Žieminių kviečių auginimas

2022-08-10 16:24   Peržiūros : 22473   Spausdinti


Žieminiai kviečiai — viena seniausių kultūrų, pagrindinė komercinė žemės ūkio kultūra. Taikant šiuolaikinę agrotechniką Lietuvoje prikuliama iki 8 tonų iš hektaro, o vidutiniškai — 5—6 tonos. Lietuvoje 1922 m. įkurtoje Dotnuvos selekcijos stotyje buvo tiriamos ir kuriamos naujos bei ieškoma mūsų klimatui tinkamiausių veislių, sukurta 14-ka žieminių kviečių veislių.

 

Žieminių kviečių auginimas

Žieminių kviečių kokybės vertinimas

Pagrindiniai rodikliai vertinant žieminių kviečių kokybę yra baltymingumas, glitimo kiekis  ir sedimentacija.

Aukštesnei klasei priskiriami grūdai, kuriuose yra daugiau kaip 10,5 proc. baltymų. Maistiniuose kviečiuose yra 11,5 proc. baltymų. Kviečiai, kuriuose yra daugiau kaip 13 proc. baltymų, priskiriami aukščiausiajai klasei. Mažiau baltymų — mažiau ir glitimo, bet tokių miltų tešla labiau praskysta. Daugeliu atvejų didesnis derlius tiesiogiai proporcingas mažesniam baltymų kiekiui. Taikant tinkamą agrotechniką, galima ir daug prikulti, ir kviečiai bus geros kokybės. Tyrimai rodo, kad, papildomai tręšiant iki žydėjimo, galimas didesnis derlius, o baltymų kiekį veikia azotinės trąšos, kai jos naudojamos po žydėjimo, be to, labai svarbu dirvos drėgnumas ir temperatūra.

Pagal sedimentaciją kviečiai skirstomi:

1 grupė — elitiniai (E) >60,
2 grupė — kokybiškieji (A1) 51—60,
3 grupė — kokybiškieji (A2) 40—50,
4 grupė — duoniniai (B1) 30—39,
5 grupė — duoniniai (B2) 20—29,
6 grupė — kiti (C) <20.

Žieminių kviečių vystymosi fazės

Trąšų, pesticidų, fungicidų ir herbicidų naudojimas labai priklauso nuo žieminių kviečių vystymosi fazės. Lietuvoje kviečių augimo fazes susistemino S. Nacevičius. Smulkiau jas suskirstė Fekesas. Skiriami 23 tarpsniai, išskiriamos papildomai lapamakščių, pirmojo ir antrojo bamblio fazės, plaukėjimo tarpsnyje išskiriamos 5 pofazės, žydėjimo — 4, brandos — 4 pofazės.  Dar detaliau fenofazės skirstomos pagal Zadokso dešimtainę skalę: yra 92 žieminių kviečių augimo stadijos.

Fazės

Aprašymas

Fazės pagal Fekesą

Zadokso skalė

Dygimas

Pasirodo apie 1,5 cm lapelis. Skiriama į pirminį dygimą (10 proc. sudygusių sėklų) ir masinį dygimą (sudygo 50 proc. sėklų)

0

01÷09

Pirmieji lapeliai

Pasirodo trys lapeliai

1.1... 1.n

11÷12

Krūmijimosi

Ūglio pamate atsiranda šoniniai ūgliai

2; 3.1...3.n

21÷25

Bamblėjimas

Tarpubamblių augimas

4÷ 8

26÷39

Stiebų augimas

 

9÷ 10

41÷49

Plaukėjimas

Pasirodo pusė varpos

10.1... 10.n

51÷59

Žydėjimas

Byra žiedadulkės

10.5.1÷ 10.5.4

61÷69

Branda

Sėklos gali dygti

11.1÷11.4

71÷92

Dirvos žieminiams kviečiams paruošimas

Tinkamai paruoštoje dirvoje kviečiai bus derlingesni ir kokybiškesni, nes geriau peržiemos. Tinkamiausios yra humusingos (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintos lengvo priemolio dirvos, pH mažiau negu 6, judraus fosforo ir kalio formų ne mažiau kaip 150 mg/kg dirvožemio, viršutiniame šaknų pasiekiamame sluoksnyje (iki  60 cm) mineralinio azoto turi būti nuo 60 kg/ha. Tinka ir sunkesni dirvožemiai, velėniniai glėjiniai vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai.

Žieminiams javams itin svarbu tinkamai pasirinkti priešsėlį. Jie prastai augs po vasarinių miežių.  Geriausia —plačialapiai augalai, žirniai ir rapsai. Rapsai mažina humuso ir azoto kiekį dirvoje, taigi patartina priešsėliams naudoti dobilus, liucerną, kitas ankštines žoles, jų mišinius. Gilios šių augalų šaknys iškelia maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių, nepalieka piktžolių.

Keli patarimai, kaip pagerinti dirvos savybes.

Šiaudai greičiau supus, jeigu bus įterpti sekliai, ir papildomai bus azoto įterpta (1 tonai šiaudų 10 kg/ha azoto), o po kelių savaičių  reikia giliai suarti. Giliai aparus jie tarytum užkonservuojami iki pavasarinio arimo.  Galima naudoti tarpinius pasėlius žaliajai trąšai: vaškinės brando stadijoje sėti baltųjų garstyčių (15—20 kg/ha). Išbarstyti jas galima trąšų barstomąja, pasinaudojant technologinėmis vėžėmis. Patartina padidinti azotinių trąšų normas, naudoti daugiau pesticidų.

Ekologiškuose ūkiuose žieminių kviečių tame pačiame lauke sėjama tik po  4 ar 5 metų. Pagrindinė priežastis — ligos, ypač puolančios pašakninę sritį. Kviečiai labai nualina dirvą ir, norint gero derliaus, reikia dirvą praturtinti — sėti kitas kultūras.

Neariant auginti žieminius kviečių galima tik lengvose dirvose, turėtų būti apie 700 produktyvių stiebų kvadratiniame metre.

Žieminių kviečių sėja  ir žiemojimas

Humusingoje, laidžioje, giliai išartoje dirvoje žieminiai kviečiai žiemoja geriau. Svarbu ir sėjos laikas. Sėjama atsižvelgus į dirvą, klimatą ir sėklos veislę. Išlaikant optimalų tankumą užtikrinamos geresnės aeracijos sąlygos, todėl kviečiai geriau peržiemoja.

 

Žieminių kviečių sėja

 

 

Optimalus sėjos laikas pagal regionus pateiktas lentelėje.

Regionai

Rajonai

Žieminiai kviečiai

1

Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių, Vilkaviškio, Varėnos

09-15—30

2

Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Raseinių, Šilalės, Šilutės, Tauragės

09-12—27

3

Akmenės, Anykščių, Joniškio, Kretingos, Mažeikių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Telšių, Trakų

09-10—25

4

Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų

09-05—20

LŽŪU Agronomijos fakultetas, prof. Albinas Šiliauskas, 2008 m.

Žinoma, ir dirvos sudėtis turi įtakos sėjos laikui. Lengvesnėje, humusingoje dirvoje galima sėti iki rugsėjo vidurio. Sunkesnėse sėją reikėtų pradėti anksčiau — rugsėjo pirmosiomis savaitėmis.

Sėjama beicuota ir turinti daugiau krakmolo sėkla: iš tokios išaugę augalai atsparesni šalčiams. Rekomenduojama sėti iki C4 kartos sėklą. Derlius tarp C1 ir C4 kartos sėklos gali skirtis iki 0,5 t/ha. Be to, derlius tarp l ir lll daigumo klasės sėklos gali sudaryti 0,5—0,6 t/ha.

