Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Agurkų auginimas
2024-03-19 12:49 Peržiūros : 20337 SpausdintiAgurkai yra vienmetės, vijoklinės daržovės, kurių vaisiai yra valgomi žali, rauginti, marinuoti, naudojami įvairiose mišrainėse, be jų tiesiog neįsivaizduojamas mūsų stalas. Tai vienintelė daržovė, kuri maistui naudojama nesubrendusi, o brandos sulaukę agurkai yra laikomi peraugusiais ir mažai betinkamais maistui. Nepilnos brandos agurkuose yra daugiau maistinių medžiagų, įskaitant makro ir mikroelementus, nei visiškai subrendusiuose vaisiuose.
Agurkuose yra 94-96 % vandens, o sausųjų medžiagų - tik 4-6 %, iš jų 2 % sudaro cukrus (daugiausia gliukozė ir fruktozė), 0,6-1 % baltymų ir 0,5-0,7 % ląstelienos. Iš mineralų agurkuose yra kalio, fosforo, sieros, magnio ir daugybė mikroelementų. Taip pat juose yra vitaminų: askorbo rūgšties (vitamino C), karotino (provitamino A), tiamino (vitamino B1), riboflavino (B2), folio ir pantoteno rūgšties (B9 ir B5), vitamino E. Visi vitaminai daugiausia sutelkti žievėje, todėl darote didelę klaidą, jei agurkų žievę nulupate. Be to, atvirame lauke užaugintuose agurkuose yra daugiau vitaminų nei užaugintuose šiltnamyje.
Agurkai
Vaisių kartumą sukelia glikozidas cucurbitacinas. Jo kiekis padidėja, jei augalai patiria stresą, pvz., dėl sausros ar laistymo šaltu vandeniu. Daugelyje šiuolaikinių hibridų šio glikozido gamyba yra slopinama genetiniu lygmeniu, tačiau kartieji komponentai yra naudingi, jie stimuliuoja žarnyno veiklą.
Apie vaistines agurkų savybes yra daug mokslinės medžiagos, kur nurodoma, kad į agurko sudėtį įeina sudėtingos organinės medžiagos, dalyvaujančios medžiagų apykaitoje, stimuliuojančios apetitą, prisidedančios prie greito maisto pasisavinimo ir normalizuojančios virškinamojo trakto darbą. Be to, agurkuose yra mineralų, kurie yra vieni iš geriausių natūralių odos priežiūros produktų, ypač gražina odą, subalansuoja jos rūgštingumą, šalina toksinus ir turi teigiamą poveikį mūsų organizmui. Šios daržovės turi antiuždegiminių savybių, todėl agurkų kaukės yra laiko patikrinta priemonė, kuri gelbsti nuo patinusių paakių, juos šviesina bei bendrai atgaivina veido spalvą.
Dirvos paruošimas agurkų auginimui
Agurkai - puikios vasaros daržovės, todėl jos auginamos kiekviename darže. Jie geriausiai auga tokiame plote, kuriame praėjusiais metais buvo auginti kopūstai, taip pat po bulvių, ankštinių augalų ir pomidorų. Tame pačiame plote agurkus rekomenduojama auginti po 2-3 metų. Nesėkite agurkų po moliūgų, cukinijų, melionų, žodžiu, po daržovių, priklausančių tai pačiai šeimai.
Kad kenkėjai ir ligos mažiau keltų problemų, dirva turi būti derlinga, tinkamos drėgmės, todėl jiems dirvą reikia ruošti iš anksto. Agurkus galima sodinti įvairiose dirvose, bet geriausiai jie auga priesmėlio ir daug organinių trąšų ar humuso turinčiose dirvose. Tačiau jeigu dirvą tręšiate neperpuvusiu, šviežiu mėšlu, tai turite padaryti iš rudens. Naudojant pilnai perpuvusį mėšlą arba kompostą, tolygiai sumaišyti su dirva galite ir pavasarį. Tiek perpuvęs mėšlas, tiek kompostas labai pagerina dirvos struktūrą, praturtina ją mikroorganizmais, maisto medžiagomis, skatina humuso susidarymą, o gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą.
Būsimas augurkų derlius tiesiogiai priklauso nuo dirvos paruošimo. Nors agurkai nėra reiklūs dirvai, tačiau labai mėgsta daug maistinių medžiagų turinčią dirvą, todėl jei dirvos nepraturtinote perpuvusiu mėšlu ar kompostu, prieš agurkų sėją pagerinkite dirvą į 1 kv. metrą įterpdami 50 g superfosfato, porą saujų dolomitmilčių arba pelenų. Agurkams labai svarbu puri dirva, nes jų šaknų sistema yra silpna, todėl puri dirva garantuoja geresnes drenavimosi ir aeravimosi sąlygas.
Agurkai - šiltojo sezono daržovės, kurios geriausiai auga prie 18-30°C temperatūros. Jie neatsparūs šalnoms ir jau pažeidžiami žemesnėje nei 10°C temperatūroje. Todėl, kad greičiau sušiltų dirva, o palijus greičiau išgaruotų vanduo, ją sudirbus prieš agurkų sėją suformuokite iškilias lysves. Lysvės galėtų būti apie 60-80 cm pločio, paliekant 40-50 cm tarpus tarp jų. Dieną prieš agurkų sėją ar daigų sodinimą lauke lysves palaistykite, taip pat rekomenduojama jas pridengti agroplėvele, kad drėgmė ir šiluma neišgaruotų.
Agurkų sėklos pasirinkimas ir paruošimas sėjai
Prieš sėdami agurkus atrūšiuokite savo turimą iš rudens pasiruoštą sėklą - atrinkite tik "pilvotas" sėklas. Plokščios sėklos silpnai dygsta, iš jų išaugę daigai skursta ir dažniausiai visai nunyksta. Prieš sėją sėklas reikia paruošti. Pats paprasčiausias būdas yra jas 2-3 valandoms įmerkti į 50-60°C temperatūros vandenį. Prieš tai jas supilkite į drobinį ar marlinį maišelį ir įmerkite į karštą vandenį. Pirktų geros kokybės sėklų paprastai mirkyti nereikia, jas galima sėti tiesiai į drėgną, durpinę daiginimui skirtą žemę arba tiesiai į atvirą gruntą.
Atrinkite pačias "pilvočiausias" agurkų sėklas
Jeigu sėklą perkate stenkitės įsigyti kuo atsparesnes ligoms ir kenkėjams bei mūsų klimato zonai labiausiai tinkamas veisles. Dažniausiai ant agurkų pakelio pateikiama bendra rūšies nuotrauka, o veislių pavadinimai rašomi kitoje pakelio pusėje, todėl pagal pakelio paveikslėlį spręsti, kaip atrodys užaugę tos veislės agurkai, negalima. Dažniausiai kitoje pakelio pusėje yra nurodyti pagrindinės veislės savybės, pvz., veislės ankstyvumas, vaisių dydis, forma ir spalva, nurodytos trumpos auginimo rekomendacijos (sėjos laikas, rekomendacijos augiti lauke ar po priedangomis ir pan.).
Labai dažnai ant pakelio galite rasti užrašą, kad įpakavimas hermetiškas. Sėklos būna įpakuotos į mažą hermetinį vidinį mašelį, kuris įdėtas į didesnį išorinį maišelį. Tokiu būdu dažniausiai pakuojamos beicuotos sėklos. Hermetiškai sėklos pakuojamos norint, kad jos nebūtų pažeistos, išlaikytų aukštą kokybę ir gerą daigumą.
Be nurodytos informacijos ant pakelio prie veislė pavadinimo galite rasti raidę H, pvz., "Agurkai paprastieji trumpavaisai Glorija H". Raidė H nurodo, kad tai yra hibridinė sėkla, kuri gauta sukryžminus du („tėvo" ir „motinos") komponentus. Nors tokių sėklų kaina didesnė, tačiau hibridai būna gyvybingesni, kokybiškesni negu įprastos veislės. Be to, garantuotas didesnis derlingumas, auga vienodesni augalai, tolygiau bręsta derlius. Tačiau nesitikėkite iš hibrido atsirinktų sėklų kitais metais užsiauginti tokių pačių agurkų - jie visai gali būti nepanašūs į jūsų jau augintu. Taip atsitinka todėl, kad įvyksta vadinamasis skilimas: vieni augalai gali būti panašūs į „motiną", kiti - į „tėvą". Kai kurie hibridiniai augalai kartais visiškai nesubrandina sėklų, todėl jų net negalėsime padauginti.
Renkantis agurkų veislę turite žinoti, kam bus vartojamas agurkų derlius, pvz., yra veislių, kurių vaisiai vartojami tik švieži ir visai netinka konservavimui.
Agurkų sėja
Agurkus lauke galima sėti arba sodinti, kai dirva 15 cm gylyje yra įšilusi iki +15 °C ir praėjęs šalnų pavojus. Tačiau niekada negalima garantuoti, todėl pasodinus gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje naktimis ir vėsesnėmis dienomis rekomenduojama agurkus pridengti agroplėvele, tačiau plėvelę būtinai pakelti virš dirvos.
Agurkų sėkloms sudygti vidutinė dirvos temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10-12 °C šilumos. Auginant agurkus lauke su jų sėja nereikia skubėti. Pas mus agurkai paprastai sėjami nuo gegužės trečiojo dešimtadienio iki birželio vidurio. Senesnių daržininkų teigimu, agurkai yra sėjami baigiant žydėti alyvoms. Kai kurie agurkų augintojai juos sėja, kai pradeda žydėti kaštonai.
Jeigu agurkus ruošiatės auginti šiltnamyje arba lauke bei norite greitesnio derliaus, patartina juos auginti iš daigų. Daigai gali būti auginami durpiniuose arba plastikiniuose indeliuose ant šviesios palangės. Į vidutiniškai į 5-10 cm skersmens indelius pripilkite specialaus substrato arba lygiomis dalimis sumaišyto durpių, komposto ir žemės mišinio. Galite naudoti ir kitokias daigyklas, iš kurių vėliau bus patogu išimti ir persodinti daigus, tačiau naudokite tik švarius arba tinkamai dezinfekuotus indelius, daigyklas bei sterilizuotą substratą.
Agurkų daigai
Agurkų sėklą sėkite 1-2 cm gylyje, vienoje vietoje dedant po 2-3 agurkų sėklas, kurias švelniai užberkite žemėmis. Daigai pasirodo po 4-5, esant vėsesnei temperatūrai - po 6-7 dienų. Pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui agurkų daigus reikia retinti. Kaip jau minėjau iš pasėtų 2-3 išdygusių daigų yra šalinami silpniausi. Tačiau retinkite taip, kad nepažeistumėte daigelių šaknų, todėl jo neišraukite, o paprasčiausiai nugnybkite iki žemės paviršiaus. Po 3 - 4 savaičių daigus galite persodinti į šiltnamį arba sodinti lauke. Tačiau augindami agurkus daigais pasiskaičiuokite jų sėjos laiką, nes perauginti daigai būna ištysę, blogiau prigyja, todėl daiginti sėklų neskubėkite. Be to, agurkų šaknys nepakenčia trikdymo, todėl sodinti agurkus daigais reikėtų atsargiai ir persodinti su kuo didesniu žemės gumulu apie šaknis.
Jeigu agurkų daigus perkate turguje, sveikus stiprius daigus galima atpažinti iš tamsiai žalios lapų spalvos. Be skilčialapių, daigai turi turėti nors po du tikruosius lapelius. Sodinant daigus į pastovią augimo vietą, jeigu indelis yra pilnai priaugęs šaknų, prieš tai, gerai suliekite vandeniu ir tik po to išimkite neišbarstydami žemės gumulo. Daigus sodinkite 30-35 cm atstumu vienas nuo kito. Be to, neskubėkite agurkų sodinti ir į šiltnamį. Todėl jeigu juos ketinate auginti nešildomame šiltnamyje, įsitikinkite, ar jau praėjo paskutinė šalna ir dirvožemis yra pakankamai įšilęs.
Kasdieninė agurkų priežiūra
Agurkai mėgsta ne tik šviesą ir šilumą, bet ir stebėtinai reaguoja į kasdieninę priežiūrą, kuri yra gana paprasta, tačiau turi tam tikrų ypatumų. Šią daržovę reikia tinkamai laistyti, laiku purenti ir mulčiuoti dirvos paviršių, tinkamai tręšti, genėti, laiku skinti agurkų vaisius ir saugoti nuo ligų bei kenkėjų.
Laistymas. Tai labai svarbus priežiūros etapas, nuo kurio tiesiogiai priklauso agurkų derliaus kokybė. Jis turi būti sureguliuotas atsižvelgiant į oro sąlygas. Karštuoju metų laiku agurkus reikia laistyti kasdien ir tik drungnu, nusistovėjusiu vandeniu. Jei temperatūra staiga nukrinta, laistymą galite retinti ir laistyti kas 5-7 dienos. Laistant paprastu būdu karštomis dienomis rekomenduojama laistyti rytais, vėsiomis dienomis - dienos metu. Kai agurkams pradeda trūkti drėgmės, jų ląstelės netenka skysčio ir lapų paviršius pasidaro gana trapus. Dėl šios priežasties, pirmosios agurkų mezginės gali nubyrėti ir agurkų derlius sumažėja bei nukenčia jo kokybė. Dėl nepakankamo laistymo agurkai gali pakeisti skonį - apkarsti.
Ne mažesnę grėsmę nei drėgmės trūkumas, agurkų derliui turi ir jo perteklius, kuris pūdo augalo šaknis ir stiebą, augalas tampa nebeatsparus, jį lengvai pažeidžia įvairios virusinės, bakterinės ir grybinės ligos.
Kad agurkai nekentėtų nuo drėgmės trūkumo ar pertekliaus, labiausiai tinka lašelinis laistymo būdas. Laistant šiuo būdu vanduo tiekiamas tiesiai į kiekvieno augalo šaknis, kurios turi laiko ne tik sugerti daugiau drėgmės, bet ir lėčiau jį išgarinti, todėl laistymui reikia perpus mažiau vandens. Laistant lašeliniu būdu mažais lašiukais drėkinamas tik dirvožemis, į kurį vanduo patenka lėtai, todėl vandens temperatūra taip pat neturi didelės reikšmės ir nėra svarbu, ar laistoma iš talpos ar vandentiekio.
Purenimas ir mulčiavimas. Po kiekvieno lietaus ar laistymo žemę aplink agurkus rekomenduojama purenti. Galite paprasčiausiai kauptuko smaigaliu pajudinti žemę iki 3-4 cm gylio. Tai būtina, kad augalų šaknys galėtų kvėpuoti. Susiformavus gerai šaknų sistemai purenti dirvos nebegalima, nes agurkų šaknys auga dirvos paviršiuje, todėl purendami jas pažeisite. Kad susiformuotų daugiau šaknų, kaupkite agurkų šaknis apie stiebą pakeldami dirvožemį 2-3 cm.
Norint, kad palaisčius nesusidarytų pluta, galite durpėmis, pjuvenomis, šiaudais ar nupjauta žole mulčiuoti augančius agurkus. Dirvos mulčiavimas ne tik ilgiau išlaikys drėgmę, bet ir praturtins ją maistinėmis medžiagomis.
Papildomas tręšimas. Kai pradės megztis agurkai, kas 7-10 dienų patręškite juos skystomis organinėmis trąšomis arba mineralinių trąšų tirpalu (per sezoną pakanka 2-3 kartų). Rinkite subalansuotas trąšas, kuriose būtų azoto, kalio ir fosforo, mikroelementų. Jei stinga kitų maisto medžiagų, azoto perteklius neišeis augalams į naudą, ims kristi jų ūsai.
Jeigu agurkų lapai tapo šviesiai žali arba augalas nustojo augti, reiškia jam trūksta maisto medžiagų. Esant tokios spalvos lapams galite patręšti lapuočių medžių pelenais santykiu 1 stiklinė pelenų į 10 l vandens. Pelenus tiesiog suberkite į vandenį ir viską gerai permaišykite. Gautu tirpalu paliekite augančius agurkus.
Papildomai tręšti agurkus galite ir nupjautos žolės ar dilgėlių antpilu. Toks antpilas yra gaminamas iš nupjautos žolės arba jaunų dilgėlių, kuriuose gausu azoto, kalio, geležies. Kaip pavyzdį siūlau į statinę išberti atitinkamą kiekį nupjautos žolės, kurią užilti tokiu pat kiekiu vandens ir palikti rūgti. Rūgimo metu antpilą retkarčiais pamaišyti. Atpilas išrūgsta per 7-10 dienų, tinkamas naudojimui, kai maišant nebėra putų. Antpilas naudojamas nefiltruotas santykiu 1 : 4 - jauniems agurkams, 1: 2 - pradėjusiems megzti. Laistymui naudoti 3-5 litrus į 1 m².
Genėjimas. Norint, kad įdėtos pastangos būtų apdovanotos gausiu derliumi, būtina atlikti agurkų genėjimą, kuris prisidės prie vaisinių šoninių ūglių augimo. Kada ant pirmos eilės šakų šalia žiedų susiformuoja antros eilės šakos, arčiau pagrindo paliekame 1 arba 2 žiedų užuomazgas. Vėliau nugnybiamos ūglių viršūnės ir retinama. Sudžiūvę ir ligoti augalo lapai pašalinami. Be to, labai svarbu laiku, t. y. kuo anksčiau pašalinti visus nebūdingos veislei formos vaisius.
Vaisių skinimas. Mūsų virtuvėje ypač vertinami traškūs jauni agurkai su besiformuojančiomis sėklomis, todėl derlių reikia nuimti, kai tik žali augalai pasiekia norimą dydį. Atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį agurkai turi būti skinami pagal dydį: konservavimui - 8-10 cm; rauginimui - nuo 8-15 cm, salotoms skirti ilgavaisiai nuo 15 cm ir daugiau.
Konservavimui skinami agurkai
Masinio derėjimo laikotarpiu juos reikia skinti kas 2-3 dienos, kitaip jie peraugs ir neleis užsimegzti naujiems. Šį reiškinį galima paaiškinti paprastai - augalas mobilizuoja pagrindines jėgas ir reikalingas maistines medžiagas, kad subrandintų jau užmegztus ir augančius agurkus. Taigi, tik reguliariai rinkdami agurkus stimuliuosite naujų vaisių vystymąsi ir gausite didesnį bendrą derlių. Skinant agurkus rinkite visus netaisyklingai užmegztus, susisukusius, su įbrėžimais, dėmėmis ir t.t. Dažniau skinant priaugs tinkamų konservavimui, rečiau skinant - raugimui ir salotoms. Agurkus geriau rinkti anksti ryte arba vakare.
Agurkų ligos ir kenkėjai
Norint, kad agurkai gerai vystytųsi ir duotų visaverčius vaisius, reikia ne tik kruopščiai juos prižiūrėti, bet ir žinoti apie jų priešus, susitikimui ruoštis iš anksto, o pastebėjus - nugalėti. Agurkus puola nemažai ligų ir kenkėjų, kurie, nekovojant su jais, gali visiškai sunaikinti derlių. Todėl siekiant to išvegti, turite juos atpažinti ir teisingai elgtis.
Miltligė. Šios agurkų ligos požymiai - baltos spalvos miltuotos apnašos. Miltligė pažeidžia visas augalo dalis: lapus, stiebus, apyžiedžius, neretai ir pačius vaisius. Ligos pažeisti augalai džiūsta, menkai dera ir žūsta. Miltligei atsirasti yra palankūs tokie veiksniai, kaip vidutinė oro temperatūra, nedidelė drėgmė, sausa dirva, didelis augalų tankumas.
Bakterinė agurkų dėmėtligė. Liga dažniausiai pažeidžia lapus. Ant agurkų lapų atsiranda smulkios, žalsvos, vandeningos dėmelės. Liga greitai progresuoja ir plečiasi į kitas augalo vietas. Susirgę vaisiai augdami deformuojasi, praranda estetinę išvaizdą. Palankiausios sąlygos vystytis bakteriozei yra didelė oro drėgmė, ir aukšta temperatūra.
Agurkų alternariozė. Pirmieji agurkų ligos simptomai atsiranda ant apatinių lapų. Lapai pasidengia nedidelėmis, kampuotomis, gelsvomis dėmelėmis. Liga greitai progresuoja, o pažeisti augalai pradeda džiūti. Palankiausios ligos plitimo sąlygos susidaro esant šiltai ir lietingai vasarai.
Agurkų šaknų puvinys. Tai dažna šiltnamyje auginamų agurkų liga. Šaknų puvinys paveikia agurkų šaknies kaklelį ir pačias šaknis. Laikui bėgant pagrindinė augalo šaknis paruduoja, o paviršiniai audiniai supūva. Agurkų lapai pradeda vysti ir palaipsniui žūsta. Agurkų ligos atsiradimą įtakoja dažnas laistymas ir per gausus tręšimas.
Voratinklinė erkutė. Mažas voragyvis, gyvenantis ir pirmiausia atakuojantis apatinius lapus. Jų pragraužtuose lapuose atsiranda smulkių gelsvos spalvos dėmelių. Lapai pagelsta, ima džiūti.
Erkutėms plisti palankus sausas oras, tad reikėtų užtikrinti didesnę drėgmę. Taip pat nuėmus derlių būtina dezinfekuoti augalų liekanas ir šiltnamius. Svarbu sunaikinti piktžoles bei erkučių pažeistus lapus.
Tripsai. Dideli agurkų priešai yra ir tabakinis tripsas, šiltadaržinis tripsas bei invazinis vakarinis tripsas. Dėl jų veiklos augalų lapai pasidengia margomis dėmėmis. Vėliau lapai paruduoja ir išdžiūsta.
Šiltnaminis baltasparnis. Įprastas šiltnamių ir daržų kenkėjas, gyvenantis apatinėje lapų pusėje ir besimaitinantis jų sultimis. Ant baltasparnių pažeistų agurkų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios vis didėja, lapai gelsta. Užteršia augalus lipniomis skystomis išmatomis, dėl kurių gali išsivystyti juodligė.
Agurkų veislės
Agurkų sėklų įsigykite internetu
| Spino H |  |
Šiltnamiui |
| Pasalimo H |  |
Šiltnamiuose |
| Ekol H |  |
Šiltnamiuose |
| Octopus H |
 |
lauke |
| Pasamonte H |  |
Šiltnamiuose |
| Maxwell H |  |
Ypač ankstyvas |
Algis Mačiukas
Kategorijos: Daržovių auginimas, Augalininkystė, žemdirbystė, Šiltnamiai, šiltnamių įranga , Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
