Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Šilauogių auginimas
2024-01-25 22:12 Peržiūros : 97323 SpausdintiLaukinėmis sąlygomis šilauogės paplitusios beveik visame šiaurės pusrutulyje. Š. Amerikoje auga 36 rūšys, Pietų ir Centrinėje Amerijkoje 29, o Azijoje net 99 šilaluogių rūšys, yra augančių ir Australijoje, Afrikoje. Kultūrinės aukštaūgės šilauogių veislės Lietuvą pasiekė iš Šiaurės Amerikos. Tai apie 0,5 - 2 metro aukščio krūmas, priklausantis Vaccinium genties augalams, tarp kurių mums žinomi vaivorai (girtuoklės), bruknės, mėlynės, spanguolės. Derėti krūmas gali apie 30 metų.
Šilauogės skanios, turi daug naudingų medžiagų. Nuo krūmo uogų priskinama vidutiniškai 4 - 6 kg, kai kurios veislės subrandina 10 - 15 kg uogų. Apie pusę mikroelementų sudaro kalis, daug geležies ir mangano. Uogose esantys antocianinai (300 - 400 mg) stiprina regėjimą, mažina nuovargį po darbo kompiuteriu. Uogose yra antioksidantų. Šilauoges valgykite sutrikus širdies darbui, virškinimui, kai blogas apetitas.
Daugiau apie šilauogių savybes
Filmas apie šilauogių auginimą
Šilauogių sodinimas
Šilauogės mėgsta saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą. Dirvos paruošimas - labai svarbus procesas. Mėgsta šilauogės rūgščią (4 - 5,5 PH), labai purią, gerai aeruojamą, neperdžiūvusią dirvą. Idealus variantas - rudos aukštapelkių durpės. Dauguma šilauogių augintojų rekomenduoja tokį sodinimo būdą: iškasama 1 m skersmens, 40 - 60 cm gylio duobė. Didžiąją dalį pripilame spygliuočių pjuvenų, užpilame durpių, smėlio ir išmaišome. Turėtų būti taip, kad didesnioji dalis durpių viršuje, o pjuvenos apačioje. Geriau naudoti smulkesnes ir papūdytas pjuvenas, šviežios gali duoti puvinį, be to, sugers daug vandens, naudos azotą. Jei didžioji dalis pjuvenų bus apačioje, tai supus, kol šaknys pasieks jas. Šilauogių šaknys įdomios struktūros: jos plonytės, o ant glajukų gyvena grybas mikorizė. Jis mėgsta apie 70 proc. drėgmę, didelio rūgštingumo dirvą (3,5 - 4,5) ir gerą aeraciją. Grybų hifai geriausiai tarpsta ant medžio drožlių ir pjuvenų.
Paruošus duobę, gausiai pripilama vandens, palaukiama, kol susigers.
Sodinama tokiu pat lygiu kaip vazonėlyje ar taip, kaip augo prieš persodinimą. Šaknys išskleidžiamos (jeigu įmanoma išskleisti) horizontaliai, nedideliame gylyje.
Šilauogė sodinama
Pasodinus mulčiuojama pjuvenomis (5 - 6 cm), palaistoma. Laistyti po pasodinimo reikia gausiai (10 litrų krūmui kas savaitę), tačiau vanduo neturi stovėti. Molingoje dirvoje visą iškastą žemę reikia išvežti ir pakeisti lengvu, puriu, paruoštu aukščiau minėtu mišiniu. Plantacijose aukštai esantį gruntinį vandenį reikėtų drenuoti iki 60 -80 cm gylio, kad duobėje nesikauptų vanduo. Lengvose ir šarmingose dirvose galima daryti atskyrimą nuo aplinkinių gruntų plėvele. Gruntinis vanduo turėtų būti ne daugiau kaip 0,5 m nuo paviršiaus.
Žemaūgės šilauogės gali būti sodinamos 60 cm viena nuo kitos, vidutinio aukščio 80 - 90 cm, aukštaūgės 100 - 120 cm. Reikėtų stebėti, kad šakos nesusipintų ir tokias nugenėti.
Šilauogių priežiūra ir auginimas
Šilauogėms prigijus, tręšiame dirvą rūgštinančiomis trąšomis. Tręšiama amonio sulfatu (100 g/krūmui), galima kalio sulfatu (40 g/krūmui). Genima praėjus 4- 6 metams po sodinimo, paliekamos 8 šakos: 4 derinčios ir 4 augančios. Palikus daugiau šakų, duos gausesnį derlių, tačiau uogos smulkės. Geriausia genėti žiemą ar pavasarį, saulėtą šaltą dieną.
Labai svarbu šilauoges laistyti. Be drėgmės uogos smulkėja ar pradeda kristi.
Kas antri metai reikia pamulčiuoti rudosiomis durpėmis, nes jos sukrenta. Mulčas iš pušies žievės ar pjūvenų būtinas, nes jis puikiai stabdo vandens garavimą, taip pat užpylus tampa mitybine terpe.
Šilauoges reikia saugoti nuo kiškių ir stirnų, nes neaprištas nugrauš iki pašaknų.
Po trijų- penkerių metų nuo pasodinimo šilauogės šaknys pasiekia įrengtos duobės kraštus ir joms gali pradėti trūkti naudingų medžiagų auginti gerokai padidėjusį krūmą. Tokiu atveju galima duobę praplėsti. Daryti tai verta dalimis, kas du metus išplečiant po trečdalį krūmo perimetro.
Trečdalyje krūmo perimetro iškasama kastuvo pločio ir apie 40 centimetrų gylio duobė. Ji bus užpildyta rūgščių durpių, žemių, pušies pjuvenų ir žievės mišiniu.
Kasama prie pat senosios duobės krašto. Matosi šilauogės šaknys
Užpylus duobę pamulčiuojama tuo pačiu mišiniu ir aplink šilauogę. Gausiai palaistome.
Šilauogių dauginimas
Šilauogės dauginamos auginiais: gegužę sumedėjusiais ūgliais po genėjimo, liepą žaliais. Įsišaknija apie 2 mėn. pakankamai sudėtingomis sąlygomis. Svarbi oro drėgmė - šiltnamiuose įrengiama dirbtinio rūko sistema, būtina šilta dirva iki 20 - 22 laipsnių. Ūgliai daromi 12 - 14 cm ilgio su 2 - 3 lapais, apačia įstrižai nupjaunama, viršutinis pjūvis lygus. Šaknijama kraikinių durpių (3,5 - 4 pH) ir pjuvenų mišinyje, imant dvi dalis durpių ir vieną pjuvenų. Prieš sodinimą apdirbama fungicidu ir šaknijimosi stimuliatoriumi (indolilsviesto ir naftilacto rūgščių mišinys, 6mg/1g talko koncentracija). Sveikas vienmetis sodinukas turėtų būti 15 - 20 cm aukščio su 1 - 3 ūgliais, dvimečiai 35 - 40 cm aukščio su 2 - 6 ūgliais.
Šilauogių veislės
Sukurta apie 130 veislių. Skirstomos pagal krūmo aukštį ir uogų sirpimo laiką. Pas mus daugiausiai yra aukštaūgės (1,5 - 2 m), ir žemaūgės veislės (0,5 - 1 m). Aukštaūgės subrandina daug uogų, tačiau yra mažiau atsparios šalčiams. Žemaūgės šilauogės sodinamos tankiau, gali sudaryti gyvatvores, taip bus gaunamas panašus derlius iš to paties ploto, jos lengviau pakelia didelius šalčius.
Lietuvos sąlygomis geriausiai tinka ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės. Vėlyvų veislių dalis uogų iki šalčių nesubręsta, sirpdamos šaltesnėje ir mažiau saulėtoje aplinkoje nėra tokios skanios kaip ankstyvosios. Vėlyvųjų veislių galima sodinti kaip priedą, pratęsiant šviežių uogų sezoną.
