Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Svarbiausias braškių priežiūros laikotarpis prasideda tuoj po derliaus nuėmimo, nes nuo to priklauso kitų metų braškių derlius.Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga.
Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, kuri tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Purenti tarpueilius, naikinti - ravėti ar purkšti herbicidais - piktžoles, braškes saugoti nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšti bei laistyti reikia pradėti tuoj po derliaus nuėmimo (liepos viduryje ir antroje mėnesio pusėje). Vėliau paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų diferenciacijai, ir kitų metų uogų derlius bus mažesnis.
Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, tačiau senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Visi kiti braškyno priežiūros darbai atliekami nupjovus lapus.
Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą.
Tarpueiliuose būna priaugę piktžolių, ūsų, dirvos paviršiuje likę šiaudų mulčio. Nuskynus uogas geriausiai tarpueilius purenti ir šią augalų masę susmulkinti bei įterpti į dirvą su frezomis (tai motoblokai arba specialios traktorinės braškyno frezos). Jei mulčiuota buvo plonu susmulkintų šiaudų sluoksniu, o piktžolių priaugo nedaug, galima tarpueilius purenti specialiais kultivatoriais su retai išdėstytais (kad šiaudai praslystų ir pasiskleistų tarpueiliuose) spyruokliniais noragėliais. Tačiau vyraujant daugiametėms šakniaatžalinėms piktžolėms (usnims, pienėms), būtina naudoti plokščiapjūvius noragėlius, kurie išpjauna piktžoles. Tuoj po derliaus nuėmimo ir vėlai rudenį galima tarpueilius įdirbti ir giliau (8-12 cm). Vėliau tarpueiliai dirbami tik sekliai (5 cm), kad nebūtų pažeidžiamos augančios braškių šaknys.
Jaunuose, rudenį ar pavasarį įveistuose braškynuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais intensyviai auga ūsai, todėl labai svarbu, kad tarpueilius dirbant padargais jie būtų nukreipiami į eiles, kad kuo greičiau būtų suformuotos norimo pločio ir tankumo braškių juostos. Kitais metais taip suformuotose juostose derės ne tik pasodinti kereliai, bet ir įsišakniję daigai.
Kaimyninėse šalyse, kur braškės mulčiuojamos plėvele arba žiemai uždengiamos šiaudais (jie pavasarį sutraukiami į tarplysvius), piktžolės ir ūsai naikinami ne dirbant žemę, o kontaktiniu herbicidu reglon turbo, išpurškiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.
Piktžolėms braškynuose naikinti naudojami herbicidai betanalas Progres AM, fokus ultra, fiuziladas super, goltiksas, lontrelas, zelekas super.
Betanalas Progres AM veikia per lapus ir per dirvą.
Goltiksas - sisteminis ir dirvinis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis.
Fiuziladas super - atrankinio veikimo sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Piktžolės nustoja augusios, paruduoja ir žūva per 10-20 dienų.
Zelekas super - sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus.
Lontrelas - sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Vienas lontrelas naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais herbicidais.
Betanalas progres AM veikia ką tik sudygusias vienametes piktžoles, kurios yra skilčialapių ar dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio. Todėl po derliaus nuėmimo būtina braškyną nuravėti, išpurenti tarpueilius ir tik po to, kai sudygsta naujos piktžolės, purkšti šiuo herbicidu. Goltiksas daugiau veikia kaip dirvinis herbicidas, todėl jis naudojamas tuoj po ravėjimo ir tarpueilių dirbimo, kol naujos bedygstančios piktžolės pasiekia skilčialapių tarpsnį. Kitus aprašytus herbicidus reikia purkšti ant augančių piktžolių. Tačiau šie herbicidai geriau naikina jaunas intensyviai augančias piktžoles, o po derliaus nuėmimo dažnai piktžolės būna pasenusios. Piktžolėtuose braškynuose patartina pirma nušienauti braškių lapus ir piktžoles, o herbicidais purkšti tik tada, kai pradeda augti naujos daugiametės piktžolės.
Goltiksą reikia naudoti, kai dirva drėgna, o kitus herbicidus purkšti, kai braškių lapai sausi. Saulėtu oru purškiama vakarais. Be to, atskirų veislių braškės būna jautrios herbicidams. Goltiksui jautrios Elsanta, betanalui progres AM jautrokos Honeyoe, Kent, Bogota ir Polka. Prieš purškiant didelius naujų veislių braškynų plotus, būtina išbandyti braškių reakciją į herbicidus. Tuo pačiu metu nereikėtų naudoti herbicidų ir trąšų. Purškiant herbicidais, dažniausiai naudojama 300 l/ha skiedinio norma.
Herbicidus naudoti ekonomiškai apsimoka. Nupurškus herbicidais, uogų savikaina sumažėja nuo 4 iki 16 proc., palyginti su braškynu, kur visai nenaudoti herbicidai, o braškės per vegetaciją ravėtos tris kartus.
Derantis braškynas azoto trąšomis tręšiamas tuoj po derliaus nuėmimo, išberiama po 30-40 kg/ha azoto. Kalio ir fosforo trąšomis nepakankamai prieš braškių sodinimą patręštas plotas pirmaisiais ir antraisiais metais tręšiamas tuojau po derliaus nuėmimo. Beriama po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trąšų.
