Šaknų vystymosi skatinimas

Kai pavasaris būna vėsesnis ar drėgnesnis, ūkininkai neretai pastebi, kad žiemkenčių šaknys vystosi silpniau. Šaknų sistema yra itin svarbi, nes ji aprūpina augalus vandeniu ir maisto medžiagomis. Kaip ir antžeminės augalo dalys, šaknys formuojasi veikiant aplinkos veiksniams, tačiau jų formavimuisi daug įtakos turi ir genetika.

Moksliniai tyrimai dažniausiai orientuojasi į viršžeminių augalo dalių vystymąsi, todėl apie šaknų sistemą, ypač tokių augalų, kurių šaknys neturi prekinės reikšmės, žinių yra mažiau. Vis dėlto šaknys atlieka itin svarbų vaidmenį – jos lemia augalo atsparumą sausrai, temperatūrų svyravimams, dalyvauja hormonų (auksinų, giberelinų, citokininų), vitaminų bei kitų metabolizmui svarbių medžiagų sintezėje. Be to, labai reikšmingas yra asimiliatų judėjimas tarp šaknų ir antžeminės dalies – jei šaknys nesivysto, sutrinka viso augalo augimas.

Aplinkos veiksniai ir šaknų vystymasis

Požeminę augalo dalį, kaip ir antžeminę, tiesiogiai veikia aplinkos sąlygos. Pavyzdžiui, apšvietimo sumažėjimas silpnina šaknų veiklą, nors pačios šaknys šviesos neveikiamos tiesiogiai. Labai svarbi yra dirvožemio temperatūra: šaknų augimas prasideda tik pasiekus tam tikrą šilumos ribą, o augimo intensyvumas priklauso nuo augalo rūšies. Kai kurių augalų šaknys gali augti net esant neigiamai oro temperatūrai, jei dirvožemis pakankamai šiltas.

Šaknų vystymąsi lemia ir dirvos struktūra – pavyzdžiui, susidariusi dirvos pluta gali apsunkinti jų augimą. Tokiais atvejais svarbios priemonės, kurios pagerina dirvožemio savybes ir sudaro palankesnes sąlygas šaknų formavimuisi.

Vandens vaidmuo šaknų vystymuisi

Vanduo yra esminis šaknų augimo veiksnys. Tačiau jo poveikis šaknims ne visada toks pats kaip antžeminėms dalims. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad esant didesniam drėgmės kiekiui šaknys linkusios vystytis paviršiuje, mažiau skverbtis gilyn. Tokie augalai sausros metu nukenčia labiausiai. Galima pastebėti bendrą dėsningumą: kai drėgmės gausu, šaknys būna trumpesnės, bet labiau šakotos; kai sąlygos sausesnės – jos ilgesnės ir skverbiasi giliau, bet šakojasi mažiau.

Nepageidaujamas reiškinys yra tas, kad pavasarį, kai šaknys gerai išsišakoja, vėliau trūkstant drėgmės jos pradeda skursti. Pavojingiausios yra šaknys, esančios dirvos paviršiuje, nes čia drėgmės režimas dažnai kinta. Silpnėjant šaknų augimui, atitinkamai sulėtėja ir antžeminės dalies vystymasis.

Šaknų sistemai didelę įtaką daro aplinkos sąlygos – dirvos temperatūra, drėgmė, struktūra. Netinkamomis sąlygomis šaknys silpnai vystosi, o tai daro įtaką viso augalo augimui ir derlingumui. Todėl svarbu sudaryti sąlygas, kurios skatintų šaknų augimą: užtikrinti tinkamą dirvožemio struktūrą, vengti plutos susidarymo, palaikyti optimalų drėgmės balansą.