Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Dirvos plutos ardymo technologijos
2015-05-06 15:15 Peržiūros : 77 SpausdintiDaug kur praėjo ilgai laukti lietūs, bet jie sukėlė tam tikro sąmyšio, nes lietus vietomis buvo gausus. Sekančią dieną pašvietus saulei dirvos paviršiuje susiformavo pluta. Kodėl toks reiškinys kasmet kamuoja ūkininkus? Dirvos struktūra yra augalų augimą ir mikroorganizmų aktyvumą reguliuojantis veiksnys. Struktūrą turime suprasti, kaip dirvos gebėjimą suirti į skirtingo dydžio ir formos agregatus. Dirvos dalelės, mažesnės nei 0,25 mm, vadinamos mikrostruktūra, 0,25 - 10 mm - makrostruktūra ir didesnės nei 10 mm - megastruktūra. Agronominiu požiūriu aktuali mikro ir makro struktūra. Mokslininkai mano, kad tinkamiausia augalų augimui dirvos struktūra, jei vyrauja 1 - 10 mm dalelės. Nuo dirvos dalelių dydžio tiesiogiai priklauso dirvos atsparumas vandens ir vėjo erozijai. Antai JAV mokslininkai nustatė, kad mikro daleles lengviau išjudina vėjas ir jas nupučia, lyginant su makro dalelėmis. Bandymais nustatyta, kad vėjui mažiausiai pasipriešina 0,05 - 0,4 mm dalelės, mažiau vėjas nešė 0,4 - 0,8 mm skersmens daleles. Labai svarbus rodiklis - dirvos dalelių tvirtumas, t.y. gebėjimas pasipriešinti vandens išplovimui. Nepakankamai atsparios dalelės greitai suyra nuo vandens, nepriklausomai lyja ar tirpsta sniegas. Dirvos paviršius tarsi užliejamas dumblu ir pašvietus saulei susidaro pluta. Tokį reiškinį stebime kasmet žiemkenčiuose. Kai dirvos paviršiuje susidaro pluta, sumažėja dirvos vandens pralaidumas, sutrinka dujų apykaita, sulėtėja aerobinių mikroorganizmų vystymasis, dirvoje sumažėja augalams prieinamų maisto medžiagų kiekis. UAB „Kustodija" konsultantams svarbiausia, kad ūkininkai įsiklausytų į patarimus ir užtikrintų optimalų oro režimą dirvoje. Reikia suprasti, kad oras, kuriuo kvėpuojame, ir dirvos oras labai skiriasi, jei atmosferos oro sudėtis daugmaž pastovi, tai deguonies ir anglies dvideginio kiekis dirvoje gali labai svyruoti priklausomai nuo įvairių aplinkos veiksnių. Įmonės konsultantai, pasitelkę naujausią dirvos diagnostikos įrangą, nustatė, kad dirvose, kuriose kelinti metai naudojami biologiniai preparatai, CO2 kiekis augalų vegetacijos metu neviršija 2 - 3 proc., o deguonies rodikliai nenusileidžia žemiau 18 - 20 proc. Mokslininkų nuomone, optimali O2 koncentracija - 20 proc., o CO2 - 1 proc. Biologiniais preparatais apdorotose dirvose net lietingu laikotarpiu CO2 koncentracija padidėjo tik iki 6 proc., o deguonies sumažėjo iki 14 - 17 proc. Ištyrus dirvas, kuriose nenaudojami biologiniai preparatai, situacija visai kitokia - dirvoje CO2 koncentracija didelė, o O2 - maža. Panaudojus biologinius preparatus, dirvose vystosi aerobiniai mikroorganizmai ir susidaro palankios sąlygos augalų augimui. Labiausiai deguonis reikalingas augalų šaknims, mikroorganizmams, dirvos faunai ir tik maža dalis sunaudojama cheminėms reakcijoms. Trūkstant deguonies sulėtėja kvėpavimas, maisto medžiagų apykaita, o nesant dirvoje laisvojo deguonies visai sustoja augalų augimas. Dėl deguonies stygiaus sulėtėja oksidaciniai procesai, aktyvėja anaerobiniai procesai, susidaro augalams toksiški junginiai, blogėja dirvos fizikinės savybės. Viso to pasekoje mažėja dirvožemio derlumas. Siekiant panašaus augalų derlingumo kaip ankstesniais metais, žemdirbiams didėja išlaidos, o tai reiškia, kad sumažėja augalininkystės produkcijos pelningumas.
Kokius sprendimus priimti žemdirbiams? Inovatyviems žemdirbiams nereikia aiškinti, kad geriausias sprendimas - biologiniai preparatai. Pavasarį pastebėję, kad žiemkenčių laukuose po žiemos susidarė pluta, ūkininkai pirmiausiai išpurškė Amalgerol ir Azofit derinį, kai kurie pabandė naują dviejų azotobakterių preparatą Nitroteam. Jei pirmojo varianto efektyvumą jau žinome, antrojo rezultatų palauksime ir pastebėję pirmuosius pokyčius informuosime žemdirbius. Mažiau fosforinguose dirvožemiuose ūkininkai panaudojo NPK Magic. Šiuo metu lietus kai kuriuose rajonuose suplūkė dirvą cukrinių runkelių, žirnių ar vasarinių kviečių pasėliuose. Sprendimas - išpurkšti BlacJak derinyje su Azofit arba Nitroteam, jei dirvoje mažiau fosforo - rekomenduojame rinktis NPK Magic. Rezultatai nenuvils.
Neapsiriko žemdirbiai sėklas prieš sėją apveldami Albit arba kitais biologiniais preparatais (Azofit, BlacJak) ir kartu su sėklomis įterpdami trąšas mikrogranulėse Terrastart:
Racionalus sprendimas - biologinius preparatus išpurkšti kartu su herbicidais:
Pupos ir vasariniai javai kai kur pakliuvo į dirvos plutos spąstus:
UAB „Kustodija" Pardavimų vadovas
NERIJUS ŠILINGIS
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
