Vynuogių auginimas

2022-07-13 11:58   Peržiūros : 20031   Spausdinti


XX a. pab. - XXI a. pr. - tai vynuogių selekcijos amžius. Yra išvesta daugybė vynuogių veislių, kurios puikiai auga ir šalto klimato zonose. Be vynuogininkyste užsiimančių profesionalų, naujų veislių išvedė ir vynuogininkystės mėgėjai. Lietuvoje vynuogininkai   jau augina vynuoges, kurių uogos savo skoniu, cukringumu, dydžiu beveik nesiskiria nuo geriausių pietietiškų veislių vynuogių. Esama vynuogių, vedančių dideles saldžias uogas, besėklių vynuogių, vynuogių, iš kurių spaudžiamas puikus vynas. Patarsime, kaip pasirinkti, sodinti, prižiūrėti ir panaudoti vynuoges.

Vynuogės

Vynuogių sodinimas

Nepriklausomai nuo rūšies, visos vynuogė mėgsta saulę ir šilumą, todėl labai svarbu kiek galima labiau pailginti šiltąjį laikotarpį. Sodinant vynuoges reikėtų rinktis pietinę, pietvakarinę ar pietrytinę šlaito, namo ar tvoros pusę. Svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo vėjų. Po krūmu patiesus juodą plėvelę ne tik pagerės temperatūrinis mikroklimatas, bet ir neaugs piktžolės. Puikiai veikia ir pastovus dirvožemio palaikymas be žolės/piktžolių. Dirvožemio temperatūra būna aukštesnė net  5 - 7 laipsniais.

Vynuogės mėgsta neutralią (6-7,5 pH), purią, gerai aeruojamą ir derlingą dirvą. Geriausia tinka priemolis ir priesmėlis. Parenkamos neįmirkstančios vietos, nėra gerai, jei ant vynuogių lašės stogo vanduo.

Priklausomai nuo numatomo genėjimo būdo, tarp sodinimo duobių turi būti 0,7-1,5 m tarpai. Jei sodinama eilėmis, tarp eilių daromi 1,5-2 m tarpai. Vynuoges geriausia sodinti į apie 60 cm pločio ir panašaus gylio duobes. Sunkesnėse priemolio dirvose duobė užpildoma komposto, stambiagrūdžio smėlio ir derlingojo dirvožemio (lygiomis dalimis) mišiniu. Sunkiose dirvose, į kurias sunkiai patenka oras, ir kai yra tikimybė, kad duobės dugne kaupsis vanduo, ant duobės dugno pilamas drenažinis stambaus žvyro arba skaldos sluoksnis. Smėlingose dirvose duobės užpildomos komposto ir derlingojo dirvožemio mišiniu. Kadangi komposte dažnai trūksta fosforo ir kalio, į kompostą įmaišoma superfosfato ir pelenų (15-25 g superfosfato ir 200 g pelenų į kibirą komposto). Trąšas dedame sodinant desertinių veislių vynuoges, vyninėms taip nedaroma.

Vynuogių sodinimas

Vynuogė sodinama giliai, šaknys siekia 25+ centimetrų gylį. Giliai pasodinta vynuogė nenušals, turės pakankamai vandens.

 

 

Vynuogių sodinukų paruošimas prieš sodinimą

 

Vynuoges atviromis šaknimis geriausia sodinti gegužės mėnesį, sprogstant medžių pumpurams. Pasodinti vėliau, kai dirva būna pradžiūvusi, sodinukai prastai vystosi ir nespėja pasiruošti žiemai. Vazonėliuose įsišaknijusius sodinukus galima sodinti nuo gegužės iki pat rudens. Patalpose laikytus vynuogių sodinukus reikėtų pripratinti prie sauso oro - dieną išnešti į pavėsį, o naktį į šaltą patalpą. Sodinuką, kurio šaknys padžiūvusios, reikėtų 1-2 dienas pamirkyti vandenyje, o prieš sodinant - molio mišinyje. Jei neturite tokio mišinio, pamirkykite silpname kalio permanganato mišinyje. Prieš sodinant nukerpami nereikalingi ūgliai - paliekami 1-2 geriausiai išsivystę, taip pat pakerpamos šaknys - jos turi būti 15-20 cm ilgio.

Sodinimo gylis priklauso nuo sodinuko dauginimo būdo. Skiepytų vynuogių skiepą reikėtų sodinti 6-8 cm aukščiau grunto paviršiaus, kitaip gali susidaryti dviguba šaknų sistema, neliks poskiepio augalo savybių. Savo šaknį turintys sodinukai sodinami 5- 8 centimetrais giliau nei buvo konteineryje.

 

Vynuogių sodinimo gylis

Vynuogės sodinamos iki naujo stiebo. Jei stiebas ilgas daromas duobutė kuri užpilama rudenį.

 

Duobės šone šalia sodinuko įsmeigiamas kuoliukas arba vamzdis, kurio vėliau reikės norint palaistyti vynuogę iš apačios. Pilamas sluoksnis žemės mišinio - po žeme turės atsidurti 5-8 cm sodinuko virš šaknies kaklelio, o virš žemės turės likti keli pumpurai. Įvertinkite tai, kad duobės nereikės visiškai sulyginti, turės likti 10-15 cm gylio įduba. Vėliau virš duobės supiltą žemės kauburėlį reikės sumindyti, o jei žemės trūks, dar pridėti ir vėl sumindyti bei galiausiai palaistyti. Vynuogė į paruoštą duobę dedama ištiesintomis šaknimis. Šaknys užberiamos drėgna žeme, palengva primindoma. Vynuogė rišama prie kuoliuko, kad žemei dumbant ji nedubtų kartu ir šaknys neužsilenktų. Sodinukas sodinamas įstrižai pakreipiant duobės sienelės arba tvorelės pusėn.

Sodinant vynuogę iš konteinerio, pirmiausia ji su visu konteineriu įdedama į kibirą su vandeniu. Pamirkius plastikinis konteineris supjaustomas ir pašalinamas. Tik svarbu nepažeisti ir nesuardyti šaknų. Tada vynuogė dedama į paruoštą duobę.

Duobė sausu žemės mišiniu užpilama palaipsniui augant vynuogei. Sodinuką būtinai apsaugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.

Vynuogių dauginimas

Vynuogių sodinukai gaunami augalą skiepijant ir įšaknijant ūglius. Norint įšaknyti, galima stiprias apatines vynuogių šakas palenkti į paruoštus apie 20 cm gylio griovelius ir užpilti komposto, derlingojo grunto, smėlio mišiniu.

Dauginti skirtus ūglius reikia rinktis nuo sveikų, derlių vynuogių, rudenį nukritus lapams. Ūgliai turi būti vienmečiai, gerai subrendę, 8-14 mm skersmens (pieštuko storio). Ūglių ryšelius reikia suvynioti į celofaną ir saugoti 0-5 oC temperatūros sąlygomis.

Kovo pradžioje prieš įšaknijimą ūglių galiukai nupjaunami, ūgliai įstatomi į vandenį ir paliekami parą, kad audiniai prisigertų vandens. Ūgliai turi turėti  2-3 pumpurus, apatinis įstrižas pjūvis 45o kampu daromas po pumpuru, viršutinis statmenas - 0,5-1 cm nuo pumpuro. Kad geriau įsišaknytų, ūglius galima įdėti į šaknijimosi stimuliatorių tirpalą ir palaikyti nuo 12 val. iki 3 parų. Apatinės ūglio dalies žievę reikia kiek pradraskyti dantytu peiliu.

Vynuogių dauginimas

Vynuogių stiebeliai laikomi vandenyje kol išleidžia šakneles ir vėliau išsprogsta pumpuras. Po trejeto savaičių turėtų pasirodyti pirmosios šaknelės, tada išsprogsta viršutinis pumpuras, ima vystytis lapai. Jei lapai ims vystytis anksčiau, nei pasirodys šaknelės, sodinukas greičiausiai žus. Kad ūgliai įsišaknytų ir šaknelės vystytųsi tolygiai su pumpuru, labai svarbu apačią šildyti, o viršutinę dalį  šaldyti.

Įsišaknyję ūgliai įstatomi į 20 cm ilgio ir 10 cm skersmens konteinerius. Ant konteinerio dugno reikia padaryti drenažinį sluoksnį, viršuje turi būti komposto, durpių, smėlio mišinys. Mišinys gerai suspaudžiamas ir įdedamas į puodą su vandeniu, kad sudrėktų. Ūgliai susodinami į mišinį iki viršutinio pumpuro. Konteinerius su ūgliais reikia laikyti virš šilto paviršiaus (22-25 °С).

Vynuogių genėjimas

Genėjimas pagerina vynuogių skonines savybes, nes kontroliuojamas auginamų kekių skaičius. Taip pat praretinamas augalo vainikas, o tai teigiamai veikia uogas ir padeda apsisaugoti nuo grybelinių ligų. Dažniausiai pagrindinio genėjimo metu pašalinama apie 80 % šakų.

Yra keli vynuogienojų formavimo būdai bei skirtingi genėjimo laikai. Uždarose patalpose augančius ir gerai apsaugotus vynuogienojus galima genėti rudenį. Atvirame plote augančius vynuogienojus rudeninis genėjimas susilpnins prieš žiemą, todėl yra nerekomenduojamas. Juos geriausia genėti vėlyvą žiemą, ankstyvą pavasarį, gerą mėnesį prieš imant brinkti pumpurams. Jei genima prieš pumpurų brinkimą ar brinkimo periodu, augalas praranda daug sulčių. Dėl drėgmės kyla grybelinių ligų pavojus.

Pavasarinis vynuogių genėjimas

Genėjimas kasmet paliekant vieną pernykštį stiebą su 7 - 12 pumpurų.  Metodas itin tinkamas mažiau šalčiui atsparioms veislėms. Stiebas gali būti prilenktas prie žemės ir uždengtas žiemai. Taip pat galima naudoti kordoninį genėjimą kai vystomas vienas ( vienpetis) arba du ( dvipetis) stiprūs stiebai iš kurių auga kasmet derantys stiebai.

Kadangi ankstyvo genėjimo laiką parinkti sudėtinga, kai kurie vynuogininkai genėjimą atlieka po vegetacijos pradžios. Šaltesnio klimato zonose taip netgi geriau, nes tuo laiku matoma, kurie ūgliai peržiemojo, o kurie nušalo. Genima ūgliams išleidus 3-4 lapus, sula tuo metu jau nustoja intensyviai tekėti.

Vynuogių auginimas

Gegužės mėnesį kai ūgliai pasiekia apie 10 centimetrų ilgį išlaužomi dvyniai, žemyn augantys ir silpni ūgliai.

Vasarą šalinami posūniai ir trumpinami derantys ūgliai.  Ėmus nokti uogoms, nulaužiamos derančių ūglių viršūnėlės paliekant 6-8 lapus virš kekės. Nokimo periodas prasideda, kai nustoja aktyviai augti ūgliai, o palinkusi žemyn viršūnėlė išsitiesia. Trumpinami ir pažastiniai ūgliai paliekant vieną lapą.

Vynuogių genėjimas vasarą

Posūniai/pažastiniai ūgliai šalinami paleikant 1 lapą. Toks šalinimas nesuaktyvins pažastinio pumpuro. Taip pat kai rudenį apmirs pagrindiniai lapai posūnio lapas bus pakaitinis.