Tiksliau trąšų poreikis nustatomas, atlikus dirvos ir braškių lapų chemines analizes.
Braškyną geriau tręšti nors ir brangesnėmis, bet bechlorėmis kalio trąšomis - kalio sulfatu ar kalio magnezija. Ypač tinka kompleksinės trąšos su mikroelementais: Kemira Cropcare (NPK 10-10-20+mikroelementai), Hydrocomplex (NPK 12-11-18+mikroelementai). Nepalankiomis vegetacijai sąlygomis (dėl drėgmės trūkumo ar pertekliaus) braškių augimas ir derėjimas skatinamas purškiant kompleksines trąšas ant lapų. Papildomai (2-3 kartus) tręšti per lapus geriausia 0,5 proc. nutri folu (NPK 8-11-35+mikroelementai), 0,7 proc. Kemira Ferticare (NPK 7-27-25+mikroelementai), 0,5 proc. kristalonu (NPK 19-6-20+mikroelementai), 0,5 proc. kalcio salietra. Šarminėse dirvose, kai sutrinka geležies pasisavinimas, braškės kas septynios dienos purškiamos 0,1 proc. geležies chelato tirpalu.
Nuėmus derlių braškės laistomos 1-2 kartus, palaikant 70 proc. lauko drėgmės imlumo.
Grybinių ligų, ypač įvairių lapų dėmėtligių, sukėlėjai žiemoja dirvoje, sirgusių augalų liekanose. Kekerinis puvinys žiemoja ant mumijomis virtusių sergančių uogų, taip pat ant kitų pažeistų augalų dalių. Gali peržiemoti ir dirvoje. Plačiausiai paplitusi braškių lapų liga - šviesmargė. Jos sukėlėjo grybiena žiemoja pažeistuose lapuose. Braškių rudmargės sukėlėjo grybiena ir konidijos peržiemoja ant nudžiūvusių ir žalių lapų.
Nuskynus uogas, nuo šviesmargės, rudmargės, kekerinio puvinio, pašaknio ligų braškės purškiamos euparenu (3,0-3,5 kg/ha), nuo kenkėjų pridedama fastako (0,2 l/ha, erkių nenaikina), braškių dauginimo plotuose naudojamas karate (0,5 l/ha, naikina ir erkes). Nuo miltligės Lenkijoje ir kitose šalyse naudojami fungicidai nimrodas (2,5 kg/ha), topazas (0,5 kg/ha), topsinas M (2 kg/ha). Preparatai naudojami 1-2 kartus nuskynus uogas.
Apsaugai nuo virusinių ligų naikinami vabzdžiai - ligų pernešėjai, nuolat ravimos piktžolės bei šalinami ūsai. Dauguma kenkėjų žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar dirvos viršutiniame sluoksnyje. Jei vegetacijos metu kenkėjų buvo gausu, nuskynus uogas purškiama insekticidais. Nuo žemuoginės ir voratinklinės erkės, nuskynus uogas, braškynas purškiamas akaricidais, be to, erkių plitimą stabdo fungicidas euparenas.
Braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir kitų ligų būtina išpurkšti 1 000-1 500 l/ ha skiedinio. Jeigu ligų ir kenkėjų gausu, pesticidais purkšti du kartus.
Dr. Nobertas USELIS,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas
Dr. Alma Valiuškaitė, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos specialistė
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Narcizų auginimas, narcizų sodinimo laikas, kur pigiai nusipirkti narcizų svogūnėlių, dirvožemis narcizams
Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai
Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės
Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų
Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai
Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas.
Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais
Geriausia pašarinė žolė, kaip auginti pašarinę žolę, dirvos žolynams paruošimas, pašarinės žolės tręšimas
Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas
Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai
Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga
Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama
Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas
Žemės ūkio technika pavasariniam dirvos įdirbimui, kultivatoriai, skutikai žemės įdirbimui pavasarį
Medžio priežiūra, medžio priežiūros darbai, medžių sodinimas, medžių genėjimas, medžių pjovimas, šakų sutvarkymas, šakų susmulkinimas, kelmų naikinimas, medžių gydymas
Kaip auginti pomidorus? Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje ir lauke, pomidorų priežiūra, pomidorų veislės
Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama
Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras
Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga
Dirbtinio rūko sistemos, apsaugos nuo šalnų sistema, oro filtravimo, vėsinimo, dulkių mažinimo, kvapų šalinimo, priešgaisrines ir kitas funkcijas.
Tikslus trąšų, pesticidų normų nustatymas ir paskleidimas pasėliuose
Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai
Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai
Bioproduktas Pireco Mucofol braškių lapams purkšti nuo gr...
Trąšos braškėms po derliaus - pristato Mivena Uab - kompa...
Laistymo sistemos įranga Klaipėda, automatinio laistymo į...
Žolės pjovimas gera kaina, aukštos žolės pjovimas kaina, ...
Sklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas k...
Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...
Traktorius vejos pjovimui, žolės pjovimo traktorius Taura...
"SYNGENTA" daržovių sėklos.
Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT
Šildantys anglies pluošto apklotai
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau