Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Žirnių auginimas
2022-04-20 10:07 Peržiūros : 45920 Spausdinti
Viena seniausiai auginamų daržovių žemėje yra žirniai - jie yra ne tik baltymingas maisto produktas, bet ir puikus priešsėlis kitiems lauko augalams, todėl siekiama, kad žirnių auginimas taptų pelninga augalininkystės verslo sritimi. Pagal naudingų sveikatai medžiagų kiekį žirniuose gausu angliavandenių ir baltymų, todėl jie beveik prilygsta mėsai, be to žirniuose gausu cukraus, vitaminų, mineralinių druskų, ypač fosforo, kalcio, geležies.
Žirnių auginimui tinka rišlus, drėgmę sulaikantis priemolio ir molio dirvožemis. Dirva neturi būti supuolusi. Žirniai gerai auga ir neblogai dera purioje, gerai patręštoje žemėje. Gerą žirnių derlių galima gauti ir tada, kai derlingos priesmėlio dirvos slūgso ant molingo podirvio, o vasarą čia netrūksta drėgmės. Žirnių auginimui netinka rūgščios bei kalvotos dirvos. Rūgščiose dirvose prastai vystosi gumbelinės bakterijos, užauga mažai ankščių, todėl gaunamas menkas grūdų derlius. Žirniams tinkamiausi mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvožemiai (pH 6,5 - 7,0). Jei nėra geresnių žemių, rūgščias dirvas žirniams reikia pakalkinti ir gerai patręšti. Kalvotose dirvose žirnių pasėliai išretėja. Kalvos viršūnėje, kur trūksta drėgmės, žymiai sumažėja žirnių daigumas, jie blogiau auga, negu šlaituose ir papėdėje, taip pat nevienodai subręsta: kai augančių kalvos viršūnėje žirnių ankštys byra, pakalnėje jos būna dar visai žalios. Žirniams netinka ir šaltiniuotos dirvos. Be to, jie labai jautrūs dirvos nelygumams. Net ir lygioje, bet nevienodai patręštoje dirvoje ar lomelėse žirnių pasėlis bręsta nevienodai. Žirniams netinka naujai drenuotos dirvos ir tos, kur gruntinis vanduo negiliai.
Žirnių veislės
Žirniai yra cukriniai (šparaginiai) ir raukšlėtieji (gliaudomieji). Šparaginių žirnių valgoma visa ankštis su sėklomis, o gliaudomieji turi kietą plėvelę ankšties viduje, todėl jų vartojami tik grūdai.
Pagal brendimo laiką skirstomi į:
- ankstyvuosius, kurių pirmasis derlius būna 45-60 dienų nuo sudygimo;
- vidutinio ankstyvumo - 60-70 dienų;
- vėlyvuosius - 80-90 dienų.
Pagal aukštį žirniai skirstomi:
- žemi - iki 60 cm;
- vidutinio aukščio - 60-80 cm;
- aukšti - 0,8-2,5 metro.
Žirnių grūdai būna apvalūs ir raukšlėti. Apvalūs bręsdami greitai netenka cukraus, todėl padidėja jų krakmolingumas. Žirnelių konservavimui naudojami raukšlėtieji žirneliai.
|
Veislė |
_______________________ |
Aprašymas
|
| Karina Vokietija |
Labai derlinga ankstyva veislė, vartojimui subręsta per 58-60 dienų nuo sudygimo. Augalai 60-75 cm aukščio. Ankštyse subręsta po 8-10 tamsiai žalių žirnelių. Tinka vartoti šviežius ir šaldyti | |
| Ambasador, Vokietija |
Tai šiek tiek vėlyvesnė veislė už labai ankstyvąją Premium. Augalai 75-80 cm aukščio, išsiskiria atsparumu miltligei, todėl gerai dera iki vegetacijos pabaigos, tinka vėlyvesnei sėjai. Ankštyse subręsta 8-9 vidutinio dydžio tamsiai žali žirneliai. Jų skonis įvertintas penkiais balais iš penkių galimų. Tinka konservuoti, šaldyti, virti. | |
| Avola | Labai ankstyva veislė. Vartojimui subręsta per 55-60 dienų nuo sudygimo. Augalai užauga iki 60 cm aukščio. Ankštyse subręsta po 6-8 puikaus skonio sėklas. Žirnelius tinka vartoti šviežius ir šaldyti. | |
|
Lincoln |
Vidutiniškai vėlyva veislė. Derėti pradeda po 68-73 dienų nuo sėjos. Augalai 70-75 cm aukščio. Ankštys 9 cm ilgio, smailėjančiais lenktais galais, jose subręsta 6-8 raukšlėtos sėklos. |
|
|
Markana |
Geriausia Vokietijos firmos „Sperli" veislė. Augalai neaukšti, atsparūs ligoms, turi mažai lapų, tarpusavyje sukimba ūsais, todėl auginami be atramų. Ankštys stambios, tamsiai žalios. Žirneliai raukšlėti, balti su žalsvu atspalviu, labai gero skonio. |
|
|
Oskar |
Labai ankstyva veislė, vartojimui subręsta per 68 dienas. Augalai 70-80 cm aukščio, išsiskiria gausiu žalių žirnelių derliumi. Ankštys apie 9 cm ilgio, jose subręsta po 10-12 stambių tamsiai žalių žirnelių. Tinka vartoti šviežius, konservuoti ir šaldyti. |
|
|
Premium |
Derlinga labai ankstyva veislė, atspari ligoms. Žirnelius tinka vartoti šviežius ir konservuoti. Augalai neaukšti, 60-65 cm, derėti pradeda po 58-60 d. nuo sėjos. Ankštys žalios, jose subręsta 7-8 didelės ar labai didelės sėklos. |
|
|
Progress N. 9 |
Vidutiniškai vėlyva veislė, derėti pradeda po 62-67 dienų nuo sėjos. Augalai žemi, 50-55 cm aukščio. Ankštys tiesios, apie 10 cm ilgio, jose subręsta 8-9 raukšlėtos sėklos. |
|
|
Telefon |
Mėgėjiška vėlyva veislė iš Lenkijos. Augalai aukšti, 1,5-2,5 m. Jiems reikalingos atramos. Derėti pradeda po 100-110 dienų nuo sėjos. Dera ilgai ir gausiai. Ankštys stambios, 10-11 cm ilgio. Žirneliai dideli ir saldūs. |
|
|
Gloriosa |
Derlinga ankstyva veislė. Augalai 65-75 cm aukščio. Ankštys ilgos, žalios, jose subręsta po 7-8 stambius žirnelius. Tinka vartoti šviežius, šaldyti, konservuoti. Sunokusios sėklos raukšlėtos, žalsvai baltos. |
|
|
Kelvedon Wonder |
Derlinga ankstyva veislė. Užauga per 68-72 dienas. Augalai žemi, 45-65 cm aukščio. Žirneliai stambūs, sunokusios sėklos žalsvos, raukšlėtos. |
|
| Jessy Vokietija |
Vidutiniškai ankstyva veislė. Vartojimui subręsta per 65 dienas nuo sudygimo. Augalai išauga 70-75 cm aukščio. Jaunos ankštys be pergamentinio sluoksnio, todėl jas galima vartoti kartu su saldžiomis sėklomis. Tinka šaldyti ir konservuoti. |
Žirnių priešsėlis ir tręšimas
Žirniai geriausiai dera, kai sėjami po kaupiamųjų augalų ir mėšlu patręštų žiemkenčių. Netinkami priešsėliai - žieminiai rugiai, avižos, dobilai bei pupiniai augalai. Žirnius į tą patį lauką reikėtų sėti ne anksčiau kaip po 4-6 metų.
Siekiant išauginti 4-5 t/ha žirnių sėklų, jų pasėlius būtina patręšti fosforo, kalio, sieros bei mikroelementinėmis trąšomis. Ypač svarbios yra fosforo trąšos, nes jomis maitinasi ir žirniai, ir gumbelinės bakterijos. Iš mikroelementų didesnę įtaką žirnių augimui ir azoto fiksacijai turi varis, boras, molibdenas, kobaltas, cinkas ir kiti. Siūloma naudoti apie 350 - 400 kg/ha vieną iš šių kompleksinių trąšų: NPK 5-15-30+3S+1,2Mg, NPK 6-26-30, NPK 7-20-28+3,2S.
Kaip auginti žirnius
Žirnius reikėtų sėti anksti pavasarį, kai tik pradžiūsta dirva. Žirnių sėklos norma - 130-190 kg/ha sėklų. Ekologiniuose ūkiuose ir piktžolėtose dirvose galima sėti plačiaeiliu būdu ir purenant tarpueilius. Norint užtikrinti didelį žirnių produktyvumą ir suformuoti tinkamą pasėlį, reikia naudoti privalomą agrotechninių priemonių kompleksą atliekant pagrindinį ir pavasarinį žemės dirbimą. Vienas iš žemės dirbimo ypatumų - gerai sunaikinti piktžoles, nes žirniai pirmaisiais augimo ir vystymosi tarpsniais pralaimi konkurencinę kovą su piktžolėmis. Rudenį žirniams skirtą lauką reikia suarti giliau, nei kitiems augalams, nes jų šaknys skverbiasi giliau. Pavasarį svarbu naikinti piktžoles, paruošti guoliavietes sėkloms ir išsaugoti dirvožemio vandens atsargas. Dirvožemis žirniams turi būti purus, kad jo aeracija būtų pakankama. Sėjama nuo balandžio pabaigos. Esant 4-7ºC temperatūrai daigai pasirodo po 10-14 dienų. Daigeliai ištveria iki -6ºC šalnas, bet verčiau uždengti lysvę agroplėvele. Jei sėjate vienos veislės žirnius, reikėtų sėti kas 10 dienų - taip ilgiau džiaugsitės derliumi. Paskutinis žirnių sėjos terminas - gegužės pabaiga, nes jie gausiai žydėti ir derėti gali tik ilgomis dienomis.
Tarpai tarp žirnių eilių turėtų būti 15-20 cm, tarp žirnių 5-6 cm. Daromi grioveliai, į kuriuos beriami žirniai. Išlyginus dirvą žirniai turėtų būti 3-6 cm gylyje. Sunkesnėje dirvoje sodinama ne taip giliai. Atstumai priklauso ir nuo žirnių aukščio - toliau vienas nuo kito sodinami aukštesnių veislių žirniai. Žirnius mėgsta kapstyti paukščiai, todėl pasėlius verta pridengti.
Pakankamai anksti ir vienodame gylyje pasėti žirniai paprastai subręsta vienu metu. Tačiau jų subrendimo laiką nulemia orai - jei liepa sausa ir karšta, jau rugpjūčio pradžioje žirnių derlių sėkmingai galima nuimti javų kombainu. Tačiau lietingas ir šaltas liepos mėnuo žirnių brandos laiką nukelia iki rugpjūčio pabaigos ar net vėliau. Žirnių brendimo pabaigoje lietingas oras ypač nepageidautinas - nuo lietaus žirniai dažniausiai sugula, ir pjaunant juos kombainais patiriami dideli grūdų nuostoliai. Subrendusios ankštys greitai atsidaro ir žirniai išbyra, todėl reikia suspėti laiku nuimti žirnių derlių. Siekiant išvengti žirnių derliaus nuostolių rekomenduojama subrendusius žirnius nuimti per 5 dienas.
Žirnių ligos ir kenkėjai
Žirnių derliui didelę įtaką turi žirnių ligos ir kenkėjai, todėl prieš pasirenkant žirnių veislę, rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į derlingumą, bet ir į atsparumą ligoms. Pavojingiausi žirnių kenkėjai yra vaisgraužiai ir lapsukiai. Šių kenkėjų vikšrai žiemoja žemėje, o iš kokonų jų drugeliai pavasarį išskrenda tada, kai žirniai ima žydėti. Kiekvienas drugelis ant žirnių lapų, žiedų ir stiebų sudeda 200 ir daugiau kiaušinėlių. Priklausomai nuo oro sąlygų, po 5-10 dienų iš kiaušinėlių iššliaužia vikšrai, kurie įsigraužia į ankščių vidų ir čia gyvena, misdami jaunomis žirnių sėklomis. Neretai šie vikšrai pražudo ir visą žirnių derlių. Po 15-20 dienų, po savęs palikdami ekskrementus, vikšrai voratinkliais nusileidžia ant žemės. Kai tenka nuimti žirnių ankštis, dauguma vikšrų jau būna apsigyvenę žemėje, 2-2,5 cm gylyje. Verta pažymėti, kad vaisgraužiai ir lapsukiai ankstyvąsias žirnių rūšis pažeidžia mažiau nei vėlyvąsias. Šie kenkėjai taip pat mažiau pažeidžia ir anksčiau pasėtus žirnius. Kovodami su vaisgraužiais ir lapsukiais, žirnius būtina reguliariai purkšti insekticidais. Žirnių augintojai taip pat susiduria su tripsais ir gumbeliniais straubliukais, kurie mažina augalų produktyvumas, tačiau vieni iš žalingiausių žirnių kenkėjų, galinčių padaryti didžiausius derliaus nuostolius, yra žirniniai amarai, kurie naikina žirnių lapus Visi kenkėjai naikinami purškiant sisteminiais insekticidais.
Žirnių pasėliuose paplitusios ligos yra šios: askochitozė, miltligė, netikroji miltligė ir šaknų puvinys. Žalingiausia žirnių liga - askochitozė, kuri pažeidžia įvairias augalo dalis, sėklas ir jose žiemoja. Ant lapų ir ankščių atsiranda apskritų arba ovalių pilkšvai gelsvų, kartais beveik baltų dėmių, apjuostų tamsiai rudu apvadu, lapkočiai ir stiebai būna išmarginti pailgomis dėmėmis. Pažeidžiamos ir požeminės augalo dalys.
Visur, kur tik auginami žirniai, yra išplitę žirnių šaknų puviniai, kurie yra viena žalingiausių žirnių ligų. Šios ligos išplitimo intensyvumą dažniausiai nulemia aplinkos sąlygos ir dirva.
Norint žirnius apsaugoti nuo ligų, reikia laikytis agrotechnikos reikalavimų. Pastebėjus ligų požymių, purkšti fungicidais, ir purškimus kartoti kas 10-14 dienų.
Tekstą parengė Algis Mačiukas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Komentarai
edidpk
mmm kokie skanuciai zirniukai... :)
2015-05-08 16:09