 

Vynuogių tręšimas

Vynuogėms reikalingos azotinės, fosforo ir kalio trąšos. Prasidėjus vegetacijai tręškite azotinėmis trąšomis - tam tiks kompostas, mėšlas, paraugintas paukščių mėšlas (1 : 10). Pradėjus bręsti uogoms, azotinės trąšos nebenaudojamos (antroji vasaros pusė). Prieš žydėjimą ir iki uogų brendimo vynuogėms reikalingas fosforas, galima patręšti superfosfatu. Kalio trąšomis ir pelenais augalai tręšiami pradėjus bręsti uogoms. Naudojamos ir kompleksinės trąšos, kurios augalams duoda ir daugiau reikalingų mikroelementų.

Vynuogienojų paruošimas žiemai

Svarbu apsaugoti vynuogienojų, ypač skiepytų, šaknis. Krūmo apačia mulčiuojama durpėmis, šiaudais, sausu žoliniu mulčiumi. Mažiau šalčiui atsparių vynuogių šakos guldomos ant eglišakių, kad nesiliestų prie žemės, ir taip pat uždengiamos eglišakėmis. Ant viršaus dar galima uždengti plėvele.

Nors dauguma vynuogininkų labiau mėgsta pūsto polietileno plėvele, ant jos polietilenu.

Vynuogių pasirinkimas ir veislės

Šalčiui atsparių veislių pasirinkimas labai didelis. Tačiau kartais turguje galima rasti vynuogių, kurios auginamos po danga, o parduodamos kaip šalčiui atsparios. Vynuogės skirstomos į tinkamas gaminti vynui, desertines, desertines be kauliukų. Jų prisirpimo laikas skirtingas.  Vynui verta rinktis vienu metu prisirpstančias veisles, o desertines pirkite skirtingo prisirpimo laiko, kad nuo rugpjūčio iki šalčių turėtumėte šviežių uogų. Vynuoges galima rinktis ir pagal uogų dydį. Įvertinamas ir odelės storis. Plonos odelės uogas maloniau valgyti, tačiau jas taip pat mėgsta ir vapsvos, nuo kurių apsiginti beveik neįmanoma.

Vynuogių veislės

Gana universali Juodupės veislė

Vynuogės

Vynuogių veislė Varduva

Veislė Spalva Panaudo-jimas Skonis Uogų dydis Prisir-pimo laikas Augi-nimas Pastabos

Alfa arba Ivanausko rastinukė

mėlyna Vynas, apžel-dinimas vid. didumo IX - X L. atspari šalčiui l. derlinga
Juodupė mėlyna Vynas, stalas vid. didumo Vlll derlinga
Šešupė mėlyna Vynas, stalas vid. didumo + lX pradžia l. derlinga
Zilga mėlyna Vynas, apžel-dinimas vid. didumo lX
Agat Donskoj mėlyna Stalas didelės lX pradžia
Vostorg čiornyj mėlyna Stalas didelės lX pradžia l. derlinga
Hasanskij Sladkij mėlyna Vynas Saldžios mažos l. atspari šalčiui
Liepsna raudona Stalas vid. didumo Vlll pabaiga derlinga
Dvietė zila rausva Stalas didelės lX - Xl
Viktorija raudona stalas, desertas Malonus skonis didelės lX pradžia atspari šalčiui Plona odelė, derlinga
Lidija raudona stalas, vynas, desertas vid. didumo lX derlinga
Širvinta raudona Stalas vid. didumo + lX derlinga
Guna raudona Saldžios vid. didumo Vlll pabaiga nesavi-dulkė
Selė žalia stalas p. saldžios didelės lX
Juvendana žalia stalas, desertinė didelės Vlll pabaiga
Kristal žalia stalas, vynas vid. didumo Vlll pabaiga
Varduva žalia stalas, vynas muska-tinis vid. didumo l. derlinga
Svaja žalia stalas didelės lX
Gailiūnė žalia saldžios, žemuo-gių aromato vid. didumo l. atspari šalčiui vid. derlinga
Supaga žalia p.saldi vid. didumo lX derlinga
Stela raudona, besėklės stalas, desertas saldi smulkios
Reliance raudona, besėklės stalas, desrtas saldi vid. didumo lX l. atspari ligosm ir šalčiams
Himrod žalia, besėklė

Vynuogių ligos

 

Teisingas vynuogienojų genėjimas, formavimas ir tręšimas yra gera profilaktinė priemonė, sauganti augalą nuo ligų. Pavojingiausios grybinės ligos yra netikroji miltligė, miltligė, antraknozė, baltasis puvinys, kekerinis puvinys, askochitozė, septoriozė, bakterinis gumbas. Vynuoges puola ir kenkėjai: sodinės voratinklinės erkės, voratinklinės erkės, amarai, vapsvos.

Netikroji vynuogių  miltligė

Pavojingiausią vynmedžių ligą sukelia vynuoginė plasmopara. Liga pažeidžia jaunus lapus, ant jų viršutinės pusės atsiranda apskritos arba ovalo formos žalsvos dėmės. Apatinė pusė apsitraukia puria balsva plėvele. Ligai progresuojant dėmės darosi kampuotos, susilieja, lapai ima džiūti ir galiausiai nukrinta. Ant ūglių atsiranda pilkšvos, kiek įdubusios dėmės. Džiūsta stiebai ir žiedai, ruduoja, raukšlėjasi, džiūsta ir nukrinta uogos. Sausu oru apatinėje lapo pusėje apnašos gali ir nesusidaryti. Ligai plisti ypač palankūs šilti ir drėgni orai, tačiau ji plinta ir žemos ar aukštos temperatūros sąlygomis. Pastebėjus ant lapų dėmes, reikėtų pradėti naudoti apsaugos priemones. Ligos plitimą skatina ir pertręšimas azotinėmis trąšomis. Vynuogės netikrajai miltligei jautriausios laikotarpiu nuo žiedynų formavimosi iki uogų užsimezgimo. Purškiama fungicidais iki žydėjimo ir po žydėjimo. Likus 20 dienų iki derliaus nuėmimo, purkšti nereikėtų.

Grybelio sporos žiemoja nukritusiuose lapuose, stiebuose. Todėl sergančio augalo lapus reikia sugrėbti ir sudeginti, o žemę po juo perkasti.

 

Vynuogių ligos

Vynuogių miltligė

Miltligės grybas pažeidžia lapus, ūglius ir uogas. Ligos požymiai: dėmėti arba ištisai balti, voratinkliška grybiena aptraukti lapai. Pažeisti lapai nustoja augti, garbanojasi, džiūsta ir nukrinta. Ant augančių stiebų matomos netaisyklingos formos rudos dėmės. Žiedynai ir uogos atrodo tarsi apibarstyti miltais. Purškiama sieros preparatais, kai temperatūra aukštesnė kaip 18 oC. Pirmieji požymiai pasirodo vynuogėms nužydėjus, kai sausa ir karšta, liga gali atsirasti anksčiau.

Vynuogių antraknozė

Antraknozę sukelia vynuoginis svylagrybis. Ant stiebų atsiranda nedidelės apskritos ar ovalo formos iškilios raudonai rudos dėmelės. Ligai progresuojant, dėmės pašviesėja, pasidaro pilkšvai baltos, gelsvos, pakraščiuose išryškėja platus rudai raudonas, kiek iškilęs apvadas, centras įdumba. Pradeda džiūti augalo stiebas, vysta ir krinta lapai. Sporos žiemoja stiebuose ir nukritusiuose lapuose, todėl užkrėstus lapus reikia sugrėbti ir sudeginti, o žemę sukasti. Purškiama fungicidais.

Vynuogių bakterinis vėžys

Ligos sukėlėjas yra agrobacterium tumefaciens, arba bakterinis gumbas. Ant stiebų atsiranda šviesios, minkštos, vėliau sukietėjančios, raukšlėtu paviršiumi išaugos. Dažniausiai formuojasi ant šaknies kaklelio arba pagrindinės šaknies. Augalas nusilpsta, prastai auga. Liga patenka per pažeistas vietas.

Vynuogių kenkėjai

 

Vynuogių maistingumas ir nauda sveikatai

Ne veltui vynuogės užima išskirtinę vietą tarp sveiko maisto produktų. Jos minimos net Biblijoje - rašoma, kad vynuogė buvo pirmasis augalas, po Didžiojo tvano pasodintas ant Ararato kalno šlaitų.

Vynuogių uogose yra daug vandens, angliavandenių, organinių rūgščių, azotinių medžiagų. Tačiau pagrindinė vynuogių naudos sveikatai paslaptis - gliukozė ir fruktozė. Virškinimo metu šis vynuogėse esantis cukrus pakinta labai mažai, todėl yra lengvai pasisavinamas tiesiai į kraują. Tai stiprina širdies raumens susitraukimus, tonizuoja raumenis, plečia kraujagysles ir skatina medžiagų apykaitą.

Teigiamai sveikatą veikia ir vynuogėse esančios skirtingos organinės rūgštys: obuolių, vyno, citrinų, gintaro, silicio, salicilo, oksalo, pektino, skruzdžių. Jos teigiamai veikia riebalų apykaitą, mažina cholesterolio ir bendrąjį lipidų kiekį kraujyje. Vyno rūgštis aktyvina geležies pasisavinimą.
Priklausomai nuo veislės ir auginimo vietos, 100 g šviežių uogų yra 1-48 mg askorbo rūgšties. Suaugusiam žmogui rekomenduojama per parą suvartoti 65-125 mg vitamino C, taigi 1 kg šviežių vynuogių tam visiškai pakanka.
Uogų sudėtyje yra vitamino A, B1, B2, B6, PP ir kt.

Priklausomai nuo vynuogių tipo ir brandumo, uogose gali būti iki 0,2 % ir daug daugiau pektino. Pektinas skatina sunkiųjų metalų jonų, radioaktyviųjų izotopų (stroncio, kobalto) ir kitų radioaktyviųjų elementų, toksinų šalinimą iš organizmo, gerina žarnyno veiklą.

Prinokusiose vynuogėse yra iki 1,5 % mineralų: makro- (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, sieros) ir mikroelementų (geležies, vario, cinko, aliuminio, chloro, jodo ir kt.). 1 kg vynuogių per parą pakanka aprūpinti organizmą geležimi. Taip pat 1 kg yra iki 450 mg kalcio, jo paros norma suaugusiam žmogui - 800 mg. Kalcis svarbus kaulams, kraujo sistemai, jis dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Kalcio trūkumas sukelia nervų sistemos jautrumą.

Vynuogėse daug kalio druskų, kurios teigiamai veikia širdies raumenį, skatina vandens ir natrio šalinimą iš organizmo. 100 g džiovintų vynuogių yra apie 800 mg kalio druskų. Paros norma - 2-3 g.

1 kg vynuogių taip pat yra iki 170 mg magnio, magnio paros norma suaugusiam žmogui - 400 mg. Magnis atlieka svarbų vaidmenį angliavandenių ir fosforo apykaitos procese, pasižymi kraujagysles plečiančiomis savybėmis, normalizuoja nervų jautrumą.

1 kg besėklių vynuogių yra 17-19 mg cinko - tokio kiekio per dieną visiškai pakanka suaugusiam žmogui. Cinkas būtinas augantiems vaikams.

Varis, nors jo reikia nedaug (apie 2 mg per parą), organizmui labai svarbus. 1 kg vynuogių yra 1-10 mg vario.

Vynuogėse taip pat yra 16 aminorūgščių, 7 iš jų ypač svarbios. Be to, vynuogėse gausu aromatinių medžiagų, kurios turi antibiotinių savybių.

Taigi mėgaukitės vynuogėmis, jos yra puikus energijos šaltinis, teigiamai veikia širdį ir kraujotaką, stimuliuoja kaulų čiulpų funkcijas, padeda kosint, maudžiant gerklei.

Ką reikia žinoti gydantis vynuogėmis:

  • Dantys turi būti sveiki, nes rūgštys ir cukrus, kurių gausu uogose, ėduonies pažeistus dantis sudirgins ir paskatins jų gedimą.
  • Suvalgę vynuogių, burną praskalaukite vandeniu.
  • Jei valgote vynuoges, keletą valandų nevartokite pieno produktų.
  • Iš pradžių galite suvalgyti apie 400 g per dieną, po kokių 4 savaičių galima per dieną suvalgyti ir 3 kg.

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Medelynai, sodinukai , Vaisių ir uogų ūkiai
Svarbu
Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra 

Agrastai

Agrastų auginimas

Agrastai, kaip auginti agrastus, agrastų sodinimas, agrastų priežiūra, agrastų veislės, agrastų ligos ir kenkėjai 

Pupelės

Pupelių auginimas

Pupelės, pupelių auginimas, ankštinės ir šparaginės pupelės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, pupelių ligos 

Krokų auginimas

Krokų auginimas

Kaip auginti krokus, krokų sodinimo laikas, krokų ankstyvas pražydinimas 

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Duobė vaismedžio sodinimui

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas 

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Medelių apsaugos nuo gyvūnų priemonės, repelentai, kvapai, mechaninės priemonės augalų ir medelių apsaugai nuo kiškių, stirnų, elnių 

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

cesnaku auginimas

Česnakų auginimas

Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Žieminių kviečių auginimas

Žieminių kviečių auginimas

Dirvos paruošimas žieminiams kviečiams, žieminių kviečių veislės, ligos, agrotechnika, kviečių kokybės vertinimas ir saugojimas 

Obelų kenkėjai

Obelų ligos ir kenkėjai

Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus 

Naminis serbentų vynas

Naminis serbentų vynas

Juodųjų ir raudonųjų serbentų naminis vynas, vyno gamybos receptas, kaip teisingai pagaminti juodųjų ir raudonųjų serbentų naminį vyną 

Siauralapis gaurometis

Siauralapis gaurometis

Siauralapio gauromečio fermentuotos arbatos gamyba, gauromečio auginimas 

Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų sodinimas, agurkų priežiūra, agurkų ligos ir kenkėjai 

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Vynuogės, kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Bulvių auginimas

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Pažeistas maro bulvės gumbas

Bulvių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

serbentu auginimas

Serbentų auginimas

Serbentai, serbentų sodinimas, serbentų priežiūra, serbentų auginimas, serbentų ligos, serbentų kenkėjai, serbentų veislės 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Bulvių ligos

Bulvių ligos

Kaip atpažinti ligas, apnikusias bulvių pasėlius? 

Daržovių džiovyklės

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Vaisių ir daržovių džiovinimas yra vienas iš įdomiausių ir pelningiausių žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslų. džiovinimo rentabilumas, daržovių ir vaisių džiovinimo įranga 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Smidrų auginimas

Smidrų auginimas

Kaip auginti smidrus - šparagus, šparagų - smidrų sodinimas, smidrų priežiūra 

Tunelinė grybų džiovykla

Tunelinės grybų džiovyklės

Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas 

Vaismedžių purškimas

Vaismedžių purškimas

Kuo ir kada purkšti vaismedžius? 

Temą atitinkančios įmonės

Krucių k.


1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Kokybiškos daržovių sėklos internetu

"SYNGENTA" daržovių sėklos.

Grūdų drėgmės matuoklis

Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

1 2 3 4 5 ... 7
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau