Giluminiai dirvos purentuvai

2023-04-12 12:39 Peržiūros : 503 Spausdinti

Intensyvinant gamybinius procesus žemdirbystėje iškyla sumintų dirvų problema. Daugkartinis traktorių, kombainų ir kitų mobiliųjų žemės ūkio mašinų pravažiavimas dirvos paviršiumi sutankina viršutinius ir apatinius dirvožemio sluoksnius, kas neigiamai veikia jos struktūrą bei auginamų kultūrų derlingumą. Mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad, atliekant dirvos dirbimo darbus, šie agregatai dirvos paviršiuje palieka nemažus suslėgimo pėdsakus, o galulaukėse ar apsisukimo vietose dirva yra suminama net daug kartų daugiau. Didėjant traktorių ir žemės ūkio mašinų masei yra suslegiamas ne tik dirvos paviršinis ariamasis 20 - 25 cm sluoksnis, bet ir giluminis poariamasis sluoksnis net iki 1 - 1,5 m gylio.

Viena iš pagrindinių dirvožemio fizinių savybių, turinti įtakos derlingumui, yra poringumas. Suslėgtoje dirvoje yra užspaudžiamos dirvos poros, kuriomis augalų šaknis pasiekia ne tik kapiliarinė drėgmė, bet ir deguonis. Kai poringumas didesnis, sumažėja dirvožemio tūrinė masė, todėl pablogėja vandens laidumas. Nustatyta, kad dirvožemio tankio ir kietumo padidėjimas lemia ne tik dirvožemio mikrofloros gyvybinės veiklos sumažėjimą, bet galiausiai net 25 - 40 % derlingumo sumažėjimą. Todėl siekiant sumažinti dirbamos dirvos suslėgimą yra rekomenduojama:

vengti įdirbti per drėgną dirvą;
kuo dažniau dirbti naudojant traktorius su vikšrinėmis važiuoklėmis;
didinti ratų kontakto plotą į dirvos paviršių bei mažinti dirvos spaudimą dvejinant ar net trejinant traktorių ir žemės ūkio mašinų ratus;
mažinti pravažiavimų skaičių minimalizuojant žemės dirbimą nuo kelių žemės dirbimo procesų iki vieno, apimančio kelis žemės įdirbimus ir sėją.

Nereikėtų pamiršti, kad nuo drėgmės kiekio dirvoje vyksta natūralus žemės tankėjimo procesas, kurio metu žemės grumsteliai subyra į smulkesnes daleles, o vanduo, nešdamas šias daleles, užkemša dirvoje esančius tarpelius. Šio proceso metu ne tik ženkliai sumažėja deguonies laidumas augalams, bet taip pat sulėtėja aerobinių mikroorganizmų veikla. Paviršinei dirvos struktūrai atstatyti bei vandens ir oro apytakos dirvoje pagerinimui, dirva yra ariama. Vien arimu ar kitu paviršiniu žemės dirbimu visų dirvos pakitimų racionaliai neišsprendžiame, nes arimo metu smulkios dirvožemio dalelės taip pat skverbiasi į gilesnį dirvos sluoksnį ir jame nusėda. Be to, lieka dar viena problema, kuri ariant dirvą nėra išsprendžiama - tai poariamojo sluoksnio sutankėjimas. Taip pat pažymėtina, kad dirvos dirbimo metu traktoriai skleidžia vibraciją, kuri per ratus persiduoda į dirvą ir taip tankina giluminį dirvos sluoksnį. Šis procesas ženkliai sustiprėja esant perteklinei drėgmei, o nusėdusios smulkios dalelės sutankina dirvą taip, kad sunkiai veikia melioracija, o po intensyvesnio lietaus pasėlių laukai virsta „ežerais". Ši problema yra glaudžiai susijusi ir su ekologine aplinkos būkle. Po intensyvesnio lietaus į dirvą nesusigėręs perteklinis vanduo dažnai būna užterštas nuodingomis mineralinių trąšų, herbicidų ar pesticidų liekanomis. Patekęs į vandens telkinius jis gali iššaukti daug neigiamų ekologinių pasekmių. Kaip jau buvo minėta, dirvožemio sutankėjimo problema yra labai sudėtinga ir daugialypė, todėl reikalingi veiksmingi jos sprendimo būdai.

Straipsnyje paanalizuosime veiksmus, kurių būtina imtis, siekiant dirvožemio kokybės atstatymo - tai dirvos tankio mažinimas, sutankėjimo prevencija ir sutankėjusios dirvos atstatymas.

Dirvos tankinimo mažinimas - tai žemės ūkio technikos gamintojų, konstruktorių ir dizainerių bendrų veiksmų kompleksas, siekiant lengvesnių kombinuotų mašinų sukūrimo. Tačiau neturint didesnių kapitalinių įdėjimų galimybės, ir su turima technika pasėlių priežiūros metu patartina naudotis sezoninėmis „technologinėmis vėžėmis", kada žemės ūkio mašinų judėjimas sezono metu yra orientuotas tik pastoviu taku - technologine vėže. Tokiu būdu išvengiama didesnio dirvos ploto sumynimo ir sutankinimo.

