijos laikomos gana atspariais dekoratyviniais augalais, jos gali sirgti įvairiomis ligomis ir nukentėti nuo kenkėjų, ypač jei auginamos netinkamomis sąlygomis - šarminėje ar per sunkioje, užmirkusioje dirvoje, pavėsyje arba prastai vėdinamoje aplinkoje. Dauguma bėdų kyla dėl netinkamos priežiūros, tačiąu kai kurios problemos pasitaiko net ir gerai prižiūrimiems augalams. Žemiau apžvalgiamos tik tos ligos ir kenkėjai, kurie iš tiesų aktualūs Lietuvos sąlygomis.
Šaknų puvinys (Phytophthora spp.)
Tai viena pavojingiausių azalijų ligų, kuri realiai pasitaiko Lietuvos sąlygomis. Ji atsiranda dėl per didelės dirvos drėgmės ar blogo drenažavimo. Patogeniniai grybeliai pažeidža šaknis, dėl to augalas vysta, lapai praranda spalvą, o pats krūmas ilgainiui gali nudžiūti. Rizika didėja, jei azalija sodinama molingoje ar per sunkioje dirvoje arba per giliai. Gydymas sudėtingas, tačiąu galima efektyvi prevencija: naudoti rūgščią, purią dirvą, užtikrinti gerą drenažą, vengti perlaistymo.
Lapų dėmėtligė (Cercospora, Septoria)
Nors dėmėtligė dažniau pasitaiko šiltesnio klimato regionuose, Lietuvos sąlygomis ji taip pat gali atsirasti, ypač drėgnės ir vėsesnės vasaros metu. Ant lapų susidaro tamsios ar rudos dėmės, kartais apsuptos šviesesniu apvadu. Pažeisti lapai gali anksčiau laiko nukristi. Liga lengviau plinta per tankiai augančiuose krūmuose arba pavėsyje. Gydymui naudojami fungicidai, bet svarbiausia profilaktika: tinkamas atstumų tarp krūmelio laikymasis, vėdinimas, ligotų lapų šalinimas.
Miltligė (dažniausiai netikroji - Peronospora spp.)
Tikroji miltligė (Erysiphales) ant azalijų Lietuvoje pasitaiko retai, tačiąu netikroji miltligė gali pasireikšti vazonuose ar balkonų augaluose. Baltos apnašos atsiranda ant lapų, ypač apatinėje pusėje. Jos trukdo augalui kvėpuoti, silpnina, gali slopinti žydėjimą. Dažniausiai plinta esant sausiems orams ir prastai oro cirkuliacijai. Gydymui tinka sisteminiai fungicidai arba natūralios priemonės (pieno ar sodos tirpalai).
Azalijų straubliukas (Otiorhynchus sulcatus)
Tai realiai Lietuvoje pasitaikantis kenkėjas, ypač vazonuose ar pavėsingose vietose auginamoms azalijoms. Suaugėliai gražuoja lapų pakraščius, palikdami pusmėnulio formos žymes, o lervos pažeidžia šaknis, kas gali lemti augalo nykimą be aiškios priežasties. Straubliukai ypač aktyvūs naktį. Prevencija: naudoti biologinius preparatus (pvz., nematodus), sisteminius insekticidus, stebėti dirvos drėgnumą.
Amarai ir voratinklinės erkės
Amarai dažnai pasirodo pavasarį ant jaunų ūližžių, ypač po lietingos arba labai šiltos savaitės. Jie siurbia augalo sultis, silpnina jį, skatina suodinio grybelio augimą. Voratinklinės erkės - maži, beveik nematomi kenkėjai, kurie sausą vasarą puola augalus saulėkaitoje. Jie taip pat siurbia sultis, palikdami šviesias dėmeles ant lapų. Padeda insekticidai, akaricidai, taip pat padidina augalo atsparumą reguliarus apipurškimas vandeniu.
Skydamarės (Diaspididae)
Skydamarės - maži, kietu šarvu padengti vabzdžiai, siurbiantys augalo sultis. Lietuvoje jos dažniau pasitaiko visžalėms azalijoms, auginamoms vazonuose, šiltnamiuose ar žiemos soduose. Lauko augaluose jos pasitaiko itin retai, nes yra jautrios šalčiui. Jei atsiranda, padeda aliejiniai preparatai arba kontaktiniai insekticidai.
Azalijų ligų profilaktika
-
Azalijas sodinkite tik rūgščioje, purioje, gerai drenuojamoje dirvoje.
-
Venkite perlaistymo ir stovinčio vandens.
-
Retinkite per tankiai augančius krūmus, kad geriau cirkuliuotų oras.
-
Rudenį šalinkite nukritusius lapus, kurie gali būti infekcijų židinys.
-
Naudokite natūralius purškalus prevencijai: dilgėlių, česnakų antpilus, sodos tirpalus.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
