Grikių auginimas

2025-01-29 13:35 Peržiūros : 43 Spausdinti

rikių Grikių auginimas gali būti ekonomiškai naudingas, tačiau reikalauja tinkamos agrotechnikos ir kruopščios priežiūros. Derliaus dydį lemia dirvožemio kokybė, sėjomainos laikymasis, tinkamas tręšimas bei augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Be to, grikiai yra svarbūs ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip sideraliniai augalai bei medingieji augalai, todėl jų auginimas gali teikti daugialypę naudą ūkiui.

Grikių auginimas

Grikiai (Fagopyrum esculentum) yra plačiai auginami grūdiniai augalai. Botaniškai jie priskiriami rūgtinių (Polygonaceae) šeimai, o ne tikriesiems javams. Tai itin maistingas produktas, vertinamas dėl aukštos kokybės baltymų, kurių sudėtis artima gyvulinės kilmės baltymams. Be to, grikiuose nėra glitimo, todėl jie tinka netoleruojantiems šios medžiagos žmonėms. Grikių grūduose gausu B grupės vitaminų, geležies, magnio, cinko ir rutino (vitamino P), kuris stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina kraujotaką. Grikių kruopos taip pat yra puikus antioksidantų šaltinis, padedantis organizmui kovoti su uždegimais ir oksidaciniu stresu. Be to, grikiai turi mažą glikemijos indeksą, todėl yra tinkami sergantiems diabetu. Jie ypač vertinami ekologiškose sistemose, nes yra atsparūs daugeliui ligų ir kenkėjų, todėl jų auginimui dažniausiai nereikia cheminių pesticidų ar trąšų.

Dirvožemio įdirbimas grikiams

Grikiai geriausiai auga lengvuose, puriuose ir pakankamai derlinguose dirvožemiuose, tačiau dėl savo nereiklumo juos galima auginti ir mažiau našiose žemėse, pavyzdžiui, priesmėliuose ar smėlingose lygumose. Jie gerai auga vidutinio rūgštingumo (pH 5,5-6,5) dirvose, tačiau netoleruoja užmirkusių ir labai rūgščių dirvų.

Grikių derlingumas labai priklauso nuo tinkamai paruošto dirvožemio, nes šie augalai gerai auga puriose, nepiktžolėtose, vidutinio rūgštumo (pH 5,5-6,5) dirvose. Geriausias būdas užtikrinti palankias sąlygas grikiams yra nuoseklus žemės įdirbimas, susidedantis iš kelių etapų: ražienų skutimo, rudeninio arimo, pavasarinio žemės purenimo ir galutinio dirvos paruošimo prieš sėją.

Po ankstesnio derliaus nuėmimo rudenį pirmiausia atliekamas ražienų skutimas. Tai padeda paskatinti augalų liekanų irimą, išprovokuoti piktžolių sudygimą bei užtikrinti geresnį dirvožemio aeravimą. Šiam etapui naudojami verstuviniai skutikliai arba lėkštinės akėčios, o skutimo gylis siekia 6-8 cm. Jei lauke gausu varpučių ar kitų daugiamečių piktžolių, rekomenduojama skusti verstuviniais skutikliais, nes jie geriau įterpia paviršines liekanas ir naikina šakniastiebius. Po 2-3 savaičių nuskusta dirva ariama 18-25 cm gyliu, priklausomai nuo dirvožemio tipo: lengvuose priesmėliuose ar smėlynuose arimas atliekamas ne giliau kaip 22 cm, o vidutinio sunkumo dirvose - iki 25 cm.

Rudeninis arimas yra itin svarbus, nes per žiemą žemė susiguli, natūraliai suardomos piktžolės ir kenkėjų lervos. Be to, šis etapas padeda geriau išlaikyti drėgmę, kas ypač svarbu pavasarį. Jei dėl kokių nors priežasčių laukas nebuvo suartas rudenį, pavasarinis arimas gali lemti nevienodą drėgmės pasiskirstymą ir sunkesnį sėklų dygimą.

