Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Moliūgų auginimas
2024-06-26 18:36 Peržiūros : 8137 SpausdintiMoliūgų nauda
Šiandien moliūgus pas mus augina kone kiekviename darže. Moliūgai yra nereiklus augalas, nesukeliantis daug rūpesčių augintojams. Gerai auga saulėtoje vietoje, derlingame, puriame, pakankamai drėgname dirvožemyje. Dėl didelės jų įvairovės ir gausios įvairių veislių sėklų pasiūlos moliūgai auginami beveik kiekviename darže. Jų augintojus sužavėjo moliūgų spalvingumas, dydis, formos, o valgytojus - įvairūs patiekalai. Moliūgų auginimo liga „serga" visas pasaulis, todėl kasmet įvairiose šalyse organizuojamos moliūgų dienos, renkamas pats didžiausias moliūgas. Tačiau džiaugtis reikia ne tik moliūgų grožiu bei svoriu, bet ir nauda: jie naudojami kosmetikai, aliejui gaminti (juodasis auksas), vaistams, įvairiems pikantiškiems patiekalams gaminti. Vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas ribotas, moliūgai ypač vertinami, kadangi juose ypač daug karotino - kai kuriuose jo susikaupia net du kartus daugiau nei morkose. Taip pat gausu vitaminų C, B, B2, PP, E, D, nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto. Iš visų daržovių moliūgų vaisiuose daugiausia geležies, todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiems mažakraujyste, ateroskleroze. Kadangi moliūgų ląsteliena ya nepluoštinė, gerai suverda ir yra lengvai organizmo pasisavinama, todėl ypač naudinga virškinimui. Ši daržovė ne tik reguliuoja virškinimą, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos, taip pat naudinga susirgus kepenų ir inkstų ligomis. Moliūgai - universali priemonė, gerinanti organizmo medžiagų apykaitą ir turinti savybių, skatinančių skysčių šalinimą iš organizmo. Moliūgų sėklose gausu riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralinių druskų, ypač gausu vitamino E ir cinko druskų, kurios teigiamai veikia vyrų organizmą, tad vartojamos kaip profilaktinė priemonė nuo prostatos ligų.
Iš viso pasaulyje moliūgų priskaičiuojama daugiau kaip šimtas rūšių. Jie gali būti įvairiausių spalvų, formų ir dydžių, kai kurie savo forma net nepanašūs į tradicinę daržovę, labiau į ragą, butelį. Šie moliūgai yra mažesni, rauplėti, turi labai kietą žievę ir mažai minkštimo, todėl laikomi nevalgomais - dekoratyviniais. Iš tiesų jie puikiai tinka maistui, nes kaip ir kitų moliūgų, mažųjų minkštimas lengvai virškinamas ir pasisavinamas. Yra veislių, kurios primena žaislinį barškutį, nes laikomi taip sudžiūva ir sukietėja, o viduje esančioje ertmėje barška sėklos, tačiau ir šiuos, kol švieži, galima vartoti maistui.
Kaip auginti moliūgus
Moliūgus auginti nesunku, tačiau prieš auginant šią daržovę nereikia užmiršti, kad tai dar vieni augalai, kuriems reikia nemažai vietos. Daugelis žmonių šiuos augalus sodina ant komposto krūvos, kur jie nevaržomai gali užimti vis didesnį plotą. Jie mėgsta puresnes ir derlingesnes dirvas, nors pakenčia ir ne tokias derlingas, tik tuomet derlius gali būti mažesnis. Pasodinti iš sėklos šie augalai išauga greitai ir lengvai, itin mėgsta saulėtas ir šiltas vietas. Idealiausia temperatūra moliūgams augti - 25-26°C saulėtoje dirvoje, nors pakenčia ir nedidelį pavėsį. Būtina nuolat papurenti dirvą (tik atsargiai, kad nepažeisti šaknų), jeigu reikia, patręšti specialiomis trąšomis. Moliūgai labai reiklūs drėgmei, tad, kai dirva sausa, juos būtina laistyti.
Moliūgus sėti rekomenduojama, kai dirva įšyla iki 11-13°C, tai yra gegužės pabaigoje paprastajai alyvai sužydėjus, kai praeina šalnų pavojus, ar net pirmomis birželio dienomis. Prieš sėją būtina gerai išpurenti dirvą. Tačiau geriausia sodinti jau sudaigintas sėklas, tada jos sudygsta 4-6 dienom ankščiau. Sėklas reikia palaikyti 2-3 valandas užpylus šiltu vandeniu. Tada susukti į vandeniu sudrėkintą audinį ir dieną ar dvi palaikyti kambario temperatūroje. Vertėtų žinoti, kad moliūgų sėklos būna daigios net aštuonerius metus. Rekomenduojama moliūgus sėti į dėžutes kambaryje arba šiltnamyje, 3-5 cm gyliu. Kai moliūgai užaugins 2-3 tikruosius lapelius, palikti tik po vieną stipriausią daigą, kitus išrauti. Moliūgai išaugina labai plačią šaknų sistemą, todėl sėklas reikia sėti 1,4 x 1,4 m arba 1,4 x 2,1m tarpais 5-8 cm gylyje. Tačiau siekiant gauti ankstyvą ir gausų moliūgų derlių, sodinami iš anksto durpių vazonėliuose išauginti daigai su 2-3 tikraisiais lapeliais birželio pradžioje ar viduryje tokiais pat atstumais kaip ir sėjant sėklomis.
Augalus reikia atitinkamai formuoti, kad užaugintų didesnius vaisius, ir jie greičiau sunoktų. Didžiausią derlių augina pagrindinė virkščia, todėl auginti šoninius ūglius nepatartina: vaisiai ilgiau bręs arba gali net nesubręsti. Ant vieno moliūgo augalo rekomenduojama auginti ne daugiau kaip 2-4 vaisius. Tada jie užauga labai dideli, o kiekvieno augalo bendra derliaus masė nesumažėja. Nereikalingi vaisiai šalinami tada, kai paliekamieji jau yra užaugę iki teniso kamuoliuko dydžio. Tuo pat metu patrumpinami ir stiebai, paliekant virš paskutinio vaisiaus po du lapus. Kol moliūgų lapai užskleidžia dirvą, purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės, jei sausa - būtina laistyti.
Moliūgus, kaip ir kitas kultūras, gali užpulti kenkėjai ir ligos. Nemažai žalos pasėliams padaro šliužai, kurie iki stiebo nugraužia augalus, todėl reikia intensyviai naikinti šiuos kenkėjus. Dažniausia moliūgų liga yra agurkų mozaikos virusas, nuo kurio moliūgų lapai pasidaro taškuoti, deformuojasi vaisiai. Susirgimo atveju reikia sunaikinti visus užkrėstus moliūgus. Sausais metais bėdų gali kelti miltligė, bet ji paprastai nepridaro daug žalos. Siekiant užkirsti kelią ligų plitimui, būtinos profilaktinės priemonės - tinkamai įdirbti žemę, drėkinti bei laikytis rekomenduojamų atstumų, kad moliūgai nesusigrūstų ir tarp jų galėtų laisvai judėti oras.
Nuėmus derlių moliūgų cheminė sudėtis laikymo metu nesikeičia, o kai kurių rūšių vaisiai tampa net skanesni. Moliūgų sudėtyje 17 proc. sudaro žievė, apie 73 proc. - minkštimas ir tik 10 proc. - sėklos. Maistui vartojami visos augalo dalys, kurios yra vertingos ir maistingos, su daug vitaminų bei angliavandenių. Moliūgų sėklose yra iki 70 proc. riebalų, aminorūgščių, vitaminų A ir E. Sėklų aliejus spaudžiamas tik šaltuoju būdu, ir būna tamsiai žalios spalvos, riešutų skonio, o dėl maistinių savybių lyginamas su sezamo sėklų ar graikinių riešutų aliejumi.
Dirva moliūgams bei moliųgų tręšimas
Moliūgai gerai auga trąšioje, turinčioje nors šiek tiek humuso, nerūgščioje, purioje, greitai įšylančioje dirvoje. Dirva moliūgams turi būti giliai įdirbta. Moliūgai mėgsta šilumą, todėl jiems auginti parenkama nuo vėjų apsaugota, gerai apšviesta, saulėta ir šilta vieta. Geriausia moliūgus auginti po daugiamečių žolių, javų, bulvių, kopūstų, ankštinių daržovių. Siekiant išvengti ligų ir kenkėjų, moliūgų negalima sodinti ten, kur augo agurkai, cukinijos, patisonai.
Neigiamai moliūgus veikia šalia augančios bulvės, teigiamai - pupelės, kukurūzai (daug kur pasaulyje moliūgai ir auginami kartu su kukurūzais, dėl ko abiejų derlius smarkiai padidėja).
Jeigu dirva ne itin derlinga, rudenį rekomenduojama gerai patręšti. Į 10 kv. m iškratoma 40-60 kg mėšlo, išberiama 400 g kalio chlorido ir 600 g superfosfato. Pavasarį, prieš moliūgų sėją išberiama 300 g amonio salietros. Norint gauti gausesnį derlių moliūgus rekomenduojama papildomai tręšti. Pirmą kartą moliūgus galima tręšti praėjus praėjus 7-10 dienų nuo daigų pasodinimo, arba trims savaitėms po sėjos. Tam tinka vandens ir perpuvusio mėšlo tirpalas arba kompleksinės trąšos su mikroelementais. Augalus reikėtų tręšti tik šiltu oru, antraip tręšimas bus be naudos,augalai neįsisavins maisto medžiagų.
Moliūgus reguliariai galima palaistyti vandens ir medžio pelenų, kuruose gausu kalio sulfato, tirpalu (10 l vandens ir 1 stiklinė pelenų), arba skystomis organinėmis trąšomis, paruoštomis iš dilgėlių. Kilogramą šviežiai nuskintų dilgėlių užpylus 10 l vandens uždengtą indą reikėtų palaikyti keletą savaičių, kartais pamaišant mediniu šaukštu. Tada skystį nukošus ir atskiedus vandeniu (santykiu 1:10) laistomi moliūgai.
Moliūgų derliaus nuėmimas ir laikymas
Moliūgai yra labai jautrūs šalnoms, todėl nuimami joms dar neprasidėjus. Moliūgai imami tada, kai būna veislei būdingo dydžio ir spalvos. Pakanka nagu paspausti moliūgo odelę ir, jei duobutės nelieka - vaisius tinkamai sunokęs. Tačiau reikia neleisti peraugti moliūgams, skirtiems greitam naudojimui, - jų vaisius reikia skinti, kol dar jauna odelė. Moliūgai skinami rugsėjo pabaigoje, iki šalnų, ir tik saulėtą dieną. Vaisiai pjaunami paliekant 10-15 cm kotelį, nes be jo moliūgai prasčiau laikosi. Nuskinti moliūgai keletą dienų džiovinami saulėje. Net ir nuskynus ne visiškai sunokusius gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje 3°C temperatūra ir 60-75% santykinė oro drėgmė, vaisiai visiškai sunoksta ir išsilaiko iki gruodžio mėnesio. Nuskinti subrendę moliūgai gerai išsilaiko iki gegužės mėnesio, jų skonis gerėja, nes krakmolas pamažu virsta į cukrų. Būtina nuolat tikrinti, ar moliūgai nepradeda pūti. Sandėliuojami moliūgai neturi liestis vienas su kitu.
Geriausios moliūgų veislės
|
Veislė |
_______________________ |
Aprašymas |
| Dynamite Prancūzija |
Vidutiniškai vėlyvas prancūziškas hibridas. Subręsta per 110-120 dienų nuo sudygimo. Vaisiai plokščiai apvalūs, 2,5-3 kg svorio, su tamsia šlakuota odele. Minkštimas oranžinis, saldus, kvapus ir nepaprastai skanus. | |
| Fumiko Japonija |
Ankstyvas japoniškas hibridas. Vaisiai plokščiai apvalūs, su tamsiai žalia žievele. Užauga iki 1,5-1,7 kg svorio. Minkštimas storas, tamsiai geltonas, saldus. Tinka sandėliuoti. | |
|
Amazonka |
Ankstyva moliūgų veislė. Augalai pusiau krūmiški. Vaisiai plokščiai apvalūs, nedideli, 1-1,5 kg svorio, tamsiai oranžine odele ir oranžiniu minkštimu, turtingi karotino ir sausųjų medžiagų. Tinka perdirbti ir laikyti. |
|
|
Atlantic Giant |
Viena iš stambiausių moliūgų veislių. Vaisiai apvalūs, labai stambūs, gali užaugti rekordiškai dideli. Minkštimas oranžiškai geltonas, puikaus skonio. Po derliaus nuėmimo vaisiai išsilaiko keletą mėnesių. |
|
|
Big Max |
Vaisiai dideli, apvalūs, oranžiškai geltoni. |
|
| Olga | Veislė augintina sėkloms gauti. Prinokę vaisiai oranžiniai, su žaliais dryžiais, apvalūs, 3-5 kg svorio. Viduje subręsta daugybė stambių sėklų be lukšto. Po derliaus nuėmimo tinka laikyti 1-2 mėnesius. | |
|
Rouge vif d'Etampes |
Ankstyva prancūziška veislė. Vaisiai vidutinio dydžio, 4-8 kg svorio, ryškiai oranžinės spalvos, plokščiai apvalūs, briaunoti. Minkštimas tamsiai oranžinis, labai gero skonio. Tinka vartoti šviežius ir sandėliuoti. Tai viena geriausių maistinių veislių. |
|
|
Waltham Butternut |
Vidutiniškai ankstyva veislė. Augalai vijokliniai arba šliaužiantys. Vaisiai kriaušės formos, geltoni, 1,5-2 kg svorio. Minkštimas labai aromatingas ir skanus, turi riešutų prieskonį. |
|
| Muscade de Provence | Vėlyva muskusinių moliūgų veislė. Vaisiai stipriai briaunoti, plokščiai apvalūs, 2,5-8 kg svorio. Minkštimas storas, oranžinis, labai aromatingas ir skanus. Odelė žalia, visiškai sunokusių vaisių - oranžinė. Tinka ilgai laikyti. |
Jeigu savo darže užsiauginsite moliūgų, turėsite iš ko ruošti salotas, troškinius, sriubas, košes, virti uogienes, marmeladus, kepti pyragus bei apkepus, spausti sultis ar gaminti cukatas, taip pat skanausite labai vertingas moliūgų sėklas. Pasodinus moliūgus ant komposto krūvos, bus galima ją ne tik paslėpti, bet ir papuošti. Na, o sunokusiais dekoratyviniais moliūgėliais itin džiaugsis jūsų vaikai.
Tekstą parengė Algis Mačiukas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
