Šilkmedžių auginimas

Šilkmedis Lietuvoej nėra paplitęs, nors tikrai galėtų užsitiktinti ir sau  plotelį kiekvieno sodininko sklype. Nežiūrint į tai, kad jis yra subtropinis augalas, kiek pasaugomas puikiai iškenčia ir mūsų žiemas. Kiek teko susidurti Lietuvoje didesni šilkmedžiai pasitaiko labai netikėtose vietose ir dažniausiai apsaugoti nuo šiaurinių vėjų. Mintį pasidomėti šilkmedžiais davė Vilkpėdės garažų bendrijoje augantis šilkmedis kuris subrandino gerą pusšimtį kilogramų uogų. Geras atsparumo mūsų klimatui   pavyzdys yra Dotnuvos Akademijoje  šalia bendrabučių augantis didelis šilkmedis.  Šilkmedžio uogas puikiai pažįstu dar nuo kelionių į Krymą ir Vidurinės Azijos šalis. Čia yra jų natūralios paplitimo zonos.

Šilkmedžiai priklauso Moraceae (šilkmedinių) šeimai. Lietuvoje gali augti baltasis, raudonasis ir juodasis šilkmedis. Rūšys taip vadinamos dėl uogų spalvos. Baltojo uogos saldesnės, juodojo ir raudonojo saldžiarūgštės. Uogos gali subresti daugmaž vienu metu, nors derlius laikosi ant medžių 4- 6 savaites. Sunoksta uogos birželio pabaigoje, randamos iki rūgpjūčio. Aišku jei nenulesa paukščiai. Paukščiai lesa šias uogas neįtikėtinais kiekiais ir kur nors Kryme šilkmedį būdavo galima lengvai surasti pagal paukščių alasą.

Šios uogos turi ir gydomųjų savybių - jos gerina kraujo gamybą, valo kraują, gydo anemiją. Šiose uogose daug geležies, vitaminų, obuolių ir citrinos rūgšties, gliukozės ir fruktozės, rauginių medžiagų bei mineralų.

Gydomųjų savybių turi ne tik šilkmedžio uogos, bet ir jų lapai. Pavyzdžiui, baltojo šilkmedžio lapais yra gydomi įvairūs uždegimai, peršalimai, lengvinamas atsikosėjimas, gydomas  diabetas. Lapuose yra daug naudingų mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, silicio, sieros, taip pat baltymų ir angliavandenių.

Šilkmedžio dauginimas

Šilkmedžiai yra dauginami atlankomis ir sumedėjusiais arba pusiau sumedėjusiais auginiais. Dauginant atlankomis naudojamas motininis šilkmedžio augalas, nuo kurio šakos atskiriamos ir užkasamos. Šiam dauginimo būdui pavasarį turi būti išrenkamas jaunas, lankstus, žemai augantis ūglis, kuris prilenkiamas prie žemės. Šioje vietoje iškasama maždaug 8-10 cm gylio duobelė, kurią lengvai pasiektų motininis ūglis. Nuo motininio ūglio yra pašalinami šoniniai ūgliai ir lapai. Ten, kur ūglis lies žemę, apatinę pusę žievėje reikia įpjauti peiliu. Žaizdą pabarstykite šaknijimosi hormonu arba patepkite šaknijimosi želė (galima ir be jų). Ūglį prismeikite vieliniu kabliuku taip, kad žaizda priglustų prie žemės. Ūglio viršūnę atsargiai pakelkite ir pririškite prie kuolelio. Tada duobę užpilkite žeme, ją šiek tiek suspauskite. Pavasarį drėgmės dažniausiai užtenka, o vasarą būtina bent per karščius palaistyti. Visą šią dauginimo atlankomis procedūrą rekomenduojama atlikti anksti pavasarį. Tada rudenį įsišaknijusį ūglį iškaskite ir atskirkite nuo motininio augalo netoli jaunų šaknų, pasodinkite į vazoną ar į pastovią augimo vietą.

Dauginant sumedėjusiais arba pusiau sumedėjusiais auginiais antroje vasaros pusėje reikia išsirinkti sveikus tų metų šilkmedžio ūglius. Šiek tiek virš bamblio jie nukerpami nuo motininio augalo. Taip nukirptas ūglis turi būti pusiau sumedėjęs, tačiau dar gležnomis viršūnėmis ir tvirtais pagrindais. Nukirptą ūglį po bambliu patrumpinkite iki 10-15 cm. Po to kiekvienam ūgliui lygiu pjūviu prie prisegimo vietos reikia pašalinti gležną viršūnę ir apatinę lapų porą. Nupjautoje vietoje (žaizdoje) reikia sužadinti šaknijimąsi nuskutant ar tiesiog pažeidžiant  žievę prie pagrindo. Rekomenduojama taip paruoštus ūgliukus įmerkti į šaknijimosi hormoną ar patepti šaknijimosi žėlė ir pasodinti į substratą vazone ar kitoje tam skirtoje dauginimo vietoje. Šilkmedžio ūgliukas šaknis išleis per 2-4 savaites, o dar po mėnesio teks jį persodinti į didesnį vazonėlį. Pirmais metais po įsišaknijimo iki 30-40 cm šilkmedžių sodinukus rekomenduojama paauginti  substrato vazonuose.

Į paaugintus šilkmedžių ūglius galima įskiepyti norimos šilkmedžio rūšies ūgliukus, arba auginant vieną šilkmedį - į jo atsiras šakas įskiepyti skirtingų rūšių ūglius. Tokiu būdu augindami vieną šilkmedį galėsite mėgautis baltomis, juodomis ir raudonomis uogomis.

Šilkmedžio sodinimas

Šilkmedžiai yra sodinami anksti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kol pilnai nenukritę jų lapai (nepasibaigęs vegetacijos laikotarpis). Jeigu šilkmedžio sodmenys yra naudojami su vadinama uždara šaknų sistema, t.y. durpių puodeliuose, sodinti galima visą šiltąjį sezoną. Šilkmedžiai yra savidulkiai augalai, apsidulkina patys, todėl gali augti ir po vieną - nereikia sodinti dar vieno augalo.

Šilkmedžiai geriausiai auga purioje, humusingoje dirvoje, tačiau mėgsta drėgną, bet neužmirkusią žemę. Prieš sodindami atkreipkite dėmesį, koks yra jūsų dirvožemis. Jei sodinate į molingą žemę, jis dažniausiai bus šarminis, priemolis, velėna ir juodžemis - neutralios reakcijos. Šilkmedžius rekomenduojama sodinti neutralioje ar silpnai rūgščioje (pH 5,5-6,0) dirvoje. Siekiant nustatyti tikslų dirvožemio rūgštingumą galima nusipirkti pH testą arba išsitirti dirvą laboratorijoje. Tačiau galima nuspręsti ir be tyrimo: jeigu dirvoje gausu dirvinių kežių, rūgštynių - tokią dirvą reiks kalkinti. Jei auga garstukai, balandos, pavasarį žydi šalpusniai - viskas tvarkoje, dirvos rūgštingumas šilkmedžiams yra  tinkamas, tačiau dirvą sukultūrinkite ir įtręškite, išnaikinkite piktžoles.

Šilkmedžiai mėgsta saulėtą vietą, todėl sodinami 4-5 metrų atstumu vienas nuo kito iškasant apvalias 40-50 cm gylio duobes. Ruošiant duobes šilkmedžių sodinimui iškastas dirvožemis turi būti supurenamas ir sumaišomas su kompostu arba neutralių durpių substratu ir supilamas atgal į iškastą duobę. Šį mišinį rekomenduojama patręšti: 150-200 g kalio sulfato ir 100-150 g superfosfato vienam sodinukui. Atgal į duobę supiltame mišinyje yra prakasama tokio dydžio duobė, kiek užima sodinamos šaknys. Kadangi šilkmedis yra dauginamas atlankomis, sumedėjusiais ūgliais arba skiepijamas, tai sodinant nerekomenduojama giliai užkasti. Jeigu šilkmedis daugintas atlanka - į žemę pasodinti išleistas šaknis, jei sumedėjusiu ūgliu - sodinti iki tos vietos, kokioje jis augo, jokiu būdu neužkasti per daugiau. Sodinant šilkmedžio sodinuką, jo šaknys pastatomos iš naujo prakastoje duobėje. Duobė užpilama puriomis žemėmis 2-3 cm virš dirvos paviršiaus, kad susigulėjus žemei, jis būtų dirvos lygyje. Taip pat padaroma „lėkštė",  kad laistant nenutekėtų vanduo.

Šilkmedis sodinamas netoli pietinės pastato pusės

Saugant jauną augalą nuo vėjų, kurie gali išjudinti šaknis ar net nulaužti jauną medelį, reikalinga jį įtvirtinti. Prieš sodinimą į duobės centrą nuo pietų pusės yra įkalamas medinis kuolas, kuris turi pakilti virš duobės krašto ne mažiau kaip 40-50 cm. Sodinant sodinuką kuolas neturi liesti kamieno. Pasodinus neužmiškite minkštu plaušu sodinuką pririšti prie kuolo. Šis kuolas atliks dvigubą vaidmenį: neleis pasodinto šilkmedžio šaknims judėti ir savo mažu šešėliu užstos augalą nuo tiesioginių saulės spindulių.

Šilkmedžio genėjimas

Šilkmedžiai yra ilgaamžiai augalai ir negenimi bei neformuojami užauga iki 10-12 metrų aukščio, todėl tik ką pasodinus šilkmedžio augliuką jo viršūnę rekomenduojama nukirpti, kad pradėtų formuotis vainikas. Šilkmedžiai auginami pusiau trumpaliemenėmis arba trumpaliemenėmis formomis. Genėti rekomenduojama tol, kol susidarys tvirtos keturios ar penkios pagrindinės šakos, o paskui tik pašalinti netinkamoje vietoje arba per gausiai suaugusias šakas. Šilkmedžius rekomenduojama genėti tik „miegančius", tai yra žiemą, nes nuo ankstyvo pavasario per visą vegetacijos laikotarpį iš nukirptų arba pažeistų šakų gausiai teka syvai. Jei taip atsitiktų, nedelsiant prideginkite šakas įkaitintu žarstekliu ar kokiu kitu daiktu.

Formuojamas taurės formos neaukštas šilkmedis. Bus trys pagrindinės šakos su šoninėmis kelių lygių šakomis.

Penkių metų šilkmedis ima gausiai derėti. Patogu kai derančios šakos nesunkiai pasiekiamos. Šilkmedis dar pasipildė keliomis skeletinėmis šakomis. Trečiais metais nukirpus pagrindines šakas apie 2 metrų aukštyje naujas imame formuoti horizontaliai. Kryptį nustatome nukirpdami 2 - 3 pumpurais aukščiau numatomos horizontalios šakos. Aukščiausi pumpurai kyla vertikaliai, žemiau ima horizontalėti. Vasaros viduryje nukerpam viršutines šakas palikdami horizontalią. Kairėje pusėje šakos leidžiamos vertikaliau, nes ten praėjimas.

Šilkmedžių auginimas

Kad šilkmedžiai būtų sveiki ir duotų gausų derlių, pasodintus augalus periodiškai tręškite ir mulčiuokite. Pavasarį rekomenduojama šilkmedžius mulčiuoti perpuvusiu mėšlu. Tręšiant naudoti tokias trąšas, kaip ir kitiems vaismedžiams tręšti. Sezono metu pastoviai tikrinkite, ar šilkmedžio neapniko kenkėjai ir ligos. Šilkmedis žydėti ir derėti pradeda 5-6 metais po pasodinimo. Šioje stadijoje ypač svarbu pavasarį patręšti subalansuotomis trąšomis (trąšų norma - 100-140 g/m²). Tačiau trąšų neturi būti per daug, ypač azoto, nes šilkmedžiai gali pasidaryti neatsparūs ligoms.

Kai kurie šilkmedžių pardavėjai klaidina pirkėjus, kad paukščiai lesa tik juodas šilkmedžių uogas. Paukščiai su didžiausiu pasitenkinimu maitinasi ir baltomis šilkmedžių uogomis. Sodinant ir genint šį medį visada reikia galvoti apie jo dengimą ar kitokią apsaugą nuo paukščių

Algis Mačiukas