Amonio salietra

Amonio salietra yra azoto trąša, turinti dvi azoto formas: amoniakinę (NH₄⁺) ir nitratinę (NO₃⁻). Jos cheminė formulė yra NH₄NO₃. Amonio salietroje aktyvaus azoto kiekis siekia apie 34 %, o tai daro šią trąšą itin efektyvią ir universalią.

Nitratinė azoto forma yra greitai prieinama augalams, tačiau ji gali būti išplauta iš dirvožemio intensyvaus lietaus metu. Amoniakinė forma, priešingai, įsisavinama lėčiau ir ilgesnį laiką aprūpina augalus azotu. Šių savybių derinys leidžia amonio salietrai būti tinkama trąša įvairioms dirvožemio ir klimato sąlygoms.

Nitratinė azoto forma nėra kenksminga, jei naudojama pagal rekomendacijas. Tačiau per dideli nitratų kiekiai gali sukelti ekologines problemas, todėl kai kuriais atvejais pirmenybė teikiama amoniakinėms trąšoms, kurios mažiau linkusios kaupti nitratus.

Azoto svarba augalams

Azotas yra vienas svarbiausių augalų mitybos elementų. Jis dalyvauja baltymų, fermentų, hormonų ir chlorofilo sintezėje. Azotas skatina augimą, pagerina lapijos tankumą, žydėjimą ir vaisių formavimąsi. Be pakankamo azoto kiekio augalai tampa silpni, sulėtėja jų augimas, o derlius būna prastos kokybės.

Amonio salietros dozės augalams

Konkretiems augalams reikalingi amonio salietros kiekiai:

• Obelys: 20-30 g amonio salietros vienam kvadratiniam metrui pavasarį prieš žydėjimą ir dar kartą vasaros pradžioje.

• Kaulavaisiai (pvz., vyšnios, slyvos): 15-20 g vienam kvadratiniam metrui pavasarį prieš žydėjimą ir papildomai po derliaus nuėmimo.

• Pomidorai: 10-15 g vienam kvadratiniam metrui prieš sodinimą ir dar kartą vaisių formavimosi pradžioje.

• Agurkai: 10-12 g vienam kvadratiniam metrui vegetacijos pradžioje ir vaisių formavimosi laikotarpiu.

• Žirniai: 5-8 g vienam kvadratiniam metrui tik prieš sėją, nes šie augalai fiksuoja azotą iš oro.

• Vejos: 20-25 g vienam kvadratiniam metrui ankstyvą pavasarį ir papildomai po kiekvieno pjovimo.

Lentelė: Azoto poreikiai pagal augalus

Azoto trūkumo ir pertekliaus požymiai

Azoto trūkumas augaluose pasireiškia silpnu augimu, blyškiais lapais ir ankstyvu lapų kritimu. Lapų spalva dažnai tampa gelsva dėl chlorofilo trūkumo. Derlius sumažėja, o vaisiai ir sėklos būna prastos kokybės.

Perteklinis azoto kiekis, priešingai, sukelia pernelyg intensyvų vegetatyvinį augimą. Lapai tampa tamsiai žali, augalai būna aukšti, tačiau mažėja jų atsparumas ligoms ir nepalankioms sąlygoms. Derlius gali būti mažesnis, nes energija skiriama ne vaisiams, o lapų masės augimui.

Amonio salietros įterpimo būdai ir forma

Amonio salietra dažniausiai naudojama granuliuota forma. Ji gali būti įterpiama į dirvą prieš sėją arba papildomai tręšiant augalus vegetacijos metu. Geriausia amonio salietrą įterpti į drėgną dirvą, nes tai sumažina azoto nuostolius dėl garavimo. Tręšimą rekomenduojama atlikti anksti ryte arba vakare, vengiant intensyvios saulės.

Norint užtikrinti efektyvų azoto įsisavinimą, amonio salietrą galima derinti su kalio ir fosforo trąšomis. Tačiau svarbu vengti mišinio su šarminėmis medžiagomis, nes tai gali sumažinti azoto prieinamumą.

Naudojant amonio salietrą pagal rekomendacijas, augalai gauna subalansuotą azoto kiekį, būtina jų sveikam augimui ir aukštos kokybės derliui užtikrinti.