Ankstyvosios: Blueetta, Spartan, Reka, Nui. Lietuvoje rekomenduojamos: Duke, Weymouth, Earliblue.
Vidutinio ankstyvumo Lietuvoje rekomenduojamos: Toro (aromatingos, didelės uogos, vienodai sunoksta), Patriot, Bluecrop (ilgesnio nokimo, stambios saldžios), Bluejay (bijo sausros, tačiau labai derlios), Sunrise.
Vėlyvosios: Aivengho, Gorbert, Dorou, Džersi, Elijot, Blueray, Nordblue, Nelson, Coville. Lietuvoje rekomenduojamos Bluegold, Herbert (labai derli).
Žemos: Northland, Northcountry, Northblue.
Vidutinio augumo: Nui, Spartan, Toro, Bluehaven.
Aukštos: Duke, Earlyblue, Reka, Patriot, Blueray, Coville.
Prekiniam ūkiui verta rinktis naujesnes veisles. Labiausiai apsimoka auginti ankstyvas veisles ir jas realizuoti šviežias. Seniau dominavo Bluecrop, kuri dabar keičiama į Toro. Perspektyvi labai derlinga ir didelių uogų (2 - 3 cm) veislė Chandler ilgai duoda derlių (3 - 4 savaites).
Šilauogių ligos
Šilauogėms pavojingiausios grybinės ligos. Dažniausiai paplitę stiebų deguliagrybiai (Godronia cassandrae), užkrečiantys augalą bet kuriuo vegetacijos laikotarpiu. Infekcija pasireiškia kaip nedidelės rausvos apvalios dėmelės ant 1 - 2 metų amžiaus šilauogės stiebų, atsirandančios anksti pavasarį ties buvusiomis lapų prisegimo vietomis, aplink pumpurus. Dėmelės didėja, paruduoja, audiniai apie pumpurą apmiršta. Pažeistos vietos žievė pasidaro pilka, lūžinėjanti ir šerpetojanti. Pagrindinė apsaugos priemonė ankstyvoje ligos stadijoje - genėjimas.
Kita liga - filostiktozė (Phyllosticta vaccinii). Nuo jos geriausia purkšti ankstyvą pavasarį, prieš žydėjimą. Susirgusias, džiūstančias šakas reikėtų išpjauti.
Moniliozė (Monilinia vaccinii) pirmiausia užkrečia žiedus, kurie ruduoja, užsimezgusios uogos pakeičia spalvą, raukšlėjasi ir išdžiūna. Augalų viršutiniai lapai smulkėja, viršūnėlės pasidaro pilkai violetinės ir sudžiūsta.
Uogų derliui pakenkia kekerinis puvinys (Botrytis cinerea). Pažeidžiami žiedai, uogos lapai, jauni stiebai. Užsikrėtęs žiedas paruduoja, tačiau uogą gali subrandinti. Sunokusios uogos pasidengia pilkšva grybiena, sandėliuojant pūna. Ligai plisti palankūs lietingi ir vėsūs orai. Ligos sukėlėjas žiemoja ant užkrėstų stiebų, nukritusiose uogose.
Jaunus ūglius gali užpulti amarai.
Nemažai žalos šilauogėms gali padaryti kiškiai, pelės ir paukščiai. Jei uogynas neaptvertas, žiemą kiškiai gali nugraužti jaunus stiebus, šakas. Pelės apgraužia šilauogių šaknis, pridaro urvų, kurie, kaip ir kurmių urvai, džiovina uogyną.
Azoto trąšomis pertręšti augalai yra mažiau atsparūs ligoms. Daugelis pavojingų ligų atkeliauja su sodinukais, todėl svarbu žinoti, kad jie tikrai sveiki. Reikėtų perkant atidžiai juos apžiūrėti. Su dėmėtais stiebais ir lapais verčiau nepirkti, o tokių radus, rinktis kitą pardavėją.
Kaip auginti šilauoges filmas instrukcija
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