Pavasarį svarbiausia užduotis - dirvą purenti taip, kad ji išliktų drėgna ir puri, bet nebūtų per daug suakėjusi. Kai tik galima įvažiuoti į lauką, atliekamas pirmasis kultivavimas arba akėjimas, kurio metu žemė įdirbama 8-12 cm gyliu. Tai padeda sunaikinti susiformavusią plutą ir paskatina piktžolių dygimą. Po 3-4 savaičių, likus kelioms dienoms iki sėjos, atliekamas antrasis kultivavimas, bet jau seklesniu 5-7 cm gyliu, kad paruoštų optimalų sėklos guolį.

Jei pavasaris yra sausas, dirvos paviršius prieš sėją gali būti lengvai suvoluojamas, kad būtų išlaikyta drėgmė. Grikiai sėjami vėlai, todėl prieš sėją lauką galima įdirbti 2-3 kartus, kad būtų sunaikintos kuo daugiau sudygusių piktžolių. Ši strategija sumažina piktžolių konkurenciją daigams ir leidžia geriau išsaugoti drėgmę, kuri yra labai svarbi grikių augimui.

Tinkamai atlikus visus dirvos įdirbimo etapus, užtikrinama gera grikių augimo pradžia, sumažinama piktžolių konkurencija ir sukuriamos palankios sąlygos šaknų vystymuisi bei derliaus formavimuisi.

Grikių sėjimas

Grikiams tinkamiausi priešsėliai yra kaupiamieji ir ankštiniai augalai, tačiau dažnai jie sėjami po varpinių javų, nes geba gerai panaudoti po jų likusias maisto medžiagas. Tačiau atsėliuoti grikių nerekomenduojama, nes dirva gali būti nualinta. Optimalus sėjos laikas - gegužės antroji pusė, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje pasiekia 12-14 °C. Per ankstyva sėja gali lemti ilgą sėklų dygimą ir didesnį piktžolių plitimą. Sėjama 80-100 kg/ha norma, sėklos įterpiamos 3-5 cm gyliu.

Grikių tręšimas

Grikių tręšimas yra svarbi jų auginimo dalis, nes tinkamai subalansuotos maistinės medžiagos gali padidinti derlių ir užtikrinti sveiką augimą. Kadangi grikiai nėra itin reiklus augalas, jų tręšimas dažniausiai atliekamas atsižvelgiant į dirvožemio derlingumą ir jo maistinių medžiagų atsargas. Optimalios trąšų normos priklauso nuo dirvožemio savybių, tačiau dažniausiai rekomenduojama 30-60 kg azoto (N), 30-50 kg fosforo (P) ir 40-60 kg kalio (K) vienam hektarui.

Azoto trąšos naudojamos atsargiai, nes grikiai yra jautrūs jų pertekliui - per didelis azoto kiekis skatina vegetatyvinį augimą, tačiau gali sumažinti žiedų ir grūdų mezgimą. Todėl dažniausiai azotas skirstomas į dvi dalis: 60 % išberiama prieš sėją, o likę 40 % - žydėjimo pradžioje. Fosforo ir kalio trąšos būtinos šaknų sistemai vystytis ir augalų atsparumui didinti, jos paprastai įterpiamos į dirvą rudenį ar ankstyvą pavasarį. Jei grikiai auginami ekologinėse sistemose, geriausia naudoti organines trąšas, tokias kaip mėšlas, kompostas ar žaliosios trąšos.

Grikių veislės

Atsparumas ligoms tarp veislių skiriasi, tačiau grikiai dažniausiai nėra labai jautrūs ligoms ir kenkėjams. Tinkamai taikant agrotechnikos priemones, galima išvengti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo

VB Vokiai: Ankstyva lietuviška veislė, kurios vegetacijos periodas trunka apie 82 dienas. Augalai yra žemaūgiai (apie 87 cm aukščio), kompaktiški, mažai šakoti. Grūdai stambūs, 1000 grūdų masė siekia 34,5-35,7 g. Veislė vidutiniškai atspari ligoms, grūdų išbyrėjimui ir šalnoms, tačiau mažiau atspari sausroms. Vidutinis derlius - apie 1,48 t/ha.

VB Nojai: Vidutinio vėlyvumo lietuviška veislė, registruota 2015 m. Augalai aukštesni nei VB Vokiai, tačiau atsparūs išgulimui (8,5 balo). Grūdai stambūs, 1000 grūdų masė - apie 31,4 g. Vidutinis derlius siekia 4,05 t/ha.

Kora: Vidutinio ankstyvumo lenkiška veislė, registruota Lietuvoje 2014 m. Augalai aukšti (apie 127,5 cm), gerai atsparūs išgulimui (8 balai) ir grūdų išbyrėjimui. Grūdai smulkesni, 1000 grūdų masė - apie 28 g. Vidutinis derlius - 3,67 t/ha.

Panda: Vidutinio ankstyvumo lenkiška veislė, registruota Lietuvoje 2014 m. Augalai aukšti (apie 122 cm), atsparūs išgulimui (7,5 balo) ir grūdų išbyrėjimui. Grūdai smulkesni, 1000 grūdų masė - apie 27,5 g. Vidutinis derlius - 3,69 t/ha.

Grikių ligos ir kenkėjai

Nors grikiai yra gana atsparūs ligoms, tam tikros grybinės ligos, tokios kaip rūdys, miltligė ir alternariozė, gali sukelti derliaus nuostolius. Jos plinta esant drėgnam ir vėsiam orui, todėl būtina laikytis tinkamos sėjomainos ir sėklų beicavimo. Iš kenkėjų grikiams pavojingiausi yra grikių sėklagraužiai, amarai ir tripsai, kurie gali pažeisti lapus ir žiedus, mažindami grūdų mezgimą. Kovai su kenkėjais padeda natūralūs augalų apsaugos metodai, pavyzdžiui, augalų įvairovės didinimas ir palankios aplinkos vabzdžiams plėšrūnams sudarymas. Esant būtinybei, taikomos cheminės priemonės, tačiau ekologiškuose ūkiuose to vengiama.

Grikių derliaus nuėmimas

Grikių brendimas nevienodas: ant to paties augalo galima rasti ir žydinčių, ir subrendusių grūdų. Derlius nuimamas, kai apie 75-80 % grūdų yra subrendę, o likę yra dar kietėjimo stadijoje. Dėl netolygaus brendimo dažnai taikomas atidėtas nuėmimas: pirmiausia grikiai nupjaunami ir paliekami džiūti lauke, o po kelių dienų kulami. Tiesioginis kombainavimas galimas tik esant sausam orui. Jei drėgmė didesnė nei 18 %, grūdus būtina džiovinti, kad būtų išvengta pelėsio ir mikotoksinų susidarymo.

Grikių panaudojimas kaip sideralinio augalo

Grikiai yra vieni iš geriausių sideralinių (žaliosios trąšos) augalų. Jie greitai sudygsta, auga intensyviai ir išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios slopina piktžoles bei dirvožemyje esančius patogenus. Jų šaknys purena dirvą ir pagerina jos struktūrą, o įterpta žalioji masė tampa puikia organine trąša. Grikių auginimas kaip sideralinio augalo yra ypač naudingas ekologiniams ūkiams, nes pagerina dirvožemio derlingumą ir sumažina cheminių trąšų poreikį. Pasėjus rudenį po javų užauginama 15 - 25 t žaliosios masės hektarui.

Grikių naudojimas bitėms

Grikiai yra puikus medingas augalas, kuris žydi ilgai ir intensyviai, todėl pritraukia daug bičių. Vienas grikių žiedas išskiria vidutiniškai 0,05 mg nektaro, o palankiomis sąlygomis - iki 0,3 mg. Iš hektaro grikių bitės gali surinkti iki 100 kg medaus. Dėl šios priežasties bitininkams rekomenduojama statyti avilius netoli žydinčių grikių laukų. Tyrimai rodo, kad bitės, apdulkinančios grikių žiedus, gali padidinti jų derlių iki 30 %. Be to, grikių medus išsiskiria tamsia spalva ir stipriu aromatu, yra turtingas mineralais ir antioksidantais, todėl laikomas vienu vertingiausių medaus rūšių.

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Grūdinės kultūros, Trąšos ir augalų tręšimas