Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų
2025-02-05 10:45 Peržiūros : 16120 SpausdintiĮvairiausius augalus mes auginame nuo senų senovės, vieniems - tai malonus užsiėmimas, kitiems - pragyvenimo šaltinis, tretiems - hobis. Mūsų auginami augalai labai domina ir daugelį laukinių gyvūnų, tačiau ne pasigrožėti naujai pasodinto miško želdiniais, mūru augančiais javų laukais ar pribrendusiais ir kasimui paruoštais bulvių plotais. Šis gyvūnų domėjimasis mūsų augalais yra natūralus ir skatinamas įgimto maitinimosi instinkto, tačiau mums jų veikla pridaro daug prolemų.
Ši veikla gali dalinai sunaikinti jau pilnai įsišaknijusius ir sparčiai augančius būsimo miško arba javų želmenis. Jeigu javų ar daržovių želmenimis žvėrys gali maitintis tik atitinkamą kalendorinių metų laikotarpį, tai miške skabo ūglius, graužia medelių kamienus ir nulupa jų žievę ištisus metus. Kovai su žalinga žvėrių veikla nėra vieno universalaus metodo, todėl ši kova turi būti lanksti ir integruota. Straipsnyje susipažinsime su keletu efektyvių apsaugos nuo laukinių gyvūnų daromos žalos priemonių ir aptarsime jų naudojimo būdus.
Repelentai medelių apsaugai
Kvapo pojūtis vaidina lemiamą vaidmenį žvėrių gyvenime. Manoma, kad aklas ir kurčias gyvūnas dar turi galimybę išgyventi gamtoje, tačiau praradus instinktą užuosti jis pasmerktas mirti. Aplinkos kvapo suvokimas skatina instinktus ir įpročius, lemia teigiamą ar neigiamą požiūrį į naujus objektus ir neša gyvybiškai svarbią informaciją iš išorinio pasaulio. Prigimtinė kvapo pojūčio prasmės kilmė yra seniausia, todėl yra pagrindo manyti, kad tai buvo prieš visus kitus pojūčius, kuriais laukiniai žvėrys galėjo per atstumą atpažinti savus, pajusti maistą, priešingą lytį, ar artėjantį pavojų.
Užuodęs pašalinį kvapą žvėris pirmiausia ima galvoti apie maistą, tačiau jeigu šis kvapas primena įgimtą pavojaus kvapą, prigimtis saugotis priverčia staigiai persiorientuoti ir imtis pasišalinimo veiksmų. Šių kvapų pagrindu yra gaminami grėsmės repelentai, kurie naudojami žvėrių atbaidymui nuo augalų. Tyrimais yra įrodyta, kad kvapo pagrindu naudojami repelentai yra efektyvesni nei kitos rūšies atgrasos priemonės. Viena iš tokių priemonių yra atbaidymo produktas, skleidžiantis grėsmės kvapą, kuris kanopiniams žvėrims asocijuojasi su plėšrūno buvimu, - tai repelentas Plantskydd. Šis repelentas skirtas apsaugoti lapuočius, spygliuočius ir dekoratyvinius augalus nuo apgraužimo. Be to, jis:
- apsaugo augalus ir nekeičia jų estetinės išvaizdos;
- atbaido gyvūnus kvapu;
- yra bekvapis žmogui;
Plantskydd galima naudoti ištisus metus - tai reiškia, kad medelius galima apdoroti tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku nepažeidžiant augalo. Tinka naudoti miškuose, medelynuose, soduose, gėlynuose. Veiklioji medžiaga - kraujo miltai 99 proc. Šis produktas atbaido gyvūnus skleisdamas kvapą, kuris kanopiniams gyvūnams asocijuojasi su grobuonies buvimu, o tai skatina baimės reakciją. Paprastai gyvūnai vengia apdorotų augalų ir netgi nebando jų graužti. Produktą galima naudoti daugumai augalų, tokių kaip: eglės, pušys, lapuočiai, rožės ir t.t. Plačiau susipažinti su šiuo produktu galite filmuotoje medžiagoje:
https://www.youtube.com/watch?time_continue=4&v=jRef4jZKB4U
Repelentas Plantskydd
Produktas, kuris skleidžia žmogaus, vilko, meškos ir lūšies kvapų mišinį, yra repelentas Wildschwein-Stop. Visi laukiniai žvėrys bijo žmogaus. Bijo net briedžiai, kurie stoja į kovą su meška, žinoma tuose kraštuose, kur jos veisiasi. Ši vaikštanti tvirtovė su kastuvo formos ragais gali smogti priešui ne tik užpakalinėmis kojomis, bet ir priekinėmis, tačiau girių karalius žmogaus bijo. Manoma, kad žmogaus kvapas gamtai neša žinią apie kitokį, nesuprantamą pasaulį, kuris susijęs su grėsme ir kurio reikia saugotis. Todėl šiuo atveju žmogaus kvapas tarnauja gamtos, t. y. augalų išsaugojimui. Vilko, meškos ir lūšies kvapas skelbia apie slypintį plėšrūną, ir susitikimo su juo taip pat reikia vengti. Šis repelentas skirtas sumažinti žvėrių daromą žalą ir nuostolius javų, kukurūzų, bulvių laukuose, taip pat sodų sklypuose ir pievose.
Repelentas Duftzaun yra aromaterapinės putos, kuriose atbaidomosios priemonės pagrindą sudaro vilko, lūšies, meškos ir žmogaus kvapų koncentratas. Užuodę putų skleidžiamą kvapą laukiniai žvėrys vengia kirsti pažymėtą lauko ribą. Taip kontroliuojamas jų judėjimas. Putos skleidžia kvapą nuo 6 iki 8 savaičių. Vėliau putomis pažymėtus objektus reikia atnaujinti „Duftzaun" koncentratu: putas reguliariai purkšti kas 4 - 6 mėnesius. Tinkamiausi metų laikai yra pavasaris ir ruduo. Jeigu teritorijoje yra daug šernų, rekomenduojama koncentratą naudoti kas tris mėnesius. Sukietėjusios „Duftzaun" putos yra biologiškai suyrančios. Pradžioje jos būna šviesiai geltonos spalvos, vėliau patamsėja ir suyra po 3 - 5 metų.
Mažesni gyvūnėliai - pelėnai, kurie taip pat pridaro žalos, jei žiemoti susiruošia po sodo augalų šaknimis. Trumpaausiai, pilkšvakailiai, trumpauodegiai graužikai. Snukis bukas. Šie pelėnai gali užaugti iki 11 cm ilgio, gausiai dauginasi. Įprastai jie gyvena laukuose, miškuose, pievose, tačiau persikelia ir arčiau žmogaus į daržus, dirbamus laukus, ūkinius pastatus. Ieškodami maisto jie pridaryti žalos medžiams ar jaunų augalų daigams bei šaknims ir šakniavaisiams. Pastebėjus savo teritorijoje urvus, ypatingai, jei jie yra po medžiais, ar kitais augalais, būtina pelėnus iš ten išprašyti. Antraip augalų šaknys taps jų maistu. Rekomenduojama naudoti DETIA WÜHLMAUSGAS - tai granulės, kurios reaguoja su dirvoje ir ore esančia drėgme ir ima skleisti dujas. Dujų kvapo nepakenčia pelėnai ir palieka paveiktą teritoriją. DETIA WÜHLMAUSGAS granulės taip pat galimos naudoti ir kurmių kontrolei.
Prievarta dalintis savo derliumi su žvėrimis nėra malonu. Pvz., žiemą nuėstus ir ištryptus žieminių javų želmenis ar išknistus rapsų plotus reikia atsėti, sėklos brangios, tačiau atėjus pavasariui nepaliksi tuščių plotų dirvonuoti, - sako Biržų rajono ūkininkas Algis Triaba, kuriam 2019 metų žiemą iš pamiškėje pasėtų 50 ha žieminių rapso ploto 20 ha nuniokojo stirnos ir elniai.
Panevėžio, Radviliškio ir Kėdainių rajonuose karaliauja viduramžių Lietuvos simboliu laikomi stumbrai. Šiuose rajonuose dabar skaičiuojama daugiau negu 200 laisvėje gyvenančių gyvūnų. Vien tik praėjus šiems galiūnams per pasėlių lauką lieka juodomis brydėmis ištrypta žemė. Be to, žiemą nuėdus jaunus želmenis pasėlių kokybė suprastėja ir laukiamo derliaus jau nėra galimybės gauti.
Šiam galiūnų būriui praėjus per pasėlių lauką žala bus ženkli (fotogr. D.Babelis)
Šernų populiacijos mažinimas lyg būtų pridėjęs šernams proto, - sako Pasvalio rajono medžiotojas Dangirutis Morkūnas. Po to, kai dėl afrikinio kiaulių maro buvo leista šernus naikinti visą sezoną, dažnai tenka medžioti iš bokštelio, tai yra nakties metu, t. y. palaukime. Patyręs medžiotojas pasakoja, kad šernai pakeitė savo įpročius ir naktimis miega, o dieną maitinasi, lyg suprastų medžiotojų kėslus.
Žinoma, pasėlių laukus galima aptverti, tačiau tai pakankamai brangu, ir ar aptvaras gali sustabdyti šerną, kuris turi galimybę pralįsti pro aptvaro apačią. Pakankamai protingi šernai puikiai supranta ir žino, kada galima kasti ankstyvąsias bulves ir kokiame lauke jos auga. Vasaros pradžioje neis į kviečių lauką, kol jie auga ar žydi, tačiau kada jie pasiekia vaškinę fazę, nelaukti svečiai prisistato ir puotaudami iš varpų iškramto tik bręstančius grūdus, o lukštus išspjauna. Maitinimosi racionui nepageidaujami miežiai, tačiau jeigu aplinkui nėra nieko skanesnio - gerai ir akuotosios varpos. Tačiau tik ką pasėtus kukurūzus jie gali ragauti jau už savaitės, t. y. tik pradėjusius dygti.
Mechaninės medelių apsaugos priemonės
Vien pasodinti medžius ir džiaugtis, kad jie prigijo, neužtenka. Reikia užgarantuoti, kad medžiai kokybiškai augtų, būtų atsparūs sniegui bei vėjui, tačiau ypač svarbu pasirūpinti ir apsaugoti juos nuo miško žvėrių. Viena iš geriausių įveisto miško mechaninių apsaugos priemonių yra želdinių aptvėrimas, tačiau tai brangu. Tik ką pasodintus pavienius augalus galima apsaugoti individualiai, t. y. tinkline medelių apsauga Treex. Ši apsauga nėra brangi ir yra statoma po sodinimo, užvyniojant aplink sodinuko kamieną. Apsauga Treex efektyviai sulaiko nuo graužiančių žievę žvėrių pažeidimų. Be to, paaugus medeliui šią apsauga galima nuimti ir panaudoti kitų sodinukų apsaugai.Sodindami jaunus sodinukus, galite rinktis ir karpomą tinklinę medelių apsaugą.
Medelių apsauga Treex
Norint apsaugoti kamienus nuo žievės nulaupymo galima ir neaptveriant, tačiau juos nutepant. Apsaugai nuo medžių nulaupytos ar nutrintos žievės, nugraužtų kamienų ar užtvindytų miško plotų yra efektyvi mechaninė apsaugos priemonė Šarvas. Ši priemonė yra tepama tiesiai ant medžio žievės, jau po 1 - 3 valandų ji suformuoja ištisinį apsauginį sluoksnį. Tai veiksminga ir daugiametė priemonė, kuri leidžia kamienui kvėpuoti, neįtakoja medžio augimo ar syvų tekėjimo.
Apsaugos priemone Šarvas nutepta medžio šaka
Miško gyvūnai, tokie kaip stirnos, briedžiai ir elniai, gali nugraužti jaunų medelių viršūnes, nugraužti ar nulaupyti žievę ir taip sustabdyti jų augimą. Pasodintus jaunus medelius juos reikia saugoti pakankamai ilgą laiko tarpą. Jaunų medžių žievė yra nešiurkšti, todėl lengvai yra nulupama maistui. Be to, augančių medžių viršūnės, kol jos pasiekiamos, tol yra vienas iš kanopinių žvėrių skanėstų bet kuriuo metų laiku, todėl egles, pušis reikia tepti iki kol jos pasiekia 1,8 - 2,0 metrų aukštį. Priešingu atveju visą laiką išlieka grėsmė, kad vieną dieną pamatysite ženkliai pažeistus medžius.
Nulaupytos žievės vietose per padarytas žaizdas medžiai užsikrečia puviniu, todėl praėjus kuriam laikui, tose vietose lūžta. Kad taip neatsitiktų, jaunų medžių viršūnes ir šonines šakas galima apdoroti augalų apsaugos priemone, kuri ne kvapu, bet skoniu atbaido žvėris. Viena iš skoniu atbaidančių priemonių yra repelentas Cervacol®Extra. Tai tepama, mėlynos spalvos baltai dažanti pasta, skirta lapuočių ir spygliuočių medžių apsaugai vegetacinės ramybės periodu nuo stirnų ir elnių apkandžiojimo.
Cervacol® extra repelentu nutepta pušies viršūnė
Apsaugos efektyvumas pagrįstas produkte esančiomis mechaninėmis apsauginėmis medžiagomis - tai kvarcinis smėlis ir natūralaus silikato mineralas. Kada žvėris liežuviu prisiliečia prie repelentu nuteptos vietos, nuo šiurkštaus smėlio jis pajunta nemalonius pojūčius burnoje, kas neleidžia jo ėsti toliau. Be to, naudojant šį repelentą yra atmetama galimybė, jog žvėrys pripras prie preparato. Kadangi foliniai maišeliai optimaliai supakuoti, kiekvieną kartą garantuojama teisinga Cervacol® extra konsistencija.
Sodinant miško sodmenis juos reikia tepti jau pirmaisiais metais. Pvz., pasodinus pavasarį naujus želdinius tepti reikia ne vėliau kaip rugpjūčio - rugsėjo mėnesį, nes spalio mėnesį jie jau gali būti nugraužiami. Stirnos labiau mėgsta nesumedėjusius eglių ir pušų ūglius, todėl šiuos ūglius apdoroti būtina kuo anksčiau. Žiemai skirta ir pilnai paruošta tepimui pasta yra Wam®Ekstra, ji apsaugo lapuočių ir spygliuočių želdinius nuo kanopinių žvėrių daromos žalos žiemos metu. Reikia atkreipti dėmesį, kad Cervacol®Extra ir Wam®Ekstra tepti ant augalų rekomenduojama tik rudenį, pasibaigus einamųjų metų vegetacijai.
Wam®Ekstra tepimo pasta nutepta eglutės viršūnė
Wam®Ekstra yra rausvai rožinės spalvos pasta, skirta lapuočių ir spygliuočių medžių apsaugai vegetacinės ramybės periodu nuo kanopinių žvėrių nuskabymo. Apsaugos efektyvumas pagrįstas produkte esančiomis mechaninėmis apsauginėmis medžiagomis, todėl atmetama galimybė, kad žvėrys pripras prie preparato. Kadangi priemonė sandariai supakuota kibirėliuose, garantuojama vienoda Wam®Ekstra konsistencija.
Straipsniui panaudota MKDS medžiaga ir Dariaus Babelio nuotrauka
Algis Mačiukas
Kategorijos: Miškotvarka, planavimas, priežiūra, Augalininkystė, žemdirbystė, Augalų apsaugos priemonės
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
