Sojų auginimas

2023-01-06 14:15 Peržiūros : 2264 Spausdinti

Jau 4000 metų prieš mūsų erą daugelis Kinijos gyventojų maitinosi soja, o Europoje šis produktas pradėjo plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Manoma, kad soja kilo iš Pietryčių Azijos, kurioje ir dabar savaime auga kai kurios jos rūšys. Sojų auginimas

Soja - labiausiai paplitęs ankštinis augalas pasaulyje. Tai augalas, kurio pupelės sukaupia tiek baltymų, kiek negali sukaupti joks kitas augalas. Viešojoje erdvėje galima rasti įvairiausios informacijos apie soją, jos naudą bei auginimą, tačiau panagrinėkime į ką iš tiesų reikėtų atkreipti dėmesį.

Sojos - šiltų kraštų augalai, šylant orams ir tobulėjant selekcijai išvedama vis naujų veislių, tinkančių ir atšiauresniems kraštams, tačiau Lietuvoje sojų auginimas beveik netyrinėtas, o metodinės ir mokslinės informacijos pateikiama minimaliai. Tikriausiai niekas negalėtų paneigti, kad genetiškai nemodifikuota soja yra vienas vertingiausių augalų kalbant apie baltymingumą. Be abejonės gausiai baltymų turi ir kiti ankštiniai augalai, tačiau jie neprilygsta sojoms nei kiekiu, nei kokybe. Lietuvoje sojomis domimasi seniai, tačiau ūkininkai pradėjo ją auginti vos prieš keletą metų. Vis dėl to mokslininkų nuomone, soja atsižvelgiant į mūsų klimatines sąlygas, tai sunkiai auginamas augalas.

Tą patvirtina ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo statistikakadangi deklaruojamų plotų skaičius nors ir svyruoja, išlieka stabiliai nedidelis - 2015 m. deklaruota 2625,28 ha., 2016 - 1835,99 ha., o 2017 m. - 2716,97 ha

Lietuva, 2014 m. bandė šį augalą įtraukti ir į žalinimo paramos schemai tinkančių augalų sąrašą, taip pareiškėjams suteikiant galimybę auginti soją ir prisidėti prie aplinkosauginių žalinimo tikslų siekimo. Tačiau Europos Komisija (EK) išreiškė didelę abejonę būtent dėl sojos pasirinkimo, konkrečiai - ar šį augalą auginant bus galima užtikrinti Nitratų direktyvos įgyvendinimo tikslus ir ar augalas prisideda prie biologinės įvairovės skatinimo. Gavę šią pastabą, Žemės ūkio ministerijos specialistai atliko pakartotines konsultacijas su žemės ūkio srities mokslininkais, kurie patvirtinimo EK abejonę, jog auginant soją iš tikrųjų azoto išsiplovimo rizika yra didesnė nei auginant tradicinius Lietuvoje azotą kaupiančius augalus (pupas, vikius, žirnius) dėl paprastos priežasties - sojos derlius dažniausiai yra nuimamas daug vėliau. „Jei sojos neįtrauktos į žalinimo programą, tai nereiškia, kad jos nėra ankštiniai augalai. Tai baltyminiai ir azotą kaupiantys augalai, tačiau jie gana rizikingi, dar mažai auginti ir mažai tirti. Trūksta trumpesnės vegetacijos veislių, kad ūkininkai be rizikos galėtų jas auginant gauti tinkamą derlių ir jį nuimti, ypač ekologiniuose ūkiuose. Geram sojų pasėliui suformuoti viena iš rizikų - silpnas gebėjimas stelbti piktžoles. Sojos ypač jautrios piktžolėms pradiniuose augimo tarpsniuose, kai formuoja šaknų sistemą, reikia taikyti akėjimą, tarpueilių purenimą, o tam reikia ir tinkamos technikos. Vis dėlto sojos yra labiau šilumamėgiai augalai. Lietuvoje yra registruotų sojų veislių, bet jų vegetacijos trukmė yra ilga. Manau, kad dar neatėjo laikas masiškam sojų auginimui. Taip kažkada buvo ir su rapsais, kol atsirado tinkamų veislių. 2015-2016 metais buvo galima sojas išauginti, jos subrendo, tačiau kiek per 2 tonas iš hektaro biologinio derliaus nėra daug. Pavyzdžiui, praėję metai buvo nepalankūs joms auginti, derliaus nuėmimas buvo tik spalio mėnesį. Nesiimčiau drąsiai patarti ūkininkams, kad augintų sojas," - teigia: Dr. Žydrė Kadžiulienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Be to, ir biologinės įvairovės kontekste jos vaidmuo yra mažesnis palyginti su minėtomis tradicinėmis augalų rūšimis. Po šių konsultacijų Lietuvai neliko kito pasirinkimo kaip tik pašalinti soją iš azotą kaupiančių augalų, atitinkančių ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimus (vienas iš žalinimo paramos schemos reikalavimų), sąrašo.

Akivaizdu, kad bent kol kas Lietuvos gamtinės sąlygos bei nuolatinis sėkmingas sojos auginimas mūsų krašte yra sunkiai suderinamas, tačiau netolimoje ateityje gali atsirasti naujų veislių bei technologijų, kurios leis šiuos trūkumus pašalinti, o tie, kurie mėgsta technologines naujoves bei rizikuoja, pabandyti šį augalą auginti gali jau ir dabar.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė