Šilauogių tręšimas

2025-02-03 19:19 Peržiūros : 260 Spausdinti

Kad sodo šilauogių tręšimas nebūtų veltui išleisti pinigai ir laikas, svarbu prisiminti dvi pagrindines taisykles: pirmoji – dirvožemis turi būti rūgštus, antroji – dirvožemis turi būti drėgnas. Nesilaikant šių reikalavimų, apie gausų derlių negali būti nė kalbos. Be to, būtina laikytis trąšų proporcijų vienam krūmui, nes tiek mikroelementų trūkumas, tiek jų perteklius gali tapti daugelio šilauogių ligų priežastimi.

Šilauogių tręšimas
Tinkamai tręšiamos šilauogės augins dideles, saldžias uogas kiekvienais metais.

Šilauogių tręšimas sodinant

Šilauogės geriausiai dera rūgščioje dirvoje, kurios pH yra nuo 3 iki 5. Norint patikrinti rūgštingumą, galima naudoti lakmuso popierių arba kišeninį sodo pH matuoklį. Matavimo prietaisą reikia įsmeigti į planuojamos sodinimo vietos dirvą ir palaukti rezultato ekrane.

Naudojant lakmuso indikatorių, reikalingas distiliuotas vanduo. Reikia paimti šiek tiek dirvožemio iš 10-20 cm gylio, atskiesti jį vandeniu iki labai skystos košelės konsistencijos ir įdėti lakmuso popierių.

Jei popierius nusidažo raudona, oranžine arba geltona spalva, rūgštingumas tinkamas. Mėlynos ir žalios spalvos rodo per didelį šarmingumą.

Kaip parūgštinti dirvą prieš šilauogių sodinimą

Šilauogių sodinimui paruošiama natūraliai rūgšti dirva. Tokia ji bus jei bus naudojama 1/3 rūgščių durpių, 1/3 pušų žievės. O 1/3 spygliuočių miško žemės yra itin svarbi kaip starteris mikorizei. Dažniausiai spygliuočių miškuose, juodžemyje apie 10- 15 centimetrų gylyje yra itin gausu su šilauogių šaknimis galinčių bendradarbiauti grybų. Apie mikorizę išsamiau parašyta žemiau. Patyrę šilauogių augintojai teigia, kad jei šilauogėms suformuoti tinkamą grybinę mikorizinę aplinką, tai beveik nereikės mineralinių trašų.

Šilauogių papildomas tręšimas
Šilauogėms tinkamą dirvožemį reikia plėsti su laiku. tai leis palaikyti natūralų rūgštingumą ilgą laiką. Praėjus 3- 4 metams po pasodinimo pakeičiam 1/3 žemės palei perimetrą. keičiam rūgščių durpių/pušų žievės/miško žemės mišiniu. Sekantis keitimas dar po 3 metų ir po 6 metų.

Jei dirvos pH neatitinka šilauogių poreikių, ją būtina parūgštinti. Tam naudojamos šios priemonės:

Citrinų rūgštis - 1 arbatinis šaukštelis vienam litrui vandens.
9 % actas - 100 ml 10 litrų vandens.
Spygliuočių paklotė - svarbu, kad ji būtų iš spygliuočių miško (eglės ar pušies šakos, spygliai), nes mišrių miškų paklotė gali turėti per daug pūvančių lapų, kurie keičia pH.
Malta sodo siera - natūrali mineralinė priemonė.

Natūraliais ir saugiais rūgštikliais taip pat gali būti citrinų sulčių tirpalas, rūgštynių ar rabarbarų lapų užpilai ir kitų rūgščių augalų ekstraktai.

Ilgalaikį rūgštingumą užtikrina siera. Pabarstomas paviršius ar kiek įterpiama, po 20 g vienam kvadratiniam metrui. Tačiau ši mineralinė priemonė pradeda veikti tik po 5-7 mėnesių, todėl ją geriausia naudoti rudenį, kad pavasarį jau būtų galima sodinti šilauogių sodinukus. Jei sodinimas numatomas rudenį, sierą galima įterpti pavasarį.

Pirmaisiais metais po sodinimo nereikia persistengti su trąšomis - sodinukui būtina įsitvirtinti ir pradėti aktyviai augti.

Po 2 savaičių nuo pasodinimo - lapus galima apipurkšti silpnu amonio sulfato tirpalu (0,1 % koncentracija).
Kas mėnesį - dirvą galima papildomai rūgštinti 6 % acto tirpalu (40 ml 5 litrams vandens) arba citrinos rūgštimi.
Kitas trąšas reikėtų pradėti naudoti tik nuo antrojo sezono.

Šilauogių tręšimas pavasarį

Po žiemos šalčių ir saulės trūkumo bet kokio amžiaus šilauogėms reikia papildomos paramos. Pirmasis tręšimas atliekamas iš karto, kai tik sode nutirpsta sniegas.

Būtent tuo metu pradeda busti žiediniai pumpurai, iš kurių vėliau formuosis uogos. Todėl pavasarinė priežiūra tiesiogiai lemia rudeninį derlių.

Pirmasis tręšimas (kovo pabaiga - balandžio pradžia)

Po kiekvienu krūmu rekomenduojama įterpti:

Kompleksines mineralines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, kalio ir fosforo. Tam tinka rododendrams, azalijoms ar hortenzijoms skirtos trąšos, nes šie augalai turi panašius mineralinių medžiagų poreikius ir mėgsta rūgštų dirvožemį. Naudojamas amonio sulfatas arba amonio salietra rūgštinanti dirvožemį.
Sausą trąšų mišinį, sudarytą iš NPK, kalio druskos ir sieros santykiu 3:2:2 (iš viso apie 70 g vienam sodinukui).

Pakartotinis tręšimas (po 30 dienų)

Maždaug po mėnesio tręšimas kartojamas, naudojant tą patį kompleksinių trąšų mišinį arba amonio sulfatą (50-100 g vienam krūmui, priklausomai nuo jo amžiaus).

Sieros įterpimas (balandžio pabaiga)

Balandžio pabaigoje po kiekvienu sodinuku reikia įterpti apie 20 g sieros. Tai daroma taip:

Atsargiai purenti dirvą aplink krūmą.
Tolygiai paskleisti sierą.
Užberti žemėmis, palaistyti ir mulčiuoti.

Jei kompleksinėse trąšose jau buvo sieros, šį etapą galima praleisti.

Rūgštinimas (nuo gegužės pradžios)

Nuo gegužės pradžios reikia reguliariai rūgštinti dirvą aplink augalą, naudojant anksčiau minėtus rūgštiklius (citrinos rūgštį, actą, spygliuočių paklotę ir kt.). Kadangi siera skyla lėtai, papildomas dirvos rūgštinimas būtinas geram derliui užtikrinti.

Pernelyg didelis rūgštinimas nėra pavojingas, nes šios medžiagos greitai suyra dirvožemyje. Tačiau būtina atsargiai naudoti mineralines trąšas, nes jų perteklius gali pakenkti augalams.

Trąšų normos pagal krūmo amžių

Kuo jaunesnis sodinukas, tuo mažiau jam reikia papildomų medžiagų. Trąšų kiekį reikėtų dvigubinti kiekvienais metais, pradedant nuo antrojo po pasodinimo.

Dviejų metų krūmui pakanka 1 valgomosios šaukšto.
Trijų metų - 2 šaukštų.
Ketverių metų - 4 šaukštų ir t. t.

Jei gamintojo trąšų instrukcijoje nėra nurodymų pagal augalo amžių, jauniems sodinukams rekomenduojama naudoti minimalią dozę, o vyresniems krūmams - maksimalią

Vasarinis šilauogių tręšimas

Trąšų įterpimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis pirmųjų uogų formavimusi ant šakų. Šiuo laikotarpiu šilauogėms naudinga papildoma kompleksinių mineralinių trąšų dozė.

Norint, kad uogos būtų didesnės ir saldesnės, reikia naudoti trąšas, kuriose yra kalio ir fosforo. idealiai tinka monokaliofosfatas. Galima 0,1 procento tripalu tręšiant per lapus.

Vasarinis šilauogių tręšimas
Vasarą lapai ir uogos parodys trąšų trūkumą. Mažos ir nesaldžios uogos rodo kalio trūkumą, rausvėjantys lapų kraštai fosforo kraštai.

Dirvos rūgštinimą būtina tęsti iki vasaros pabaigos, laistant augalus kas 2-3 savaites. Jei šilauogių lapai rudenį tampa ryškiai raudoni, tai rodo, kad dirvožemio pH yra tinkamas.

Svarbu prisiminti, kad šilauogės netoleruoja per didelės dirvos drėgmės, todėl būtina keisti laistymą grynu vandeniu ir rūgštiniais tirpalais.

Rudeninis šilauogių tręšimas

Po derliaus nuėmimo, rugsėjį, būtina papildyti dirvą apie 20 g sieros po kiekvienu krūmu, kad per žiemą dirvožemis neprarastų rūgštingumo.

Rudeninis šilauogių tręšimas
Rudenį paraudę šilauogių lapai rodo, kad dirva pakankamai rūgšti. Iki šalnų žaliuojantys dideli lapai ūglių viršūnėse rodo, kad azoto per daug.

Norint padidinti kitų metų derlių, taip pat galima naudoti kompleksines trąšas arba superfosfato ir kalio sulfato mišinį (20 g mišinio ištirpinti kibire vandens ir panaudoti vienam sodinukui).

Po šio tręšimo jau galima pradėti ruošti augalus žiemai.

Trąšų trūkumo požymiai šilauogėms

Azoto trūkumas šilauogėms pasireiškia augimo sulėtėjimu - krūmai išaugina mažai naujų ūglių arba jų visai nesuformuoja. Lapai praranda sodrią žalią spalvą, pašviesėja, o vasaros eigoje įgauna rudeniui būdingą purpurinį atspalvį.

Fosforo trūkumas dažniausiai pastebimas jauniems sodinukams - jų lapai tampa mažesni, o aplink lapagysles ar lapų kraštus atsiranda purpurinis atspalvis.

Kalio trūkumas labiau būdingas priesmėlio dirvožemiuose. Jis sukelia ūglių viršūnių nekrozę - augalo audiniai šiose vietose pradeda džiūti ir nykti.

Iš mikroelementų dažniausiai trūksta geležies. Tai pasireiškia chloroze tarp lapagyslių - lapų audiniai tampa šviesūs, o pačios gyslos išlieka žalios. Be to, augalai ima lėčiau augti, ūgliai būna silpni.

Trąšų trūkumas gali neigiamai paveikti ne tik šilauogių augimą, bet ir derlių - sumažėja uogų kiekis, jos gali būti smulkesnės ir prastesnės kokybės

Atsargumo priemonės

Kad maistinės medžiagos tikrai būtų naudingos augalui, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Jos taikomos tiek komerciniams, tiek savarankiškai paruoštiems trąšų mišiniams.

Prieš laistant šaknis trąšų tirpalu, būtina gausiai palaistyti augalą švariu vandeniu. Tai padeda išvengti nitratų ir kitų cheminių junginių pertekliaus dirvožemyje.
Būkite atsargūs laistant šaknų trąšų tirpalus - svarbu, kad jie nepatektų ant kamieno ar lapų. Jei taip nutinka, pažeistą vietą reikia nedelsiant nuplauti dideliu kiekiu švaraus vandens.
Naudojant sausas trąšų mišinius, reikia daryti negilias duobutes arba griovelius 20-30 cm atstumu nuo augalo kamieno. Dirvą reikia purenti atsargiai, kad nebūtų pažeistos šaknys. Įterptą trąšų mišinį užberti žemėmis, palaistyti vandeniu ir užmulčiuoti spygliuočių paklote.
Tręšimo darbus geriausia atlikti vėlyvą popietę arba anksti ryte, kai saulė nėra intensyvi. Jei oras apsiniaukęs, tręšti galima bet kuriuo dienos metu.

Kokios trąšos šilauogėms yra pavojingos

Yra keletas trąšų rūšių, kurios gali pakenkti šilauogėms, todėl jų naudoti nerekomenduojama. Tarp pavojingų trąšų yra:

Karvių ir vištų mėšlas - jis per daug šarmina dirvą ir gali sukelti šaknų nudegimus.
Kompostas - dažnai turi per daug azoto ir gali sutrikdyti rūgščiųjų mikroorganizmų pusiausvyrą dirvožemyje.
Medžio pelenai ir kitos natūralios šarminės medžiagos - jos didina dirvožemio pH, o tai neigiamai veikia šilauogių augimą ir derlių.

Šilauogių mikorizė

Šilauogės yra augalai, kurių šaknų sistema neturi smulkių šakniaplaukių, todėl jos labai priklausomos nuo mikorizinių grybų. Mikorizė - tai simbiotinis ryšys tarp augalo šaknų ir dirvožemyje gyvenančių grybų, kurie padeda augalams geriau įsisavinti vandenį bei maistines medžiagas iš dirvožemio. Šilauogės sudaro erikoidinę mikorizę, kuri yra būdinga tik Ericaceae šeimos augalams - šilauogėms, bruknėms, mėlynėms, viržiams ir rododendrams. Šią mikorizę suformuoja Helotiales eilės grybai, iš kurių pagrindiniai yra Rhizoscyphus ericae, Meliniomyces variabilis ir Oidiodendron maius. Šie grybai gyvena šilauogės šaknų audiniuose ir tuo pačiu suformuoja išorinį grybienos tinklą, kuris išplečia augalo maisto medžiagų surinkimo plotą.

Mikorizės nauda šilauogėms

Mikoriziniai grybai suteikia šilauogėms daugybę privalumų. Jie gerina maistinių medžiagų įsisavinimą, nes skaido sunkiai pasisavinamus mineralinius junginius ir paverčia juos prieinamomis formomis. Mikorizė padidina atsparumą sausrai, nes grybienos tinklas gali pasiekti giliau esančius drėgmės šaltinius ir aprūpinti augalą vandeniu. Ji taip pat didina augalų atsparumą ligoms, nes konkuruoja su patogeniniais mikroorganizmais ir neleidžia jiems plisti. Be to, mikorizė apsaugo augalą nuo sunkiųjų metalų poveikio, nes grybai suriša kenksmingus junginius ir paverčia juos nepasiekiamais šilauogėms. Dar vienas svarbus privalumas - mikorizė mažina šilauogių priklausomybę nuo cheminių trąšų, nes augalai tampa efektyvesni įsisavindami maistingąsias medžiagas iš dirvožemio.

Šilauogių mikorizė

Kaip skatinti mikorizės vystymąsi šilauogėms

Norint, kad šilauogės kuo efektyviau pasinaudotų mikorizinių grybų teikiamais privalumais, būtina sudaryti tinkamas sąlygas jų plitimui. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra tinkamas dirvos rūgštingumas. Erikoidinė mikorizė geriausiai vystosi, kai dirvožemio pH yra tarp 3,5-4,5. Jei pH per aukštas, jį galima sumažinti naudojant citrinos rūgšties, acto arba sieros miltelius. Kitas svarbus aspektas - natūralių mikorizės skatinimo priemonių naudojimas. Spygliuočių miško humusas gali būti vertingas šaltinis, nes jame natūraliai gali būti mikorizinių grybų sporų. Fermentuoti žolių užpilai, kuriuose yra pieno rūgšties bakterijų, taip pat gerina dirvožemio mikrobiotą ir sudaro palankias sąlygas mikoriziniams grybams. Tokį užpilą galima paruošti užpilant dilgėles ar kitas žoles vandeniu santykiu 1:10 ir paliekant fermentuotis 1-2 savaites. Taip pat gali būti naudingi mielių tirpalai, nes mielės išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, skatinančias dirvožemio mikroorganizmų veiklą. Mielių tirpalui paruošti reikia 10-20 g šviežių mielių ištirpinti 10 litrų vandens, laikyti kelias valandas ir laistyti augalus.

Dar vienas būdas skatinti mikorizę - įterpti specialius mikorizinius inokuliantus, kurie yra pagaminti iš gyvų arba sporinių mikorizinių grybų. Sodinant šilauoges, mikorizinius grybus reikia įterpti tiesiai į sodinimo duobę, kad šaknys turėtų tiesioginį kontaktą su sporomis. Jei augalai jau pasodinti, skystą inokuliantą galima laistyti tiesiai į šaknų zoną. Dirvožemis turi būti drėgnas, nes sausomis sąlygomis mikoriziniai grybai plinta lėčiau. Mikorizės veikimą gali neigiamai paveikti cheminiai fungicidai, todėl jų reikėtų vengti arba naudoti tik biologinius produktus, kurie nekenkia grybams.

Mikorizinių inokuliantų naudojimo būdai šilauogėms

Mikoriziniai inokuliantai gali būti naudojami keliais būdais. Sodinimo metu inokuliantas įterpiamas tiesiai į duobę, sumaišant jį su dirvožemiu arba apipilant šaknis tirpalu. Jei augalai jau pasodinti, mikorizinius grybus galima laistyti skystu tirpalu arba naudoti miltelių ar granulių pavidalu aplink šaknų zoną. Palaikomoji priežiūra taip pat svarbi - dirvožemio rūgštinimas ir organinių medžiagų papildymas padeda išlaikyti mikorizės aktyvumą. Mikorizė nesusif

Perkeliant dirvožemį nuo senų šilauogių prie naujai sodinamų, siekiama pernešti naudingus mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiotinį ryšį su šilauogių šaknimis ir padeda augalams efektyviau įsisavinti maistines medžiagas bei vandenį. Šis metodas gali būti naudingas, tačiau svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių, kad pernešimas būtų sėkmingas.

Dirvožemio ėmimo gylis: Mikoriziniai grybai dažniausiai randami viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, kur yra aktyviausia šaknų zona. Todėl rekomenduojama imti dirvožemį iš 5-20 cm gylio aplink senų šilauogių krūmų šaknis. Svarbu vengti per gilaus kasimo, kad nebūtų pažeistos pagrindinės šaknys.

Įterpimo metodas: Surinktą dirvožemį su mikoriziniais grybais galima įterpti keliais būdais:

Sodinimo metu: Kai sodinate naujus šilauogių krūmus, įdėkite surinktą dirvožemį į sodinimo duobę taip, kad naujų augalų šaknys turėtų tiesioginį kontaktą su pernešta medžiaga.
Esamiems augalams: Jei norite praturtinti jau augančių šilauogių dirvožemį, galite padaryti nedideles skylutes aplink augalą (apie 10-15 cm gylio) ir į jas įberti surinktą dirvožemį, po to užberti žeme ir palaistyti.

Mikorizinių grybų aktyvumo skatinimas: Norint padidinti perneštų mikorizinių grybų aktyvumą, svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas jų augimui:

Dirvožemio rūgštingumas: Šilauogės ir jų mikoriziniai grybai geriausiai auga rūgščioje dirvoje (pH 4,5-5,5). Jei dirvožemio pH yra per aukštas, jį galima sumažinti naudojant sierą arba specialias rūgštinančias medžiagas.
Organinės medžiagos: Įterpiant organines medžiagas, tokias kaip kompostas ar durpės, galima pagerinti dirvožemio struktūrą ir suteikti maistinių medžiagų mikoriziniams grybams.
Drėgmės palaikymas: Užtikrinkite, kad dirvožemis būtų nuolat drėgnas, bet ne permirkęs, nes per didelė drėgmė gali pakenkti grybų augimui.
Vengti fungicidų: Cheminiai fungicidai gali neigiamai paveikti mikorizinius grybus, todėl jų reikėtų vengti arba naudoti tik esant būtinybei.

Nors nėra daug mokslinių tyrimų, tiesiogiai nagrinėjančių dirvožemio pernešimą nuo senų šilauogių prie naujų, aukščiau pateikti metodai yra pagrįsti bendromis mikorizės ekologijos žiniomis ir gali padėti sėkmingai perkelti naudingus grybus į naujas augavietes.

ormuoja iš karto - tam gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių, priklausomai nuo dirvožemio sąlygų. Tačiau ilgainiui mikorizė tampa neatsiejama augalo dalimi, padedančia jam išgyventi ir derėti.

Tinkamai palaikant mikorizės vystymąsi, šilauogės auga sveikesnės, jų derlius būna gausesnis, o augalų priežiūra tampa paprastesnė. Tai natūralus ir efektyvus būdas stiprinti augalus be agresyvių cheminių trąšų. Mikorizė yra ilgalaikė investicija į augalo sveikatą, kuri leidžia jam geriau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir užtikrina stabilų derlių kiekvienais metais.

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Vaisių ir uogų ūkiai, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Trąšos ir augalų tręšimas