Sėkla lengvesnėse dirvose įterpiama 4—5 cm, sunkesnėse 3—4 cm gylyje. Nederlingose dirvose turėtų augti 280—400, vidutinio derlumo — 320—500, aukšto derlumo — 300—550 stiebų kvadratiniame metre.

Lentelėje pateiktos žieminių javų sėklų normos (mln. ha-1) skirtingo našumo dirvose skirtingu sėjos laiku.

Dirvožemių derlumas

Žieminiai kviečiai

Sėta

09-12—27

Sėta vėliau

1. Labai nederlingi

5,25

5,5

2. Nederlingi

4,75

5,0

3. Žemesnio negu vidutinio

4,25

4,5

4. Vidutinio

3,75

4,25

5. Aukšto

3,25

3,75

6. Labai aukšto

2,75

3,25

LŽŪU Agronomijos fakultetas, prof. Albinas Šiliauskas, 2008 m.

Sunkiausia prognozuoti, kiek žieminiai kviečiai paaugs iki šalčių. Prieš žiemą turėtų susidaryti bent trys lapeliai, geriausiai žiemoja 3—4 lapelių ūgliai. Geriausiai peržiemoja tie krūmeliai, kurių sausoji masė sudaro 0,35—0,4 g. Krūmijimosi mazgas turėtų būti iki 2 cm nuo žemės paviršiaus. Turintys daug žaliosios masės kviečiai turi daugiau galimybių nušalti. Greitai priaugti žaliosios masės padės ir rudeninis tręšimas ar nuo priešsėlio užsilikusios trąšos. Jei vasara buvo sausa, tai lietus išplovė nedaug mineralinių medžiagų, ypač azoto, todėl papildomai patręšus (>30 kg/ha) daigai auga tikrai sparčiau.

Žieminių kviečių tręšimas

Derėtų įvertinti kiekvieno lauko dirvožemį ir tik po to parinkti tinkamiausias trąšas. Lengvesnėse dirvose vertėtų formuoti humusą, nes mineralinės trąšos lengvai išplaunamos į gilesnius sluoksnius, kurių nepasiekia kviečių šaknys.

Rudenį augalus verčiau tręšti fosforo ir kalio trąšomis, įterpti nedaug azoto trąšų. Lengvesnėse dirvose 90 kg/ha fosforo, 100–120 kg/ha kalio, sunkesnėse dirvose daugiau fosforo (100–110 kg/ha) ir 90 kg kalio.  Siekiant stipresnio pasėlio įterpiama 10–20 kg/ha azoto. Įterpus šiaudų, azoto gali būti mažiau, tačiau įterpus giliai, azotas bus naudojamas mikroorganizmams ardant šiaudų ląstelieną ir anglies organiniams junginiams.

Fosforu tręšti svarbiausia pirmąsias šešias augimo savaites. Trąšos turi būti įterptos šaknų zonoje. Kalio trąšos skatina krūmijimąsi, kai jų trūksta, azoto trąšos taip pat ne tokios veiksmingos yra. Dėl kalio trūkumo kviečiai ne tokie atsparūs grybeliams, sunkiau peržiemoja.

Pirmojo pavasarinio tręšimo tikslas — sustiprinti peržiemojusius daigus ir paskatinti augimą. Gerai peržiemojusiems kviečiams (apie 400 augalų/m2) skiriama 30—40 kh/ha azoto. Silpnai išsikrūmijusiems žiemkenčiams skiriama papildomai 20 kg/ha azoto. Vėliau sėtiems kviečiams skiriama mažiau azoto — iki 30 kg/ ha. Tręšiama dirvai įšilus iki 3—4 laipsnių, prasidėjus vegetacijai. Ar prasidėjo augimas, galima suprasti iš naujų šaknų.

Kitų tręšimų normos skaičiuojamos priklausomai nuo planuojamo derliaus. Planuojant 5 t/ha derlių reikės 70 kg/ha azoto. Antrą kartą tręšiama augalui pradėjus krūmytis, skiriama penktadalis numatytosios normos (15 kg/ha), trečiąjam tręšimui krūmijimosi laikotarpiu skiriama  pusė numatytos normos.

Vėlyvuoju augimo laikotarpiu derlingumą ir grūdų kokybę galima padidinti papildomai tręšiant per lapus.  Siekiama padidinti grūdų kiekį varpoje ir grūdo dydį. Grūdų kiekiui įtakos turės geros apvaisinimo sąlygos, o tam įtakos turi ir augalo mityba. Plaukėjimo pradžioje kviečiai per lapus tręšiami azotu, fosforu, kaliu ir mikroelementais. Pagal atliktus tyrimus grūdų kiekį galima padidinti 3—4 vienetais. Vienas papildomas grūdas derlių padidina 200—250 kg/ha. Galima vienu metu tręšti ir purkšti fungicidais.  Didesnis poveikis bus tręšiant du kartus plaukėjimo pradžioje ir 10 dienų po žydėjimo. Antrasis purškimas turi įtakos pačių grūdų svoriui. Jis ypač aktualus išretėjusiems pasėliams. Grūdų masė padidės po vidutinio vėlyvumo tręšimo per lapus azoto trąšomis (ištirpintas karbamidas 40—50 kg/ha). Šis tręšimas padidina ir baltymų kiekį grūduose.

Lietuvos žemdirbystės institutas rekomenduoja tręšimo normas apskaičiuoti pagal šias formules:

N = 48D — 53h;

P = 44,8D — 1,36p;

K = 33,4D — 0,64k.

kur: N; P; K - reikalingas azoto, fosforo ir kalio trąšų veikliųjų medžiagų kiekis (kg/ha);

D - prognozuojamas derlius, t/ha;

h - humuso kiekis dirvožemyje, proc.;

p - fosforo kiekis dirvožemyje, mg/kg;

Žieminių kviečių apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Kaip ir daugelį augalų, kviečius apsaugoti nuo ligų plitimo ir piktžolių padeda sėjomaina gerai įdirbtoje dirvoje. Per dirvą plintančias ligas, ypač javaklupę, neverta naikinti cheminėmis priemonėmis. Sėjomaina ir sėjos terminų laikymasis padės sumažinti pavasarinio pelėsio (Fusarium nivale), pilkojo pavasarinio pelėsio tifuliozės (Typhula incarnata), javaklupės (Gaeumanomyces graminis) daromą žalą.

Pirmoji ir efektyvi žiemkenčių cheminė apsaugos priemonė — beicavimas. Tais metais, kai paplinta kietoji kūlė, fuzarioziniai grybai, derlius gali būti ypač didelis. Dėl vidutiniškai beicuotų grūdų derlius bus didesnis apie 1 t/ha. Beicavimui reikėtų parinkti beicą, kuris tinka kuo daugiau ligų: šaknų ir pašaknų ligų, kviečių dryžligės, varpų septariozės.
Pirmą kartą purškiama rudenį, jei švedinių muselių paplitimas viršyja leistiną ribą.

Bamblėjimo pradžioje stebima, gal kviečius pažeidė stiebalūžė (Pseudocercosporella herpotrichoides). Ligos pradžią rodo parudavęs lapkotis ant augalo pamato su įplįšimu per dėmės vidurį. Purkšti fungicidais reikia iki liga pasiekia stiebą, purškiama, jei randama daugiau kaip 20 proc. užsikrėtusių augalų. Ligai pasiekus stiebą, fungicidai ligos sukėlėjų beveik neveikia. Javai sugula suminkštėjus stebui pažeistoje vietoje. Gali prireikti ir purkšti nuo lapų ligų: miltligės, kviečių dryžligės, geltonųjų rudžių ir septoriozės, jei yra dideli pažeidimai.

Antrą kartą purškiama jau fungicidais, siekiant apsaugoti kviečius nuo lapų grybinių ligų. Purškiama  išsiskleidus paskutiniam lapui, iki kol augalai išplaukėja. Tikslus laikas priklauso nuo ligų išplitimo ir to, ar buvo purškiama bamblėjimo pradžioje. Svarbiausia išlaikyti sveiką varpą ir du paskutinius lapus. Pasėliai purškiami, jei yra pažeistas trečias nuo viršaus lapas, iki liga atsiranda ant antrųjų lapų.

Javams žydint yra varpų fuzariozės pavojus. Vyraujant lietingiems orams varpų fuzariozė gali labai išplisti. Efektyviausias laikotarpis purkšti žydint.

Žieminius kviečius puolančios ligos: javaklupė (Gauemanomyces graminis),  pavasarinis pelėsis ir kiti pašaknio iršaknų puviniai (Monographella nivalis Fusarium spp.), rudosios rūdys (Puccinia recondita), geltonosios rūdys (P. striiformis), juodosios rūdys (P. Graminis), miltligė (Erysiphe graminis),  stiebalūžė (Pseudocercosporella herpotrichoides), lapų ir varpų septoriozė (Septoria tritici, Stagonospora nodorum), kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis), varpų fuzariozė (Fusarium spp.), kietosios kūlės (Tilletia tritici), dulkančiosios kūlės (Ustilago tritici).

Kenkėjai:  amarai (Rhopalosiphum padi, Macrosiphum avenae), javiniai lapiniai pjūkleliai (Pachynematus clitelatus),  lemai (Oulema melanopus, Lema cyanella), švedinės muselės (Oscinella frit), tripsai (Limothrips denticornis, Haplothrips aculeatus), balniniai gumbauodžiai (Haplodiplosis eqestris).

Žieminių kviečių veislės

Visuotinio veislių grupavimo pagal kokybę nėra, tačiau dauguma valstybių pagal kokybę išskiria 4 grupes: elitiniai (E), kokybiškieji (A), duoniniai (B), neduoniniai (C) ir konditeriniai (K).  Derlingumą ir kitas savybes galima vertinti pagal Vokietijoje priimtą 9 balų sistemą.

Renkantis veislę atsižvelgiama ne tik į derlingumo ir galimos grūdo kokybės rodiklius, bet ir į atsparumą ligoms, žiemkentiškumą. Geriausia rinktis veisles, kurių yra bent 10 metų stebėjimo duomenys, o veislė augo nepalankiais metais.

Lietuvoje auginamas kviečių veisles su aprašymais rasite paspaudę šią nuorodą.

Žieminių kviečių derliaus nuėmimas

Žieminiai kviečiai nuimami pasiekus kietąją brandą. Auginant kviečius sėklai — pasiekus pilnąją brandą. Derlių verčiau nuimti anksčiau nei vėlinti. Pirmosiomis 10 dienų po kietosios brandos kiekvieną dieną derlius bus mažesnis 50 kg/ha, dar vėliau nuostoliai siekia 100 kg/ha per dieną.

Javų nuėmimo kombainas

Žieminių kviečių derliaus paruošimas ir saugojimas

Vidutinis daugiametis grūdų drėgnis per javapjūtę yra apie 23 proc., lietingais orais gali siekti 25—30 proc. Pagal standartus pirmos ir antros klasių superkamų kviečių maksimalus drėgnis turi būti iki 19 proc., trečios klasės iki 21, o šalutinių priemaišų — iki 8 proc. Pagrindinis drėgnio rodiklis, pagal kurį atsiskaitoma už grūdus, yra 14 proc. ir 1 proc. priemaišų. Kviečius labiau apsimoka priduoti padžiovintus. Didesniems ūkininkams apsimoka statytis grūdų džiovyklą ir saugyklą arba kooperuotis su kitais ūkininkais. Rinkoje siūlomos įvairaus dydžio stacionarios ar mobilios grūdų džiovyklos/saugyklos.

Nevėdinant galima laikyti grūdus iki 16,5 proc. drėgnio, neviršijant 10 laipsnių ribos. 20 proc. drėgmės grūdai 10 laipsnių temperatūroje laikysis nesugedę 20 dienų, 23 proc. — tik 10 dienų. Laikant reikia pašalinti priemaišas, nes jose daugiausia drėgmės. Priemaišas atskiriant sunaudojama 50 kartų mažiau energijos, nei jas džiovinant.

Straipsnis paruoštas naudojantis šaltiniais ir tyrimais:

Prof. Albinas Šiliauskas

Doc. Vytautas Liakas

Dr. Irena GAURILČIKIENĖ, LŽI

Dr. Vytautas SEPONAITIS, LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
Dr. Gediminas PUPINIS, LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Žemės ūkio produkcija, saugojimas ir perdirbimas, maisto pramonė, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai
Svarbu
Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra 

Agrastai

Agrastų auginimas

Agrastai, kaip auginti agrastus, agrastų sodinimas, agrastų priežiūra, agrastų veislės, agrastų ligos ir kenkėjai 

Pupelės

Pupelių auginimas

Pupelės, pupelių auginimas, ankštinės ir šparaginės pupelės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, pupelių ligos 

Krokų auginimas

Krokų auginimas

Kaip auginti krokus, krokų sodinimo laikas, krokų ankstyvas pražydinimas 

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Duobė vaismedžio sodinimui

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas 

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Medelių apsaugos nuo gyvūnų priemonės, repelentai, kvapai, mechaninės priemonės augalų ir medelių apsaugai nuo kiškių, stirnų, elnių 

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

cesnaku auginimas

Česnakų auginimas

Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Žieminių kviečių auginimas

Žieminių kviečių auginimas

Dirvos paruošimas žieminiams kviečiams, žieminių kviečių veislės, ligos, agrotechnika, kviečių kokybės vertinimas ir saugojimas 

Obelų kenkėjai

Obelų ligos ir kenkėjai

Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus 

Naminis serbentų vynas

Naminis serbentų vynas

Juodųjų ir raudonųjų serbentų naminis vynas, vyno gamybos receptas, kaip teisingai pagaminti juodųjų ir raudonųjų serbentų naminį vyną 

Siauralapis gaurometis

Siauralapis gaurometis

Siauralapio gauromečio fermentuotos arbatos gamyba, gauromečio auginimas 

Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų sodinimas, agurkų priežiūra, agurkų ligos ir kenkėjai 

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Vynuogės, kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Bulvių auginimas

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Pažeistas maro bulvės gumbas

Bulvių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

serbentu auginimas

Serbentų auginimas

Serbentai, serbentų sodinimas, serbentų priežiūra, serbentų auginimas, serbentų ligos, serbentų kenkėjai, serbentų veislės 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Bulvių ligos

Bulvių ligos

Kaip atpažinti ligas, apnikusias bulvių pasėlius? 

Daržovių džiovyklės

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Vaisių ir daržovių džiovinimas yra vienas iš įdomiausių ir pelningiausių žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslų. džiovinimo rentabilumas, daržovių ir vaisių džiovinimo įranga 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Smidrų auginimas

Smidrų auginimas

Kaip auginti smidrus - šparagus, šparagų - smidrų sodinimas, smidrų priežiūra 

Tunelinė grybų džiovykla

Tunelinės grybų džiovyklės

Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas 

Vaismedžių purškimas

Vaismedžių purškimas

Kuo ir kada purkšti vaismedžius? 

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 2 3 4 5 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Kokybiškos daržovių sėklos internetu

"SYNGENTA" daržovių sėklos.

Grūdų drėgmės matuoklis

Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

1 2 3 4 5 ... 7
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau