Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Pas mus Lietuvoje yra auginami žieminiai ir vasariniai rapsai. Orų sąlygos žiemą yra ne visada palankios rapsų peržiemojimui, o smarkiai apribojus cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą rapsų plotai mažėja. Ypač sumažėjo vasarinių rapsų pasėlių plotai, nes uždraudus insekticidinių beicų naudojimą dygstantys rapsai labai nukenčia nuo spragių. Vėliau - butonizacijos metu vasarinių rapsų pasėliai labai nukenčia nuo žiedinukų. Šių metų žiema ne visiems žieminių rapsų augintojams buvo palanki. Nors tikros žiemos tebuvo vienas mėnuo, tačiau tuose rajonuose, kuriuose pasėliai užšalo be sniego, dalis rapsų plotų iššalo, tačiau ligų sukėlėjai ir kenkėjai peržiemojo puikiai.
Sėjant vasarinius rapsus stenkitės laikytis ne tik sėjomainos, bet rinkitės atsparias, mažiau jautrias ligoms veisles, naudokite tik sveiką sėklą, tinkamai paruoškite dirvą sėjai, o kovai su rapsų ligomis ir kenkėjais laiku ir tinkamai naudokite augalų apsaugos priemones. Tam reikalingas visas kompleksas apsaugos priemonių, kuris prasideda sėklos beicavimu. Šių metų pavasariui iš Valstybinės augalinkystės tarnybos gautas laikinas leidimas įvežti insekticidinius beicus, jais bus išbeicuotos vasarinių rapsų sėklos.
Norint efektyviai kovoti su rapsų ligomis ir kenkėjais, reikia pažinti pagrindinių ligų požymius ir kenksmingus organizmus. Tam būtina reguliariai stebėti laukus, mokėti pažinti augalų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą. Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti, paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.
Tiek vasarinius, tiek žieminius rapsus puola tos pačios ligos, kaip pilkasis puvinys, juodoji dėmėtligė, fomozė ir baltasis (sklerotinis) puvinys. Neapsaugojus rapsų nuo šių ligų, derlius gali sumažėti net 50-70 %, o norint efektyviai kontroliuoti šias ligas, reikia pažinti jų požymius ir neleisti joms plisti.
Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea). Šis puvinys daugiau būdingas žieminiams rapsas. Jo sukelėjas, grybas Botrytis cinerea, į rapsus patenka per įvairius stiebo ar šaknų pažeidimus, kuriuos gali padaryti rudeninės ir pavasarinės šalnos, kenkėjai. Liga plinta ant stiebų, lapų, o negydoma - ir ant rapsų ankštarų. Ši liga sunaikina ne tik pažeistas atskiras augalo dalis, bet gali sunaikinti ir visą augalo dalį, o derlingumą sumažinti iki 50 %. Pilkasis puvinys geriausiai yra atpažįstamas iš infekcijos vietose atsiradusių puvinio dėmių, kurių paviršius pasidengia puriomis, pilkomis apnašomis.
Apsaugos priemonės. Nuo pilkojo puvinio dažniausiai taikomos tik profilaktinės priemonės - tai gilus augalinių liekanų užarimas, apsauga nuo kenkėjų pažeidimų, rapsų augimui tinkamiausių sąlygų sudarymas (optimalus pasėlio tankumas, subalansuotas tręšimas). Fungicidai tik nuo pilkojo puvinio nerekomenduojami.
Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara
Baltasis (sklerotinis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum). Šia liga rapsai užsikrečia žydėjimo metu, tačiau pirmuosius požymius galima pastebėti tik brendimo tarpsniu. Infekcija paprastai pradeda plisti nuo lapo pagrindo. Ant rapsų stiebų šoninių šakų ar net ankštarų pasirodo baltos dėmės, kurios drėgnu metu pasidengia balta vatos pavidalo grybiena. Sausu oru grybiena pradingsta, tačiau stiebas pažeidimo vietose būna baltas. Atsižvelgiant į tai, kada augalas užsikrėtė, dėmės dydis gali labai įvairuoti. Dėmės pakraščiai paprastai šviesesni, vidurys darosi pilkšvas, viršutiniai stiebo audiniai atšoka, lupasi. Pažeisti augalai bręsta anksčiau laiko. Stiebas pažeidimo vietose pasidaro tuščiaviduris, trapus, stiebo viduje susiformuoja įvairaus dydžio (2 - 8 mm) juodi skleročiai - grybo vaisiakūniai. Didžioji dalis skleročių derliaus nuėmimo metu patenka į dirvą, maža dalis - į sėklas. Tik skleročių dėka grybas dirvoje išgyvena nepalankiomis sąlygomis. Baltojo puvinio skleročiai išlieka gyvybingi dirvoje 7 - 12 metų. Derliaus nuostoliai susidaro dėl to, kad sklerotinio puvinio pažeisti augalai bręsta anksčiau nei sveikieji, sėklos užauga smulkios, o ligos pažeistų augalų ankštaros likus 10 - 20 dienų iki pjūties atsidaro, ir sėklos išbyra.
Rapsai, sergantys baltuoju puviniu - ant stiebo matosi baltos dėmės ir skleročiai stiebe
Apsaugos priemonės. Norint rapsus apsaugoti nuo baltojo (sklerotinio) puvinio rapsus į tą patį lauką galima sėti ne dažniau, kaip kas 4 metai. Javų pasėliuose būtina naikinti piktžoles ligos platintojas. Fungicidus nuo baltojo puvinio rekomenduojama naudoti rapsų žydėjimo metu. Syngenta rekomenduoja fungicidus Amistar (1,0 l/ha) arba Amistar GOLD (0,75 -1,0 l/ha).
Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae). Ši liga pradeda plisti jau rapsų daigų tarpsnyje ir negydoma gali pažeisti visas antžemines augalo dalis, tačiau liga žalingiausia, kai išplinta ant ankštarų ir sėklų. Pirmiausia liga išplinta ant apatinių lapų: susidaro įvairaus dydžio ir spalvos dėmės, dažniausiai pilkos, pilkos su tamsiu apvadu arba juodos. Esant palankioms sąlygoms, dėmės plečiasi, gali susilieti, pasidaryti netaisyklingos, kartais koncentriškai rievėtos. Dėmių vietoje audiniai džiūsta. Ant stiebų ir ankštarų dėmės būna juodos, iš pradžių mažos, drėgnu ir šiltu oru dėmių labai greit daugėja ir jos didėja. Ligotos ankštaros bręsta anksčiau laiko, susproginėja, jose užauga ligotos, smulkios, mažai daigios sėklos. Iš atsidariusių ankštarų sėklos išbyra dar prieš derliaus nuėmimą.
Juodosios dėmėtligės pažeisti rapsų lapai, stiebai ir ankštaros
Apsaugos priemonės. Juodoji dėmėtligė rapsų pasėliuose iki žydėjimo plinta nežymiai, tad fungicidai tuo laikotarpiu nenaudojami. Svarbiausia nuo šios ligos apsaugoti rapsų ankštaras, tad fungicidai rekomenduojami naudoti žydėjimo pabaigoje. Iš Syngenta fungicidų rekomenduojami Amistar (0,5 l/ha) arba Amistar GOLD (0,75-1,0 l/ha), naudojimo laikas - pasirodę pirmieji ligos požymiai ant ankštarų. Jei šie fungicidai, imant visą normą (1,0 l/ha), buvo naudoti nuo baltojo puvinio, dažniausiai jų veiksmingumo pakanka ir nuo juodosios dėmėtligės.
Fomozė (Leptosphaeria maculans). Pirmieji šios ligos požymiai pasireiškia tik pasirodžius rapsų daigams. Negydoma pažeidžia rapsų lapus, stiebus ir ankštaras. Jos požymiai - ant lapų susidarančios pilkos, tamsiais pakraščiais įdubusios dėmės, kuriose matomi juodi taškeliai, kurie yra grybo nelytinės stadijos vaisiakūniai - piknidžiai, o juose formuojasi nelytinės sporos - piknosporos. Ant rapsų stiebų fomozės pažeistose vietose susidaro sausas puvinys, stiebo audiniai lupasi, nustoja vystytis, ir stiebai lūžta. Jeigu fomozė pasireiškia ankstyvais tarpsniais, liga gali padaryti daug žalos, nes pažeisti augalai, šaknies kaklelio srityje nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta anksčiau laiko. Jei liga pasireiškia vėlyvais tarpsniais, stiebo apatinėje dalyje susidaro tik rudos fomozės dėmės, virš pažeistų vietų augalai išlieka žali, ir tokiu atveju žala nėra didelė. Derliaus nuostoliai priklauso nuo fomozės intensyvumo, stipriai pažeisti augalai bręsta anksčiau nei sveikieji, sėklos užauga smulkios. Be to, anksti subrendusių augalų ankštaros atsidaro ir sėklos išbyra dar prieš derliaus nuėmimą.
Fomozės pažeistas lapas Liga pažeidusi rapsų stiebus
Apsaugos priemonės. Prevencinės priemonės - tai atsparesnių fomozei veislių auginimas, optimalus sėjos laikas (nesėti per anksti žieminių rapsų ir per vėlai - vasarinių), normalaus tankumo pasėlio suformavimas, rapsų pasėlių apsauga nuo kenkėjų. Fungicidai veiksmingi tik užsikrėtimo metu ir pasirodžius pirmiesiems fomozės požymiams ant lapų. Vėliau, kai grybiena įauga į stiebą, fungicidų veiksmingumas nuo šios ligos labai sumažėja. Efektyvi priemonė, apsauganti rapsus nuo užsikrėtimo, yra rapsų sėklų beicavimas veiksmingais beicais (Cruiser OSR 322 FS, norma 11,25 l/t).
Rapsams didesnės žalos padarančių kenkėjų pas mus nėra daug, tačiau kai kurie iš jų aktyviau pasireiškia tik atskirais, palankiais jiems vystytis, metais. Todėl tolimesnėje šio straipsnio eigoje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius kenkėjus ir jų naikinimo priemones.
Kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta nemorum). Šios spragės labai mėgsta svėres, garstukus ir rapsus. Rapsams jos išgraužia lapuose smulkias skylutes, o jų lervos minta ne tik lapais, bet apgraužia ir rapsų šaknis, tad nuo tokio pažeidimo daigai gali žūti. Suaugusios spragės yra 2 - 4 mm ilgio, juodos su geltonais dryžiais antsparniuose. Kenkti pradeda anksti pavasarį orams sušilus. Spragės veisiasi dėdamos kiaušinėlius į žemę arba ant augalų lapų. Embrionas vystosi nuo trijų dienų iki dviejų savaičių. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos kenkia, kol sulaukia mėnesio amžiaus, po to dirvoje jos virsta lėliukėmis. Antroje vasaros pusėje iš lėliukių išsiritusios spragės gyvena iki vienų metų. Žiemoja po augalų liekanomis, nukritusiais lapais ar tiesiog dirvoje po žemės grumstais. Nenaikinamos spragės gali stipriai išretinti rapsų pasėlius. Nors spragių pažeisti rapsų stiebai toliau auga, tačiau tolimesniuose augimo tarpsniuose vystosi daug silpniau ir atsiliepia nemažais derliaus nuostoliais.
Spragių išgraužtas lapas, dešinėje - rapso skilčialapius graužiančios spragės
Rapsinės spragės (Psylliodes chrysocephala). Kenkėjai maitinasi lapais ir žaliomis ankštaromis. Jos kenkia žieminiams rapsams pavasarį ir vasaros pradžioje grauždamos lapus ir ankštaras. Rudenį vabalai pažeidžia skilčialapius ir jaunus pirmuosius lapus. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos įsigraužia į lapkočius, padarydamos takus jų viduje, pasiekia pumpurus. Pažeisti augalai būna silpnesni, prasčiau auga, būna jautresni šalčiui ir gali žūti. Pažeisti augalai nevienodai bręsta, sumažėja derlius. Rapsinės spragės greit išplinta šiltu oru, ypač tankiuose rapsų pasėliuose, šiltą rudenį.
Rapsinės spragės graužia rapso lapą ir rapsinių spragių lerva, išgraužusi lapkotį
Apsaugos priemonės. Ir nuo kryžmažiedinių, ir nuo rapsinių spragių veiksmingiausia priemonė - sėklos beicavimas sisteminiais - insekticidiniais beicais (Cruiser OSR, 11,25 l/t). Beicai rapsus apsaugo nuo spragių tiek jiems dygstant, tiek jau sudygusius rapsus, ypač skilčialapių tarpsnyje. Jei dirva sausa ir rapsai dygsta lėtai ir netolygiai, o spragėms plisti orai palankūs (sausa ir šilta), jos labai aktyviai maitinasi. Tada nuo spragių rekomenduojama naudoti insekticidus, kaip įprasta kontaktinius, vienas jų, pasižymintis efektyvumu ir ilgiau veikiantis, yra Karate Zeon, norma 0,15 l/ha.
Rapsinis žiedinukas (Meligethes aeneus). Lietuvoje rapsinis žiedinukas labai dažnas ir žalingas. Tai taip pat kryžmažiedžių augalų kenkėjas, kuris rapsams kenkti pradedant butonizacijos tarpsniu ir būna pasėliuose iki žydėjimo pabaigos. Peržiemoję žiedinukai pavasarį maitinasi anksti žydinčių augalų žiedadulkėmis ir nektaru. Vėliau jie migruoja į rapsus ant pradedančių skleistis butonų. Čia jie graužia angas butonuose, išėda kuokelius ir piesteles. Pažeisti butonai nubyra, lieka vien žiedkočiai. Žiedinukai - tai kenkėjai, padarantys daugiausiai žalos vasariniams rapsams. Dėl to kova su jais yra labai svarbi, siekiant aukštesnio augalų produktyvumo. Šis kenkėjas - tai 1,5 - 3,0 mm ilgio tamsūs (juodi) vabaliukai, kurių antsparniai metališkai žalios arba mėlynos spalvos. Per butonuose išgraužtas skylutes žiedinukai sudeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios žalsvai geltonos spalvos lervutės taip pat graužia kuokelius ir piesteles, pažeisti butonai nunyksta. Savo išvaizda šie kenkėjai panašūs į vienspalves sprages, tik nešokinėja. Jie žiemoja po augalų liekanomis, dažniausiai laukų pakraščiuose, pakrūmėse.
Rapsiniai žiedinukai ant rapso butonų ir žiedinuko lervos rapso žiede
Apsaugos priemonės. Apsaugai nuo žiedinukų naudojami insekticidai. Kenkėjai pirmiausia išplinta lauko pakrasčiuose, tad pradžioje pakanka nupurkšti tik lauko pakraščius insekticidu Karate Zeon 0,15 l/ha norma. Reikia pripažinti, kad daugelis žiedinukų yra įgavę atsparumą kontaktinio veikimo piretroidiniams insekticidams. Išskirtinį dėmesį reikėtų skirti vasarinių rapsų apsaugai nuo žiedinukų, nes jų antplūdis vasariniuose rapsuose būna ypač gausus. Vasarinius rapsus tenka purkšti insekticidais 2 - 4 kartus, rekomenduojama kiekvienam sekančiam purškimui parinkti skirtingo veikimo būdo insekticidus.
Kopūstinis ir rapsinis stiebiniai paslėptastraubliai (Ceuthorrhynchus quadridens ir Ceuthorhynchus napi). Abu šie kenkėjai yra panašūs, tik rapsinis paslėptastraublis yra kiek didesnis (3 - 4 mm ilgio) už kopūstinį ir yra pilkšvai rusvos spalvos. Rapsiniai paslėptastraubliai atbunda prie žemesnės temperatūros ir esant 12 0C jau migruoja į žieminius rapsus. Kopūstinis paslėptastraublis pavasarį ilgai neprabunda ir, tik dirvai įšilus iki 15 - 18 0C, jie pradeda aktyvią veiklą. Vabalai yra 2,5 - 3,5 mm ilgio, juodi, su pilkais plaukeliais, dėl kurių kenkėjai atrodo pilkos spalvos. Abu kenkėjai poruojasi ir deda kiaušinėlius į stiebuose ar lapų gyslose išgraužtas duobutes. Į vieną duobutę sudedama iki 5 - 10 kiaušinėlių. Patelė gali pažeisti 15 - 25 augalus, iš viso padėdama 140 - 280 kiaušinėlių. Vadinasi, net nedidelis peržiemojusių šių kenkėjų suaugėlių kiekis gali pažeisti daug augalų. Išsiritusios lervutės graužia takus lapkočiuose ir stiebuose. Lervutės augaluose gyvena ir maitinasi 20 - 30 dienų. Pažeistos augalų dalys deformuojasi, o augalai skursta, anksti subręsta ir iki pasėlio pjūties didesnę dalį sėklų išbarsto. Šių kenkėjų suaugėliai žiemoja dirvoje, praėjusio sezono rapsų lauke.
Kairėje - pažeistas rapso stiebas, dešinėje - rapsinis stiebinis paslėptastraublis
Kairėje - lervų išgraužtas rapso stiebas, dešinėje - kopūstinis stiebinis paslėptastraublis
Apsaugos priemonės. Nuo stiebinių paslėptastraublių naudojami insekticidai. Norint apsaugoti žieminius rapsus nuo šių kenkėjų, insekticidai naudojami pirmiausiai. Bet insekticidų naudojimas gali sutapti ir su purškimu nuo rapsinių žiedinukų. Dažniausiai naudojami kontaktinio veikimo - piretroidų klasės insekticidai, svarbu, kad paslėptastraublių lervutės dar nebūtų įsigraužusios į stiebus. Syngenta rekomenduoja naudoti Karate Zeon (0,15 l/ha), bet nuo rapsinių žiedinukų rekomenduojama naudoti kitų veikimo būdų insekticidus.
Ankštariniai paslėptastraubliai (Ceuthorhynchus assimilis). Šie kenkėjai pažeidžia ankštaras ir apgraužia rapsų sėklas ankštarose, o jiems išlindus iš ankštaros plika akimi šone yra matoma skylutė. Šis kenkėjas savo veiklą pradeda pavasarį, kada peržiemoję vabalai skrenda į žieminio rapso laukus, kur apgraužia iš pradžių butonus, vėliau žiedus. Patelės kiaušinius deda į jaunas rapsų ankštaras: po vieną, rečiau po du į kiekvieną. Viena patelė padeda ne mažiau kaip 40 kiaušinių. Lervutės išsirita po 7 - 10 dienų. Išsiritusios lervos maitinasi rapsų sėklomis. Lervos yra iki 5 mm ilgio, bekojės su rudos spalvos galva, tačiau jos ir padaro daugiausia žalos. Ankštarose jos vystosi apie 30 dienų ir visą tą laiką maitinasi sėklomis. Vienoje ankštaroje paprastai gyvena viena lervutė, kuri per mėnesį sugraužia 4 - 5 sėklas. Tačiau didžiausia žala tame, kad tokios pažeistos ankštaros anksti subręsta, atsidaro ir išbarsto likusias sėklas. Baigusios vystytis lervos išsigraužia į paviršių, nukrinta ant žemės ir 2 - 3 cm gylyje virsta lėliukėmis. Liepos mėnesį išsirita 2,0 - 2,5 mm ilgio juodi, neblizgantys, apaugę pilkšvais ar gelsvais žvyneliais ir plaukeliais vabalai. Iki rudens vabalai maitinasi piktžolėmis. Jie žiemoja dirvoje arba po augalų liekanomis. Nenaikinamas šis kenkėjas gali sumažinti rapsų sėklų derlių 22 - 25%. Šių kenkėjų generacija yra vienų metų.
Ankštarinio paslėptastraublio suaugėlis
Kairėje - ankštarinio paslėptastraublio pragraužta ankštara, dešinėje - lerva ankštaroje
Ankštarinis gumbauodis (Dasineura brassicae). Šie kenkėjai yra dvisparniai 1,0 - 1,5 mm ilgio gelsvai rusvos spalvos vabzdžiai. Patelės būna su rausvu pilveliu, o patinėliai - su tamsiu. Suaugėliai vasarinių rapsų pasėliuose pasirodo tik gegužės pabaigoje, kada pakankamai įšyla orai. Viena patelė padeda 20 - 30 kiaušinėlių, kuriuos sudeda į ankštaras per paslėtastraublių išgraužtas skylutes. Lervos išsirita po 4 dienų, o ankštaroje išbūna 9 - 14 dienų. Vienoje ankštaroje galima rasti net iki 50 lervučių, kurios sunaikina visas užsimezgusias sėklas.
Apsaugos priemonės. Dažniausiai ankštarinių paslėptastraublių ir ankštarinių gumbauodžių plitimas sutampa su žydėjimo pabaiga žieminiuose rapsuose, o vasariniuose - su butonizacijos pabaiga. Tuo tarpsniu naudojami insekticidai saugo nuo šių kenkėjų. Pakanka panaudoti kontaktinio veikimo insekticidus, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad žydint rapsams insekticidų naudojimas labai apribotas. Vėliau, kai ankštarose išsirita lervutės, nuo šių kenkėjų gali būti veiksmingi tik sisteminiai insekticidai. Nuo ankštarinių gumbauodžių gali būti veiksminga laikytis izoliacinių atstumų (1 - 2 km) nuo pernykščių rapsų laukų.
Pagal Syngenta medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus
Medelių apsaugos nuo gyvūnų priemonės, repelentai, kvapai, mechaninės priemonės augalų ir medelių apsaugai nuo kiškių, stirnų, elnių
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai
Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės
Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų
Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai
Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas.
Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais
Geriausia pašarinė žolė, kaip auginti pašarinę žolę, dirvos žolynams paruošimas, pašarinės žolės tręšimas
Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas
Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai
Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga
Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama
Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas
Žemės ūkio technika pavasariniam dirvos įdirbimui, kultivatoriai, skutikai žemės įdirbimui pavasarį
Medžio priežiūra, medžio priežiūros darbai, medžių sodinimas, medžių genėjimas, medžių pjovimas, šakų sutvarkymas, šakų susmulkinimas, kelmų naikinimas, medžių gydymas
Kaip auginti pomidorus? Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje ir lauke, pomidorų priežiūra, pomidorų veislės
Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama
Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras
Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga
Dirbtinio rūko sistemos, apsaugos nuo šalnų sistema, oro filtravimo, vėsinimo, dulkių mažinimo, kvapų šalinimo, priešgaisrines ir kitas funkcijas.
Tikslus trąšų, pesticidų normų nustatymas ir paskleidimas pasėliuose
Bioproduktas Pireco Mucofol braškių lapams purkšti nuo gr...
Trąšos braškėms po derliaus - pristato Mivena Uab - kompa...
Laistymo sistemos įranga Klaipėda, automatinio laistymo į...
Žolės pjovimas gera kaina, aukštos žolės pjovimas kaina, ...
Sklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas k...
Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...
Traktorius vejos pjovimui, žolės pjovimo traktorius Taura...
"SYNGENTA" daržovių sėklos.
Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT
Šildantys anglies pluošto apklotai
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau