Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

2021-01-06 15:00   Peržiūros : 4811   Spausdinti


Vasariniai miežiai auginami ir pašariniams, ir maistiniams grūdams, todėl augalų apsaugos nuo žalingų organizmų tikslas yra gausus ir geros kokybės grūdų derlius. Didelę reikšmę auginant miežius turi tinkamas atsparių veislių pasirinkimas, optimalus sėjos laikas, sėjomainos laikymasis, sveikos sėklos sėjimas. Taip pat nemažą reikšmę turi dirvos įdirbimas paruošiant sėklai  guolį bei žalingų organizmų ir ligų pažinimas. Tam reikalinga ne tik reguliariai stebėti laukus, bet ir mokėti nustatyti ekonominį žalingumą. Tiek nuo ligų, tiek nuo kenkėjų ypač svarbu parinkti veiksmingas apsaugos priemones ir jas panaudoti pačiu optimaliausiu laiku. Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.

Vasarinių miežių ligų yra daug ir labai įvairių. Jų daroma žala ir paplitimas didele dalimi priklauso nuo orų sąlygų, dirvos įdirbimo bei tinkamai taikomos miežių auginimo agrotechnikos. Agrotechninės priemonės yra pigesnės ir mažiau žalingos aplinkai, tačiau žemdirbiai vistik labiau linkę naudoti chemines augalų apsaugos priemones. Cheminė vasarinių javų apsauga - tai kova su ligomis ir kenkėjais naudojant įvairius cheminius produktus, turinčius vieną ar kelias veikliąsias medžiagas. Tolimesnėje straipsnio eigoje pabandysime susipažinti bent jau su keletu pagrindinių, labiausiai paplitusių miežių ligų ir kenkėjų bei cheminiais apsaugos būdais su jomis.

Dažniausiai sutinkamos ligos vasarinių miežių pasėliuose

Pašaknio ir šaknų puviniai. Juos gali sukelti įvairūs sukėlėjai, bet dažniausiai miežių pašaknį pažeidžia fuzarioziniai grybeliai ir dryžgribis - Cochliobolus sativus. Užkratas dažnai plinta su sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti jau dygimo metu. Išlikę auga skurdūs ir silpni. Vėliau ligos sukėlėjai pažeidžia krūmijimosi mazgą ir apatinį tarpubamblį, todėl nuo išplitusio pašaknio puvinio miežių derlius ženkliai sumažės. Dėl pašaknio pažeidimų miežiai tampa jautresni išgulimui, o išgulę duoda menkesnį derlių. Išaugę grūdai būna nekokybiški, dažnai užkrėsti fuzarioziniais grybeliais ir užteršti mikotoksinais.

sveiki daigaipažeisti daigai

Kairėje - sveiki daigai, dešinėje - pažeisti pašaknio ligų

Apsaugos priemonės gali būti prevencinės, kaip sėjomainos laikymasis, kai miežiai sėjami po rapsų, ankštinių augalų ar kitų ne varpinių augalų. Reikėtų vengti miežius sėti po kukurūzų, nes jų liekanos būna gausiai užkrėstos fuzariozių sukėlėjais. Kita prevencinė primonė - tai gilus dirvos dirbimas ir augalinių likučių užarimas.

Tačiau veiksmingiausia priemonė nuo pašaknio ligų yra tinkamas sėklos paruošimas ir išbeicavimas efektyviais beicais. Rekomenduojama naudoti veiksmingus beicus fludioksonilo pagrindu. Vienas jų - Celest Trio 60 FS, jo norma yra 1,5-2,0 l/tonai miežių sėklos. Tai veiksmingas beicas nuo visų su sėkla plintančių ligų sukėlėjų. Kitas veiksmingas beicas yra Maxim Star 025 FS, jo norma - 1,5-2,0 l/tonai sėklos.

Dulkančios kūlės pažeidžia miežių varpas. Šia liga sergantys augalai gerai matomi miežiams išplaukėjus - varpose grūdų vietoje būna juodų kūliasporių masė, kuri netrukus nudulka ar nuplaunama lietaus, o iš varpos lieka tik juodas stagarėlis (žiūrėti nuotraukoje). Kūlių sporos miežius užkrečia žydėjimo metu per 4 - 8 dienas po apsidulkinimo. Užkrėstos grūdo užuomazgos toliau vystosi, užaugę grūdai pažiūrėjus atrodo sveiki, tik gali būti kiek smulkesni. Didesnė tikimybė dulkančiomis kūlėmis užsikrėsti tada, kai plaukėjimo - žydėjimo metu vyrauja debesuoti, lietingi orai ir šis tarpsnis užsitęsia. Derliaus nuostoliai dažniausiai nebūna dideli ir tiesiogiai priklauso nuo ligos išplitimo. Tik kūlėms labai gausiai išplitus derliaus nuostoliai gali siekti iki 10 % ar net daugiau. Kūlėta sėkla yra pagrindinis dulkančiųjų kūlių infekcijos šaltinis, tačiau miežių veislės yra nevienodo jautrumo dulkančiosioms kūlėms.

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Apsaugos priemonės. Veiksminga prevencinė priemonė yra atsparių dulkančiosioms kūlėms veislių auginimas. Tikslinga būtų pasirinkti uždarai žydinčias miežių veisles. Taip pat reikėtų naudoti sertifikuotą, neužkrėstą dulkančiosiomis kūlėmis sėklą. Sėklos beicavimas sisteminiais beicais apsaugo dygstančius miežių daigus nuo kūliagrybio prasiskverbimo į daigelį. Jautresnių veislių sėklą reikėtų beicuoti visa registruota beico norma. Syngenta miežių sėklos beicavimui rekomenduoja naudoti Celest Trio 60 FS (1,5-2,0 l/t) arba Maxim Star (2,0 l/ha). Svarbu nesuvėlinti miežių sėjos, nes pasėjus į sausą dirvą ir vyraujant sausiems orams, beicų veiksmingumas nuo dulkančiųjų kūlių gali sumažėti.

Kietosios kūlės. Šia liga užkrėstus miežius galima pastebėti pieninėje brandoje. Jie auga žemesni, varpos būna pasišiaušusios, tamsesnės, stovi stačios. Varpose vietoje grūdų yra tamsūs kūlgrūdžiai, pilni grybo sporų. Kūlėtos varpos pasėlyje išlieka iki pat derliaus nuėmimo. Sveikų grūdų paviršius kūlės sporomis užkrečiamas kūlimo metu, kai sutrūkus kūlgrūdžiams išlaisvinama kūlių masė, kuri pasklinda grūduose. Augalai kietosiomis kūlėmis apsikrečia dygimo metu. Ši liga pas mus pasireiškia kiekvienais metais, bet retai kada labiau išplinta, nes kūlės sporoms sudygti ir prasiskverbti į dygstantį miežio daigelį būtina drėgna dirva.

Kietosios kūlės

Kietosios kūlės

Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis ir atsparių kietosioms kūlėms miežių veislių auginimas yra svarbios prevencinės priemonės. Bet efektyviausia priemonė yra sėklos beicavimas kontaktinio - sisteminio veikimo beicais. Rekomenduojama Celest Trio (1,5 l/t) arba Maxim Star (1,5 l/t). Labai svarbu miežių sėklą išbeicuoti tolygiai, kad beicu būtų padengtas kiekvienas grūdas.

Tinkliškoji dryžligė. Šią ligą sukelia dryžgribis Drechslera teres, plintantis su augalinėmis liekanomis ir užkrėstais grūdais. Liga gali pasireikšti tik pradėjus dygti vasarinių miežių pasėliams, tai yra nuo pat daigų tarpsnio ir yra viena iš žalingiausių vasarinių miežių ligų. Tinkliškoji dryžligė pradeda plisti, kai pavasarį pirminis užkratas patenka ant daigo ir pažeidžia pirmuosius lapelius. Šiai ligai būdingi požymiai yra pailgos rudos dėmelės ant lapų ir lapamakščių, dėmelėse dažniausiai matosi tamsesni išilginiai ir skersiniai brūkšneliai. Tolimesnėje ligos eigoje pažeisti lapai paruduoja, o su dėme besiribojantys lapo audiniai iššviesėja. Dėmės apima vis didesnį lapo plotą, žalsvai vandeningame, pereinančiame į rusvą, fone susiformuoja tamsiai rudas aiškiai matomo tinklo struktūros pažeidimas. Pasidauginęs užkratas lietaus ir vėjo pagalba užkrečia vis naujus augalus. Pradžioje liga pasėlyje gali plisti židiniais, vėliau, jei nenaudojami fungicidai, - apima visą pasėlį. Ypač palankios sąlygos ligai plisti atsiranda tada, kai vyrauja drėgni, lietingi ir  šilti orai. Ligos išplitimo rizika labai padidėja atsėliuojant miežius, ypač taikant supaprastintą žemės dirbimą ir sėjant į ražienas.

Tinkliškoji dryžligė miežių pasėliuose išplinta kiekvienais metais, bet skirtingos veislės yra nevienodai jautrios šiai ligai. Ligos pažeisti jautrių veislių miežių lapai anksti nudžiūsta, augalai praranda lapų asimiliacinį plotą, grūduose nesukaupiamas reikiamas medžiagų kiekis, jie būna maži, todėl gaunami dideli derliaus nuostoliai.

Pirminis užkratas ant pirmųjų lapelių

Pirminis užkratas ant pirmųjų lapelių

Tinkliškąja dryžlige sergantys vasariniai miežiai

Tinkliškąja dryžlige sergantys vasariniai miežiai

Apsaugos priemonės - vengti auginti tinkliškajai dryžligei jautrias miežių veisles, laikytis sėjomainos, atsėliuojant rudenį augalines liekanas ir sudygusias pabiras būtina užarti ir nesėti į ražienas. Taip pat svarbu vengti žieminių miežių kaimynystės.

Sėklos beicavimas veiksmingais beicais daigus apsaugo nuo pirminio užsikrėtimo ir neleidžia ligai plisti iki bamblėjimo pradžios. Rekomenduojami beicai Celest Trio ir Maxim Star (1,5 - 2,0 l/t), didesnė norma yra veiksmingesnė ir ilgiau apsaugo.

Miežių apsaugai nuo tinkliškosios dryžligės vegetacijos metu naudojami fungicidai. Priklausomai nuo veilės jautrumo ligai, meteorologinių sąlygų ir ligos vystymosi eigos fungicidai gali būti naudojami vieną ar du kartus. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius ypač jautrios ligai veislės pasėlyje reikia purkšti efektyviais nuo šios ligos fungicidais. Syngenta rekomenduoja naudoti Amistar Xtra (norma - 0,8 l/ha) arba Amistar Opti (1,2 l/ha) mišinyje su Tilt (0,4 l/ha) arba Archer Turbo (0,6-0,8 l/ha). Antrą kartą, jei reikia, nupurškiama vienu iš triazolinių fungicidų. Jei tinkliškoji dryžligė pradeda plisti vėlai paskutinio lapo (BBCH 39) ar net vamzdelėjimo - plaukėjimo (BBCH 47 - 55) fazėje, purškiama vieną kartą Tilt (0,5 l/ha) arba Amistar Opti (1,5 l/ha) preparatais. Šiais miežių vystymosi tarpsniais panaudoti fungicidai apsaugo miežius ir nuo kitų lapų ligų, plintančių grūdo formavimosi ir brandos metu.

Rudadėmė dryžligė plinta per sėklą, nuo šiaudų ar gretimų pasėlių ir pažeidžia daigus bei suaugusius augalus. Smarkiai pažeisti lapai gali visai nudžiūti. Ant lapų plisti palankiausios sąlygos susidaro, kai oro temperatūra yra 20-25°C, vyrauja drėgni orai, o santykinė oro drėgmė - aukšta.

Dėmių tipo rudadėmės dryžligės požymiai labai panašūs į tinkliškosios dryžligės požymius, tačiau ši liga pažeidžia miežių pašaknį, daigų ir suaugusių augalų lapus ir lapamakštes, varpas, grūdus. Ligos eigoje ant miežių lapų ir lapamakščių susiformuoja rudos, pailgos dėmės su aiškiu apvadu. Dėmės gali išplisti, susilieti ir apimti didelį lapo plotą. Senesnės dėmės įgauna gelsvai žalią spalvą. Smarkiai išplitusi liga gali visiškai nudžiovinti lapus.

Rudadėmė dryžligėRudadėmė dryžligė

Rudadėmė dryžligė

Apsaugos priemonės. Auginant atsparesnių veislių miežius, sėjant beicuotą sėklą, laikantis sėjomainos žymiai sumažėja rudadėmės dryžligės išplitimo rizika. Taip pat reikia vengti sėjos į ražienas ir ligotų pasėlių kaimynystės.

Apsaugai nuo rudadėmės dryžligės vegetacijos metu naudojami efektyvūs nuo dryžligių fungicidai Amistar Xtra ir Amistar Opti. Pakanka vienkartinio purškimo vamzdelėjimo - plaukėjimo metu, kai purškiama ir nuo kitų ligų.

Juostuotoji dryžligė. Ligos požymiai pasireiškia esant pirmiems dviems arba trims miežių lapams ir negydoma gali vystytis ant visų naujai išaugančių lapų. Jos požymiai yra  geltonos juostos, ištysusios išilgai viso lapo ilgio. Ligoti augalai yra skurdūs, ant ligos pažeistų miežių ūglių varpos arba visai neišplaukėja, arba išplaukėjusios gali būti deformuotos ir įgavusios rudą spalvą. Varpose grūdai neišsivysto arba būna susiraukšlėję, smulkūs. Ant lapų susidaręs užkratas miežių plaukėjimo - pieninės brandos metu užkrečia kaimyninių augalų varpas.

Juostuotosios dryžligės pažeisti miežių lapaiJuostuotosios dryžligės pažeisti miežių lapai

Juostuotosios dryžligės pažeisti miežių lapai

Apsaugos priemonės. Atsparesnių veislių auginimas ir neužkrėstos sėklos naudojimas yra geriausia ligos prevencija. Užkrėsta sėkla beicuojama nuo dryžligių veiksmingais beicais Celest Trio arba Maxim Star 1,5 - 2,0 l/t grūdų normomis.

Miltligė miežių pasėliuose pasirodo krūmijimosi pabaigoje - bamblėjimo pradžioje. Pasėliuose išplitusi miltligė pažeidžia augalo lapus, stiebus, lapmakštes ir varpas, ant jų atsiranda baltos grybienos valkčio dėmės, kurios sendamos tamsėja, paruduoja.

MiltligėMiltligė

Miltligė

Ši liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Kurį laiką užkrėsti lapai išlieka žali ir gyvybingi. Lapo antroje pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Vėliau ligos apimtas plotas palaipsniui apmiršta. Miltligei išplitus ankstyvais augalo vystymosi tarpsniais, augalai gali prasčiau išsikrūmyti. Vėlesniais vystymosi tarpsniais dėl miltligės pažeidimo mažėja žalias lapų plotas, susilpnėja stiebai, kas nulemia grūdų derliaus nuostolius. Vasariniai miežiai užsikrečia nuo žieminių.

Apsaugos priemonės. Veiksmingos prevencinės priemonės - auginti miltligei atsparesnių veislių miežius, vengti vasarinius miežius auginti žieminių miežių kaimynystėje, suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, nepertręšti azoto trąšomis.

Miltligei pradėjus plisti būtina naudoti fungicidus. Syngenta rekomenduoja naudoti Archer Turbo 0,8 l/ha norma. Šis fungicidas turi stiprų gydomąjį poveikį, todėl jį tikslinga naudoti net tada, kai miltligė jau yra išplitusi visame pasėlyje.

Miežių rinchosporiozė pažeidžia lapus, lapamakštę, akuotus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. Vėliau dėmių centras išdžiūsta ir pašviesėja, įgaudamas šviesiai pilką, rusvą ar balkšvą atspalvį. Ypač pavojingas lapo pagrindo pažeidimas, pažeistas lapas nulinksta, sutrinka medžiagų apykaita, vėliau visai nudžiūna. Augalai per anksti praranda asimiliacinį plotą, todėl patiriami derliaus nuostoliai. Užkratą platina lietaus lašai ir oro srovės, liga temperatūrai nereikli. Miežiuose rinchosporiozė pradeda plisti bamblėjimo pradžioje ir plinta iki vaškinės brandos.

Apsaugos priemonės. Auginamos veislės gali skirtis atsparumu rinchosporiozei, todėl reikėtų rinktis atsparias veisles, nereikėtų miežių atsėliuoti. Miežių ražienas, augalines liekanas bei sudygusias pabiras reikia užarti. Vėlesnės  sėjos augalai rinchosporiozės pažeidžiami silpniau. Sėklos beicavimas apsaugo miežius nuo rinchosporiozės daigų tarpsnyje. Ligai plintant pasėliai purškiami fungicidais, vienas jų galėtų būti Amistar Xtra 0,8-1,0 l/ha norma.

Miežių rinchosporiozėMiežių rinchosporiozė

Miežių rinchosporiozė

Smulkiosios rūdys dažniausiai miežiuose pasireiškia jiems išplaukėjus ir pažeidžia lapus bei lapamakštes. Jos požymiai:  ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai (pustulos), užpildyti sporų mase, jiems plyšus į išorę išsiveržia sporos ir apkrečia kitus lapus. Smulkiųjų rūdžių pustulos netaisyklingai išsibarsto lapų viršutinėje pusėje ir yra rusvai oranžinės spalvos.

Apsaugos priemonės. Rūdims atsparesnių veislių miežių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių. Tačiau pradėjus smulkiosioms rūdims plisti ypač jautrių veislių miežių pasėliuose reikėtų naudoti fungicidus. Nuo rūdžių tinka visi Syngenta miežiams registruoti fungicidai: Archer Turbo (0,75-1,0 l/ha), Amistar Xtra (0,75-1,0 l/ha), Amistar Opti (2,0 l/ha) ir Tilt (0,5 l/ha).

Smulkiosios rūdysSmulkiosios rūdys

Smulkiosios rūdys

Septoriozė. Šia liga miežiai serga  per visą vegetacijos periodą nuo pat sudygimo, tačiau labiausiai išryškėja pieninės brandos tarpsnyje. Ją sukelia trys skirtingi sukėlėjai. Ant apatinių lapų pasirodo smulkios vis didėjančios šviesiai rudos dėmės, jose išryškėja juodi taškeliai - grybo vaisiakūniai, dėmėms susiliejus lapai nudžiūsta. Liga gali pažeisti ir varpas. Pagrindinis septoriozės užkrato šaltinis - augalų liekanos, tačiau pas mus miežių septoriozė nėra labai išplitusi liga.

Miežių lapų septoriozė

Miežių lapų septoriozė

Apsaugos priemonės - auginti miežių septoriozei atsparesnių veislių miežius, beicuoti sėklą, vengti atsėliavimo bei supaprastinto žemės dirbimo ir sėjos į ražienas atsėliuojant. Ligai plintant naudoti fungicidus, tuos pačius kaip ir nuo kitų miežių lapų ligų (Amistar Xtra, Amistar Opti).

Dažniausiai sutinkami kenkėjai vasarinių miežių pasėliuose

Amarai. Vasaros pradžioje ant vasarinių miežių galima pastebėti plintančius amarus. Dažniausiai miežiams kenkia ieviniai amarai. Jie miežius gali užpulti jau krūmijimosi metu ir aktyviai daugintis iki plaukėjimo. Kolonijos greitai auga, nes neapvaisintos patelės veda tik gyvavedes pateles. Per vasarą, priklausomai nuo oro sąlygų, išsivysto nuo kelių iki keliolikos generacijų. Jie ant lapų formuoja didesnes ar mažesnes kolonijas, maitinasi augalų  sultimis. Karštu oru amarai išskiria daug lipčiaus, kuris blokuoja apšvietimą, ir dėl to susilpnėja fotosintezė. Smarkiai pažeisti lapai geltonuoja, gali nudžiūti. Didelė žala  miežių pasėliams padaroma, kai amarai išplatina virusines ligas.

Amarai ant miežiųAmarai ant miežių

Amarai ant miežių

Apsaugos priemonės - tai ankstyva miežių sėja į gerai paruoštą, NPK subalansuotai patręštą dirvą, kas sumažina gausaus amarų išplitimo riziką. Miežių pasėlyje plintant kenkėjams reikėtų naudoti insekticidus, daugeliu atvejų pakanka kontaktinio veikimo piretroidinių insekticidų. Vienas jų būtų Karate Zeon, registruota norma 0,15-0,2 l/ha. Šis insekticidas, būdamas mikrokapsulių formoje, suteikia ilgesnę apsaugą.

Švedinės muselės. Šie kenkėjai pažeidžia miežių daigų centrinio lapelio pamatą. Pagraužtas miežių  lapelis pageltonuota ir nudžiūsta. Švedinės muselės deda kiaušinėlius prie augalo pagrindo ar į pirmųjų lapelių lapamakštes, o iš jų išsiritusios lervutės maitinasi labai maistingais miežių daigelių augimo kūgeliais ir taip sustabdo šio stiebelio tolimesnį augimą, augalas nustoja augęs. Anksčiau išsivystę lapai dar ilgai gali vegetuoti, tačiau anksčiau ar vėliau stiebas nunyksta. Labiausiai švedinių muselių pažeidimai išryškėja 4 lapelių tarpsniu. Pasėliuose tuo metu galima matyti sunykusį daigo centrinį lapelį. Javams krūmijantis muselių lervos nebepavojingos.

Švedinė muselė ir pažeistas centrinis lapelisŠvedinė muselė ir pažeistas centrinis lapelis

Švedinė muselė ir pažeistas centrinis lapelis

Apsaugos priemonės. Miežių apsaugai nuo muselių gali būti naudojamos agrotechninės priemonės. Miežius anksti pasėjus į gerai paruoštą dirvą optimaliu gyliu augalai sudygsta ir vystosi vėsesniu oru, kuris nėra palankus muselių skraidymui ir dauginimuisi, todėl augalai sėkmingai pereina jautriausią švedinių muselių pažeidimams 1-3 lapelių vystymosi tarpsnį. Nuo švedinių muselių insekticidai naudojami tik išskirtiniais atvejais.

Tripsai. Šie kenkėjai čiulpia sultis iš miežių lapų, lapamakščių ir varpų užuomazgų, bei taip pat platina virusines ligas. Ant tripsų apniktų lapų ar varpų atsiranda smulkių pašviesėjusių dėmelių, pažeistos vietos įgauna sidabrišką atspalvį. Pažeistų augalų viršutinio lapo lapamakštė pabala, varpos išplaukėja deformuotos, susisukusiais akuotais, viršūnėje trūksta grūdų. Suaugę tripsai siekia vos 1 mm ilgį, viena patelė gali padėti iki 100 kiaušinėlių. Tripsai yra labai jautrūs meteorologinėms sąlygoms, ypač migracijos į pasėlius metu. Tripsų gausėjimą skatina geros žiemojimo sąlygos, tai yra neartos ražienos, nenurinkti nuo laukų šiaudai ir kitos liekanos, po kuriomis tripsai žiemoja. Pavasarį, vyraujant šiltesniam nei +8º C orui, tripsai perskrenda į miežių pasėlius.

Apsaugos priemonės. Nuo laukų reikia nurinkti šiaudus ir kitas liekanas, nepalikti neartų ražienų. Purkšti miežių pasėlius nuo tripsų rekomenduojama bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37), kuomet tripsai dar nebūna sulindę į viršutinio lapo lapamakštę. Augalo paviršiuje tripsai lengvai sunaikinami kontaktiniais insekticidais - Syngenta rekomenduoja Karate Zeon (0,15 - 0,2 l/ha).

Tripsai miežių varpoje ir pažeista lapamakštė

Tripsai miežių varpoje ir pažeista lapamakštė

Tripsai miežių varpoje ir pažeista lapamakštė

Raudonkrūtiniai ir paprastieji lemai - tai blizgantys vabaliukai, kurie minta miežių lapais. Misdami jie išgraužia lapuose pailgas kiaurymes. Lemų lervos yra geltonos, padengtos juodomis, lipniomis gleivėmis ir gali būti painiojami su mažais šliužais. Lemų lervos skleletuoja lapus, apatinėje lapo pusėje palikdamos tik ploną plėvelę, ant lapų tarp gyslų matomi ilgi dryžiai.

Raudonkrūtininis lemas ir lervų pažeidimai ant lapųRaudonkrūtininis lemas ir lervų pažeidimai ant lapų

Raudonkrūtininis lemas ir lervų pažeidimai ant lapų

Apsaugos priemonės. Skutant ražienas ir ariant dirvą žūsta dalis žiemojančių vabalų. Esant lemų antplūdžiui, būtina naudoti insekticidus. Rekomenduojama naudoti Karate Zeon 0,15-0,2 l/ha norma. Purškimas nuo lemų gali būti derinamas su purškimu nuo amarų, pasirenkant nuo abiejų kenkėjų veiksmingą insekticidą.

Javiniai lapiniai pjūkleliai. Miežiams kenkia pjūklelių lervos. Lervos yra gelsvai žalios su tamsiomis juostelėmis išilgai viso kūno, kurios išauga iki 18-22 mm ilgio. Gegužės antroje pusėje pasirodžiusios pjūklelių patelės pradeda dėti kiaušinėlius miežių lapų pakraščiuose į padarytą plyšelį epidermyje. Lervos išsirita po 5-10 dienų. Besimaitindamos lervos padaro nemažai žalos miežiams, jos graužia lapų pakraščius išilgai lapo, nugraužia lapų galus. Pjūkleliams plisti palankiausi šilti, nevėjuoti ir nelietingi orai gegužės pabaigoje, tuo metu jie skraido ir deda kiaušinėlius.

Pjūklelio lerva ir miežių lapų pažeidimaiPjūklelio lerva ir miežių lapų pažeidimai

Pjūklelio lerva ir miežių lapų pažeidimai

Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis, ražienų skutimas bei arimas sumažina pjūklelių išplitimo riziką. Vengti miežius sėti greta daugiamečių varpinių žolių. Insekticidai vien nuo pjūklelių naudojami retai, tačiau naudojant insekticidus nuo kitų kenkėjų sunaikinami ir pjūkleliai. Apsaugoti miežius nuo pjūklelių visiškai pakanka kontaktinio veikimo insekticidų, rekomenduojma naudoti Karate Zeon 0,15-0,2 l/ha norma.

Syngenta rekomenduojama miežių apsaugos nuo išgulimo, ligų ir kenkėjų programa

Apsaugos nuo išgulimo, ligų ir kenkėjų programa

Pirmuosius ligų ir kenkėjų požymius miežių pasėliuose galima aptikti dar prieš jų sudygimą ar dygimo metu. Tik pasirodžius daigams jau galima nustatyti pašaknio puvinius, spragių ir švediškų muselių išplitimą lauke. Pradiniais augimo tarpsniais galimas ir kitų ligų bei  kenkėjų išplitimas. Tačiau kaip apsisaugoti? Iš tikrųjų yra daug būdų, kaip apsaugoti pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. Gali būti taikomi agrotechninis, genetinis, biologinis, fizinis - mechaninis, biocheminis ir cheminis apsaugos  metodai. Patį optimaliausią apsaugos būdą gali pasiūlyti Syngenta specialistai, kadangi viena iš pagrindinių Syngenta veiklos sričių yra augalų apsaugos priemonių tiekimas žemės ūkiui.
Syngenta, daug investuodama į naujų veikliųjų medžiagų kūrimą ir žinias, kiekvienais metais žemdirbiams pasiūlo efektyvius produktus, atitinkančius griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Svarbiausias kompanijos darbas Baltijos šalyse - žemdirbių konsultacijos laukuose, praktiniai ir teoriniai seminarai, mokymai ir lauko dienos.

Pagal Syngenta medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Sodininkystė, Augalininkystė, žemdirbystė, Augalų apsaugos priemonės
dobilai

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas - kada, kuo ir kodėl

Kodėl rūgštėja dirvos, koks yra optimaliausias pH skirtingiems augalams, kaip šį rodiklį nustatyti ir kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis mažinti dirvos rūgštingumą.  

cesnaku auginimas

Česnakų auginimas

Česnakų sodinimas lauke, sėklos ir skiltelės. Česnakų priežiūra. Žieminių ir vasarinių česnakų veislės, ligos ir kenkėjai. Kada rauti česnakus 

Kadagių auginimas

Dekoratyvinių kadagių auginimas

Dekoratyviniai kadagiai, dekoratyvinių kadagių sodinimas, kadagių genėjimas, priežiūra, dekoratyvinių kadagių rūšys ir veislės, kadagių ligos ir kenkėjai 

medlievu auginimas

Medlievų auginimas

Medlievų sodinukai, medlievų sodinimas, medlievų priežiūra, medlievų ligos ir kenkėjai, medlievų veislės 

egliu auginimas

Dekoratyvinių eglių auginimas

Baltoji eglė, dekoratyvinės eglės, dekoratyvinių eglučių sodinimas, sidabrinių eglių priežiūra, baltųjų eglių veislės, eglių genėjimas, ligos ir kenkėjai 

Agrastai

Agrastų auginimas

Kaip auginti agrastus, sodinimas, agrastų veislės, ligos 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įrang 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Naminis serbentų vynas

Naminis serbentų vynas

Naminio raudonųjų ir juodųjų serbentų vyno receptas, kaip teisingai pagaminti juodųjų ir raudonųjų serbentų naminį vyną 

Moliūgų auginimas

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Amarai

Obelų ligos ir kenkėjai

Gausų obelų derlių, sveikatą ir ilgaamžiškumą garantuoja ne tik tinkamos sodinimo vietos parinkimas, bet ir rūpestinga apsauga nuo ligų ir kenkėjų 

Bakterinė degligė

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

Pupelių auginimas

Kaip auginti pupeles, veislės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

aktinidiju auginimas

Aktinidijų auginimas

Aktinidijos, aktinidijų sodinimas, aktinidijų priežiūra, aktinidijų auginimas, aktinidijų genėjimas, aktinidijų dauginimas, aktinidijų veislės 

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Šilauogių auginimas ir sodinimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

Javų priežiūra pavasarį

Orai šalti, o javų pasėliuose laukia privalomi darbai

Artimiausi darbai žieminių kviečių pasėliuose – piktžolių kontrolė, jei tai nebuvo atlikta iš rudens, ir augimo reguliatoriaus panaudojimas. 

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

pavasarinis tręšimas

Pavasarinis tręšimas

Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  

Smidrų auginimas

Smidrų auginimas

Kaip auginti smidrus - šparagus, šparagų - smidrų sodinimas, smidrų priežiūra 

kaip įkurti ūkį

Kaip įkurti ūkį

Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje dar yra didžiulės perspektyvos kurti sėkmingus, rentabilius ūkius. 

serbentu auginimas

Serbentų auginimas

Serbentai, serbentų sodinimas, serbentų priežiūra, serbentų auginimas, serbentų ligos, serbentų kenkėjai, serbentų veislės 

Šermunšnių auginimas

Šermukšnių auginimas

Šermukšniai, šermukšnių sodinimas, šermukšnių auginimas, šermukšnių priežiūra, šermukšnių ligos, šermukšnių kenkėjai, šermukšnių veislės 

Slyvų auginimas

Slyvų auginimas

Slyvos, slyvų sodinimas, slyvų priežiūra, slyvų auginimas, slyvų ligos, slyvų kenkėjai 

vysniu auginimas

Vyšnių auginimas

Vyšnios, vyšnių sodinimas, vyšnių priežiūra, vyšnių veislės, vyšnių ligos, vyšnių kenkėjai 

valstybinės žemės nuoma

Kas žinotina apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomą ir pardavimą

Svarbūs teisiniai ir praktiniai aspektai, susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma ir pardavimu. 

Javinio lapinio pjūklelio lerva

Vasarinių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius vasarinių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina  

Krokų auginimas ir ankstyvas pražydinimas

Apie krokus, jų auginimą, priežiūrą, veisles ir ankstyvą pražydinimą 

Pažeistas maro bulvės gumbas

Bulvių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais. 

raktažolės

Fenologinis sėjos kalendorius

Augalų sėjos laikas pagal fenologinį kalendorių 

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 ... 25 26 27 28 29 30 31 32 33 ... 38

Dievogalos k., Zapyškio sen., Kauno r.
Mobilus: +370-698-02097, El. paštas: svajumedis@balt.net

Netičkampio k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav.
Telefonas: +370-343-93030, El. paštas: sesupe.zub@takas.lt

Salduvės g. 44, Kairių mstl., Kairių sen., Šiaulių r.
Telefonas: +370-41-374282, Mobilus: +370-652-06840, El. paštas: siladis@zebra.lt

Šilagalio k., Velžio sen., Panevėžio r.
Telefonas: +370-45-559938, El. paštas: zubsilagalis@gmail.com

A. Radušio g. 6A, Šilavoto k., Šilavoto sen., Prienų r.
Telefonas: +370-319-41322, El. paštas: silavoto2@gmail.com

Šiupylių k., Gruzdžių sen., Šiaulių r.
Telefonas: +370-41-378317, El. paštas: zub.siupyliu@gmail.com

Šlapaberžės g. 28, Šlapaberžės k., Dotnuvos sen., Kėdainių r.
Telefonas: +370-347-32118, El. paštas: slapaberze@litagra.lt

Ramonų k., Raseinių sen., Raseinių r.
Telefonas: +370-428-42731, El. paštas: zubslyna@gmail.com

Kęstučio g. 113, Anykščių m., Anykščių sen., Anykščių r.
Mobilus: +370-612-47316, El. paštas: sovenis@gmail.com

Dubysos 17, Bubiai, Šiaulių r.
Mobilus: +370-698-08702, +370-616-27807, El. paštas: info@sparaguukis.lt
1 ... 25 26 27 28 29 30 31 32 33 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Grūdų drėgmės matuoklis

Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

1 2 3 4 5 ... 7