Dirvos sutankėjimo prevencija. Dirvožemis augalams yra jų mitybos aplinka, tačiau suspaustame dirvožemyje ženkliai sumažėja mitybos elementų prieinamumas. Tik teisingai įdirbant dirvą, laikantis pačių tinkamiausių agrotechninių terminų yra išsaugomos pačios geriausios jo savybės. Dirvos sutankėjimo prevencijai būtina gerinti šakninio dirvos sluoksnio oro - vandens režimo kaitą, ir tai lengviausia pasiekti apdirbant dirvą giluminiu dirvos purentuvu. Šio purentuvo pagalba dirvožemyje yra atstatomas tinkamas drėgmės kiekis bei užtikrinamas maksimalus mitybos elementų prieinamumas augalams.

Sutankėjusios dirvos atstatymas. Jei dirva jau yra sutankėjusi, tokioje dirvoje yra pakitusios dirvožemio pralaidumo ir akytumo savybės. Atsiskyrusios viena nuo kitos poros trukdo augalų šaknims pakankamai apsirūpinti deguonimi, o sausesniu laikotarpiu - ir vandeniu. Sutankėjus dirvožemiui kyla dirvožemio degradacijos grėsmė, t. y. dirvos erozija arba žemės nuošliaužos. Esant ilgesniam lietingam laikotarpiui lygumų laukai patvinsta, o išdžiūvus dirvos paviršiuje susidaro dirvos pluta. Tokios dirvos giliam viršutinio nepralaidaus vandeniui ir orui dirvos sluoksnio išpurenimui taip pat yra naudojamas giluminis dirvos purentuvas.

Giluminio dirvos purenimo poveikis

Giluminį dirvos purenimą specialistai apibūdina kaip vienintelį prarastų dirvožemio savybių atstatymo būdą, ypač dirvožemio savybių atstatymas bus reikalingas po šio rudens liūčių. Naudojant šį būdą išpurenama giliau ariamojo dirvos sluoksnio esanti sutankėjusi „pluta" jos neapverčiant, tačiau purenimo gylis yra pasirenkamas priklausomai nuo sutankėjimo laipsnio ir drėgmės kiekio tame gylyje.
Giluminis dirvos purentuvas

Giluminis dirvos purentuvas

Pažymėtina, kad giluminio purenimo darbinis gylis yra tiesiogiai proporcingas sutankėjusiam dirvos sluoksnio storiui. Sutankėjęs dirvos sluoksnis lengvai nustatomas dirvos kietumo matavimo priemonėmis. Mokslininkų tyrimų duomenimis įrodyta, kad augalų šaknims sunku prasiskverbti į stipriai sutankintą dirvą. Jeigu dirva yra periodiškai ariama, tai ariamasis sluoksnis nebūna kritinis, tačiau, lyginant su arimu, giluminis dirvos purenimas yra progresyvesnis dirvos dirbimo būdas, kurio metu pasiekiama ne tik teigiama dirvožemio prevencija, bet ir sulaukiama esminių pasėlių kokybės rezultatų - bendro derliaus padidėjimo.

Stebėdami kitų šalių patirtį matome, kad giluminiam dirvos įdirbimui yra naudojami specifiniai padargai. Vieni purentuvai yra pritaikyti vidutinio kietumo žemei, o antri - tinkantys dirbti labai kietoje ir akmenuotoje dirvoje bei turintys hidraulinę noragų apsaugą. Šių purentuvų paskirtis yra suardyti dirvoje susidariusį „padą" ir giliame sluoksnyje supurenti dirvožemį. Abiejų rūšių purentuvai gaminami su trimis, penkiais arba septyniais noragais, kurie yra sumontuoti prie purentuvo „V" formos rėmo.

Giluminio purentuvo darbinis gylis - 40- 60 cm, galimi darbiniai pločiai - nuo 2 iki 4 metrų. Komplektuojamas ir savaiminio išsivalymo volas. Giluminio purentuvo prikabinimas ypač paprastas ir greitas - prie traktoriaus tritaškės pakabos.

Dirvos purenimo principas

Pagrindinis darbinis purentuvo elementas yra lenktas C formos noragas, prie kurio varžtu pritvirtintas figūrinis darbinis peilis iš specialaus trinčiai atsparaus HARDOX švediško plieno. Tokia norago forma ženkliai mažina dirvos pasipriešinimą ir leidžia dirvą purenti mažesnių galingumų traktoriais negu įdirbant dirvą kitokios formos noragais.

Giluminiai purentuvai Purentuvo lenktas noragas su figūriniu darbiniu peiliu

Šiuo giluminiu purentuvu galima supurenti nuo 40 iki 60 cm gylio dirvožemio sluoksnį, kuris noragais yra atpjaunamas, šiek tiek pakeliamas aukštyn ir grįžta beveik į tą pačią vietą. Taip giliai sujudinus dirvožemį sulaužomas suslėgtas padas, o įleidus oro pagerėja dirvožemio aeracinės bei šiluminės savybės. Žemės sluoksnis nėra apverčiamas, tačiau sujudintas ir įtempimų paveiktas giliai sutrūkinėjęs dirvožemis leidžia susidaryti naujiems kapiliarams, ir orui lengviau patekti į gilesnius dirvos sluoksnius. Tuo pat metu gilesniuose sluoksniuose besikaupianti drėgmė kapiliarais pakyla į viršų ir lengviau pasiekia augalų šaknis. Padargo darbinis gylis reguliuojamas volu, keičiant laikančių kaiščių padėtį.

Darbo metu galima matyti, kad noragų paliestose vietose atsiranda mažos pakeltos dirvos bangelės, kurios, pravažiavus padargui, vėl sugrįžta į savo vietą. Giluminiai purentuvai po darbo palieka lygų dirvos paviršių, o kartu naudojant savaiminio išsivalymo volą nesusidaro ir didesnių grumstų. Giluminis purentuvas yra nepakeičiamas sunkesnių dirvų padargas. Be to, sujudintame dirvos sluoksnyje atsiradę vertikalūs įtrūkimai yra atsparesni užspaudimui, negu horizontalūs. Taip pat šie plyšiai ženkliai pagerina dirvos melioracines drenažo savybes, todėl ypatingai sumažėja dirvos užmirkimo pavojus.

Jau po pirmojo žemės įdirbimo matyti akivaizdūs skirtumai augalų pasėliuose, Kaip matote nuotraukoje, kuri daryta pas ūkininką Aivarą Kasparevičių, yra akivaizdus skirtumas tarp pasėlių. Vėtose kur žemė nebuvo įdirbta su giluminiu purentuvu pasėliai gelsvai žalios spalvos, o vietose t.y. laukų galuose ir technologinėse vėžiuose rapso pasėliai sodrios ryškiai žalios spalvos. Tai dar karta parodo kad vietose kur žemė buvo dirbta su IMPLEMEX giluminiu purentuvu augalų šaknys lengviau pasisaviną drėgmę, deguonį ir mineralines medžiagas.

Giluminis purenimas

Giluminio dirvos purenimo optimaliausias laikas

Giluminį dirvos purenimą rekomenduojama atlikti rudenį naudojant šį metodą vietoje rudeninio arimo. Tačiau giluminio purenimo padargai nemaišo dirvos sluoksnio ir neįterpia augalų liekanų į dirvą, todėl prieš giluminį dirvos purenimą rekomenduojama diskinėmis akėčiomis įterpti dirvoje esančias augalų liekanas bei taip sumažinti purentuvo užsikimšimo riziką. Tačiau dirvas, kuriose yra nedidelis augalinių liekanų kiekis, purenti galima, nes šis padargas turi aukštą prošvaistę, todėl nedidelės augalų liekanos jo neužkimš.

Giliam dirvos purenimui reikalinga optimali 60 - 80% drėgmė. Esant šlapiai, užmirkusiai dirvai ji gali būti netinkamai gniuždoma, prastai trūkinėti. Tokiu atveju norimas rezultatas ne visada pasiekiamas, o dirvos struktūra dar labiau pažeidžiama. Esant labai užmirkusioms dirvoms pirmiausia naudinga nuleisti paviršinį gruntinį vandenį prakasant dirvoje 0,4 - 0,5 m gylio vagą, ir tik dirvai pradžiūvus iki rekomenduojamos drėgmės, ją giliai supurenti. Tokiu būdu išvengsite galimos dirvos erozijos, o giluminiu įdirbimu atstatysite užspaustą dirvą savaiminiam pertekliniam vandens nutekėjimui.

Nors giluminis dirvos purenimas ir yra labiausiai tinkantis ir rekomenduojamas įmirkusių dirvų dirbimo būdas, tačiau naivu tikėtis, kad per vieną sezoną tokios dirvos gali atsistatyti. Tik per 2 - 5 sezonus gilus dirvos purenimas gali ją atstatyti į buvusią būklę. Dirvos kokybės atstatymas daugiausia priklauso nuo dirvožemio mechaninių savybių. Sunkių ir molingų suslėgtų dirvožemių vandens infiltracija yra nedidelė, o lengvų smėlingų dirvožemių - didelė. Kuo sunkesnė dirva, tuo sunkesnis jos atstatymas. Tokiu būdu gilus dirvos purenimas, kurio pagrindinė esmė yra giluminis dirvos sujudinimas, dalinis jos sumaišymas giliai, bet be paviršinio dirvos apvertimo, leis greičiau atstatyti jos buvusias savybes iki užmirkimo, o pagrindinis šio atstatymo padargas ir yra giluminis purentuvas.

Straipsniui panaudotos UAB „Universe Group" nuotraukos

Algis Mačiukas

Kategorijos: Žemės ūkio ir miško technika, Plūgai, kultivatoriai ir kita žemės įdirbimo technika , Žemės ūkio ir miško naudota technika, Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas, Grūdinės kultūros, Traktoriai, žemės įdirbimo, sodinimo technika