Agrastų auginimas

2022-09-21 09:55   Peržiūros : 21414   Spausdinti


Agrastai (lot. Ribes uva-crispa, angl. gooseberry, vok. stachelbeere, rus. крыжовник) - tai agrastinių šeimos (Grossulariaceae) daugiamečiai uogakrūmiai. Jie nereiklūs, atsparūs šalčiams ir derlingi. Krūmai gali derėti apie 30 metų, nors produktyviausi - iki 15 metų.

Agrastai


Vietos agrastams parinkimas

Agrastams reikia saulėtos vietos, nors tinka ir silpnai užtemdyta. Kalvotose vietovėse agrastams parenkamas šlaito vidurys ar viršūnė. Agrastai mėgsta drėgną dirvą, tačiau ji neturi būti įmirkusi, gruntiniai vandenys turėtų būti daugiau kaip 1-1,5 m gylyje. Agrastams iš esmės tinka visos dirvos, tačiau labiausiai jie mėgsta priemolio ir priesmėlio neutralią ar silpnai rūgščią (apie pH 6) dirvą. Jei dirva pavasarį perdrėksta, reikia supilti 15-25 cm aukščio purios žemės vagas.


Agrastų sodinimas

Agrastai sodinami į  40-50 cm skersmens ir 30-40 cm gylio duobę. Atstumai tarp eilių turėtų būti 1,5-2 m, o tarp krūmų - 1-1,5 m. Atstumai tarp krūmų nustatomi atsižvelgiant į agrastų augumą, krūmijimąsi, dirvos derlingumą. Jei sodinama į smėlėtą gruntą, į duobę reikia dėti molio ir jį suplūkti (5-7 cm). Sodinant į molingą dirvą, kurioje kaupiasi vanduo, duobėje iš stambiagrūdžio žvyro arba skaldos padaromas drenažas. Duobė užpildoma puriu komposto ir derlingosios žemės mišiniu. Sunkioje dirvoje galima įmaišyti stambiagrūdžio smėlio, smėlingoje - priemolio. Papildomai į kibirą mišinio dedama 15-20 g superfosfato, 10-15 g kalio chlorido.

Sodinant pramonines plantacijas, dirva gerai įdirbama, išnaikinamos visos piktžolės, ypač šakninės. Priklausomai nuo dirvos derlingumo, 1 m2 naudojama 10 kg komposto, 30-40 g superfosfato, 15-20 g kalio chlorido.

Sodinti geriausia rudenį (rugsėjo pabaigoje) arba anksti pavasarį, kol neišsprogsta pumpurai. Konteineriuose ir vazonuose auginamus agrastus galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Sodinant pašalinamos nulūžusios šakutės, iki 20 cm patrumpinamos šaknys. Agrastai sodinami taip, kad po žeme atsidurtų dalis, esanti 5-6 cm žemiau šaknies kaklelio. Priemolio dirvoje sodinukas sodinamas įstrižai, kad lengviau išleistų papildomas šaknis. Atvirų šaknų sodinukų šaknys ištiesinamos, atsargiai užpilamos žemės mišiniu ir sutankinama. Pasodintas krūmas paliejamas kibiru vandens. Sodinant sodinukus atviromis šaknimis, stiebai patrumpinami iki 3-4 pumpurų.

Agrastų sodinimas
Konteineryje augintas agrastas dera jau kitais metais

 

Agrastų auginimas

Agrastai nėra daug priežiūros reikalaujantis augalas. Molingame dirvožemyje reikėtų papurenti dirvą arba mulčiuoti padžiovinta vejine žole aplink krūmus. Lengvesnėje ir skurdesnėje priemolio dirvoje augančius agrastus reikėtų kasmet patręšti organinėmis trąšomis (geriausia naudoti kompostą, mineralines trąšas). Krūmui reikia kibiro komposto, 20-30 g kalio sulfato (kalio chlorido nenaudoti), 50-80 g superfosfato. Derlingesnėje dirvoje augantys agrastai tręšiami kas antrus metus, tačiau geriau mažesniais kiekiais patręšti kasmet. Trūkstant kalio, ima ruduoti lapų krašteliai. Pirmą kartą tręšiama kovo pabaigoje, iš karto po žydėjimo, o paskui - po derliaus nuėmimo, kad augalas geriau pasiruoštų žiemai. Po žydėjimo rekomenduojama papildomai patręšti paraugintu karvių arba paukščių mėšlu.

Agrastų priežiūra
Žydintys agrastai

Nors agrastai savidulkiai, jie geriau dera, jei šalia auga daugiau agrastų krūmų.

Agrastų krūmams reikia padaryti horizontalius šakų laikiklius. Priklausomai nuo veislės ir šakų ilgumo, daromi 20-40 cm aukščio aptvarėlis.


Agrastų genėjimas

Agrastai genimi siekiant praretinti krūmą ir taip sumažinti grybinių ligų pavojų. Reguliariai atnaujinant šakas, paliekant tik derlingiausias, galima tikėtis didesnio derliaus. Pačios vertingiausios šakos būna 5-7 metų. Genint reikia palikti tiek pat stipriausių pirmamečių stiebų, kiek pašalinama senų šakų. Senesnės šakos netrumpinamos, išpjaunamos prie pagrindo. Agrastų krūmas turėtų turėti 20-25 šakų.

Svarbus vasarinis genėjimas nuimant derlių. Šio genėjimo metu galima patrumpinti pirmamečius ūglius. Dažniausiai agrastai jau nebeleidžia šoninių šakelių, bet ima kaupti maistines medžiagas likusiuose pumpuruose, tame tarpe ir ankstesnių metų. Taip krūmas išlieka kompaktiškas derėdamas ant senesnių šakučių. Nekarpant agrasto šakos išilgėja, apatinės šakos dalys nuplinka. 

Pavasarį nukarpant praėjusių metų šakučių viršūnes prarandami stipriausi žiediniai pumpurai

Agrastų auginimas

Didžiausi agrastai būna pernykščių šakučių paskutiniuose pumpuruose. Nekarpant vasarą šakos pasidarys ilgos ir guls ant žemės.


Agrastų dauginimas

Agrastus labai lengva dauginti atlankomis. Tam parenkami sveiki, derlingi krūmai, palenkiami tik sveiki, stiprūs šoniniai stiebai. Šaknijimo vietoje reikia supurenti žemę, galima naudoti kompostą. Prispaustas stiebas užberiamas žemių sluoksniu, galima apdėti žoliniu mulčiumi. Pavasarinės atlankos rudenį jau būna išaugusios į stiprų krūmą, kurį reikia neiškasant atskirti nuo pagrindinio krūmo. Persodinti į pagrindinę vietą naują krūmą galima kitą pavasarį ar rudenį.
Agrastai taip pat dauginami žaliaisiais auginiais. Optimalus laikas - sustojus aktyviai vegetacijai, birželio mėnesį. Auginiai turėtų būti 5-7 cm ilgio, jokiu būdu negalima nupjauti viršūnės ar trumpinti lapų. Auginiai paruošiami sodinti naudojant augimo stimuliatorius. Galiausiai įsmeigiami (2 cm) į durpių ir smėlio (1 : 1) mišinį. Substratas turėtų būti 18-20 oC temperatūros. Laistoma purškiant pulverizatoriumi. Po įsišaknijimo galima palaistyti mineralinių trąšų mišiniu (azotas, fosforas, kalis (1 : 2 : 1), 1 % tirpalu.


Agrastų veislės

Europietiškų veislių agrastų uogos būna didelės, tačiau jos mažai atsparios valkčiui. Kryžminant su amerikietiškomis veislėmis (kurių uogos mažesnės), gaunamos atsparesnės valkčiui veislės. Amerikietiškos veislės taip pat yra didesnio augumo. Kryžmintos veislės išsiskiria didesnėmis nei amerikietiškų veislių uogomis, atsparumu ligoms ir šalčiams bei derlumu.

„Robustenta" - ankstyva didelių žaliųjų agrastų veislė, sukurta Anglijoje. Krūmai vidutinio augumo, išsikeroję. Veislė labai derlinga, priskinama 8-10 kg uogų nuo krūmo. Uogos saldžios, skanios. Atspari valkčiui.

„Juodasis" - ankstyva veislė, sukurta Rusijoje. Krūmai augūs, neišsikeroję. Uogos tamsiai raudonos, vidutinio dydžio, malonaus saldžiarūgščio skonio. Veislė derlinga, priskinama  6-10 kg uogų nuo krūmo. Atspari valkčiui. Stiebai vidutiniškai spygliuoti.

„Invicta" - labai derlinga agrastų veislė. Uogos gana stambios, šviesiai žalios, švelnaus saldžiarūgščio skonio, prinoksta liepos viduryje. Veislė palyginti atspari grybelinėms ligoms. Krūmas vidutinio augumo.

„Hinonmaki Rot" - europinių ir amerikinių raudonųjų agrastų hibridas, sukurtas Suomijoje. Uogos vidutinio dydžio, rausvos, plona odele. Veislė atspari šalčiui ir ligoms, derlinga, krūmas neaugus.
„Bespyglis" - Lietuvoje sukurta valkčiui atspari veislė. Uogos raudonos, vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, skanios, plona odele. Vidutinio ankstyvumo veislė, beveik be dyglių. Derlius - apie 6 kg nuo krūmo. Krūmai aukšti ir glausti.

„Hinonmaki Gelb" - derlinga geltonųjų agrastų veislė, atspari ligoms ir šalčiams, nereikli. Uogos vidutinio dydžio, žalsvos, prinoksta anksti, liepos viduryje,  saldaus ar saldžiarūgščio skonio.
„Rezistent" - vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos žalios, vidutinio dydžio, švelniai saldžiarūgštės, plona odele, sunoksta liepos pabaigoje, naudojamos ir perdirbti.

„Izabela" - atspari grybinėms ligoms ir nereikli dirvožemiui veislė. Krūmai dideli, augūs. Uogos nedidelės, raudonai violetinės, saldžios ir aromatingos.

„Capivator" - besėklių, bespyglių agrastų veislė. Uogos vidutinio dydžio, raudonos. Veislė atspari grybinėms ligoms ir šalčiams.


Agrastų veislės


Agrastų ligos ir kenkėjai

Agrastų valktis. Valktį sukelia agrastiniai valkčiagrybiai, ypač pavojinga senosioms europinėms didžiauogėms veislėms. Atsparesnės veislės išvedamos kryžminant su Šiaurės Amerikos agrastų veislėmis. Ligos požymiai pasirodo vasaros viduryje - ant jaunų lapų, ūglių, uogų atsiranda balta voratinkliška grybiena. Vėliau ji paruduoja, sutankėja, tampa panaši į veltinį. Lapai ima džiūti, suktis, bet lieka ant stiebų, ūgliai deformuojasi. Uogos apsitraukia apnašomis, sutrūkinėja, tampa netinkamos naudoti.
Ligai plisti palankūs drėgni ir šilti orai. Pertręšimas, ypač azotinėmis trąšomis, taip pat pavojingas. Siekiant sumažinti valkčio pavojų, agrastų nereikėtų sodinti pavėsyje, taip pat krūmą būtina genėti ir pašalinti nudžiūvusias šakas. Rudenį lapus ir nukritusias uogas būtų gerai sudeginti. Prieš žydėjimą ir nurinkus uogas purškiama sisteminiais fungicidais.

Agrastų priežiūra

Agrastų alternariozė. Ligos sukėlėjas - agrastinis sausgrybis (Alternaria grossulariae). Pažeidžia uogas, lapus, ūglius. Ant lapų atsiranda stambios apskritos rusvai pilkos, blizgančios dėmės. Lapai anksti nukrinta, ūgliai pajuoduoja ir nudžiūsta, uogos traukiasi, pūva, kietėja, raukšlėjasi ir nukrinta. Dažniausiai serga pavėsyje pasodinti, neišgenėti, tankiai susodinti agrastų krūmai. Saugant nuo ligos šalinami lapai, uogos, sergančios šakos - viskas užkasama arba sudeginama. Purškiama fungicidais.

Deguliai (antraknozė). Plinta ant lapų, jaunų ūglių, uogų. Apie 1 mm dydžio netaisyklingos formos tamsiai rudos dėmės atsiranda vasarą. Vėliau jos pajuoduoja, pasidaro blizgios ir padidėja dvigubai ar trigubai. Ligai progresuojant dėmės susilieja, lapai ima rusti, sukasi ir džiūsta. Uogos lėčiau noksta, kietėja, praranda skonį. Nusilpęs krūmas žiemą gali nušalti. Liga pradeda plisti nuo apatinių lapų, ilgainiui belieka stiebai su jaunais lapeliais. Ligai palankus pavėsis, drėgnas vėsus oras. Reikėtų pašalinti užkrėstus lapus, uogas ir stiebus. Padeda tręšimas kalio trąšomis. Fungicidais purškiama prieš žydėjimą, po žydėjimo ir nurinkus uogas.

Agrastų miltligė. Miltligė - plačiai paplitusi agrastų liga, kurią sukelia agrastinis pelenis. Liga pažeidžia tik lapus, kuriems susirgus viršutinėje dalyje susidaro balta voratinkliška grybiena. Pažeisti lapai anksčiau baigia vegetaciją ir nudžiūsta.



Šviesmargė. Ligą sukelia serbentinis rutulgrybis. Viena iš žalingiausių ligų, kurios pažeidžia lapus, jaunus ūglius, pumpurus, kartais uogas. Pradžioje ant lapų atsiranda rudos, vėliau - šviesėjančios su neplačiu rudu apvadu apvalios ar kampuotos 2-3 mm dydžio dėmės. Ligai progresuojant, dėmės susilieja, lapai ima džiūti ir galiausiai nukrinta. Pažeisti ūgliai nustoja augti, uogos smulkėja. 
Ligą skatina aukšta temperatūra ir drėgmė, geriau vystosi neišgenėtuose ir tankiuose krūmuose. Pirmieji ligos požymiai pasirodo gegužę, ypač išplinta vasaros viduryje. Taikoma tokia pat apsauga kaip nuo degulių.

Askochitozė. Ligos sukėlėjas - grybas Ascochyta ribesia. Ligos požymiai: rudos, vėliau pilkos su rudais pakraščiais apskritos dėmės. Dėmėtos vietos išdžiūsta ir ta lapo dalis iškrinta. Taikoma tokia pat apsauga kaip nuo šviesmargės, alternariozės.

Viksvinės rūdys. Dažna Lietuvoje liga, kurią sukelia viksvinės rūdys. Ji pažeidžia jaunas augalo dalis, lapus, žiedus, užsimezgusias uogas. Ant viršutinės lapų pusės atsiranda rausvai rudos ar geltonai oranžinės dėmės. Pažeisti lapai ima džiūti ir nukrinta, uogos susitraukia ir taip pat nukrinta. Ligos sukėlėjų sporos žiemoja viksvose, todėl jas aplink serbentus reikia nušienauti. Prieš žydėjimą ir po jo purškiama fungicidais.

Raudonspuogė. Ligos sukėlėjas - paprastasis raudonspuogis. Į augalą patenka per augalo žaizdas ir pažeidžia stiebus, šakas, jaunus ūglius. Grybiena, patekusi į kapiliarus, juos užkemša. Pažeistos šakos greitai nudžiūsta. Grybas žiemoja pažeistoje medienoje. Pavasarį nesunku atskirti apkrėstas šakas - žievės paviršiuje išsprogsta nedideli spuogeliai, kuriuose yra grybo sporos. Lietus ir vabzdžiai jas išnešioja aplinkui. Profilaktiškai išpjaustomos pažeistos, nudžiūvusios šakos.


Agrastų naudojimas

Agrastų uogos naudojamos šviežios ir konservuotos. Iš neprisirpusių uogų daromi kompotai, pusiau prisirpusios uogos naudojamos uogienėms, prisirpusios - džemams ir desertams. Iš agrastų išeina puikūs vynai. Agrastų vyno gamybos technologija kaip ir kitų vaisinių vynų ir galima sužinoti iš straipsnio " Naminio vyno gamyba".

Agrastų vyno gamyba


Kategorijos: Sodininkystė, Medelynai, sodinukai , Augalininkystė, žemdirbystė
Svarbu
Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra 

Agrastai

Agrastų auginimas

Agrastai, kaip auginti agrastus, agrastų sodinimas, agrastų priežiūra, agrastų veislės, agrastų ligos ir kenkėjai 

Pupelės

Pupelių auginimas

Pupelės, pupelių auginimas, ankštinės ir šparaginės pupelės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, pupelių ligos 

Krokų auginimas

Krokų auginimas

Kaip auginti krokus, krokų sodinimo laikas, krokų ankstyvas pražydinimas 

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Duobė vaismedžio sodinimui

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas 

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Medelių apsaugos nuo gyvūnų priemonės, repelentai, kvapai, mechaninės priemonės augalų ir medelių apsaugai nuo kiškių, stirnų, elnių 

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

cesnaku auginimas

Česnakų auginimas

Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Žieminių kviečių auginimas

Žieminių kviečių auginimas

Dirvos paruošimas žieminiams kviečiams, žieminių kviečių veislės, ligos, agrotechnika, kviečių kokybės vertinimas ir saugojimas 

Obelų kenkėjai

Obelų ligos ir kenkėjai

Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus 

Naminis serbentų vynas

Naminis serbentų vynas

Juodųjų ir raudonųjų serbentų naminis vynas, vyno gamybos receptas, kaip teisingai pagaminti juodųjų ir raudonųjų serbentų naminį vyną 

Siauralapis gaurometis

Siauralapis gaurometis

Siauralapio gauromečio fermentuotos arbatos gamyba, gauromečio auginimas 

Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų sodinimas, agurkų priežiūra, agurkų ligos ir kenkėjai 

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Vynuogės, kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Bulvių auginimas

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Pažeistas maro bulvės gumbas

Bulvių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

serbentu auginimas

Serbentų auginimas

Serbentai, serbentų sodinimas, serbentų priežiūra, serbentų auginimas, serbentų ligos, serbentų kenkėjai, serbentų veislės 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Bulvių ligos

Bulvių ligos

Kaip atpažinti ligas, apnikusias bulvių pasėlius? 

Daržovių džiovyklės

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Vaisių ir daržovių džiovinimas yra vienas iš įdomiausių ir pelningiausių žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslų. džiovinimo rentabilumas, daržovių ir vaisių džiovinimo įranga 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Smidrų auginimas

Smidrų auginimas

Kaip auginti smidrus - šparagus, šparagų - smidrų sodinimas, smidrų priežiūra 

Tunelinė grybų džiovykla

Tunelinės grybų džiovyklės

Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas 

Vaismedžių purškimas

Vaismedžių purškimas

Kuo ir kada purkšti vaismedžius? 

Temą atitinkančios įmonės


1 ... 21 22 23 24 25 26 27 28 29 ... 38

Peleniškių k., Pašvitinio sen., Pakruojo r.
Telefonas: +370-421-49731, Mobilus: +370-685-77225, El. paštas: pelaniskiai@robusta.lt

Endriškių k., Pagėgių sen., Pagėgių sav.
Telefonas: +370-441-56100, Mobilus: +370-699-83864, El. paštas: javas@takas.lt

Pipirių k., Naujosios Akmenės kaimiškoji sen., Akmenės r.
Telefonas: +370-425-37148, El. paštas: pipiriu.zub@gmail.com

Plokščių k., Plokščių sen., Šakių r.
Telefonas: +370-345-42796, +370-345-42792, El. paštas: plzub@takas.lt

Upninkų k., Upninkų sen., Jonavos r.
Telefonas: +370-349-35619, Mobilus: +370-612-65831, El. paštas: portulaka@super.lt

Draugystės g. 17, Kaunas
Telefonas: +370-37-441127, El. paštas: preiss@preiss.lt

Gegužinės k., Paįstrio sen., Panevėžio r.
Mobilus: +370-652-02444

Bijotų k., Bijotų sen., Šilalės r.
Mobilus: +370-699-11261

Smalininkų k., Smalininkų sen., Jurbarko r.
Mobilus: +370-620-61418

Pavirvytės g. 1, Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r.
Mobilus: +370-600-24151, +370-600-24155, El. paštas: kaunatava@yahoo.com
1 ... 21 22 23 24 25 26 27 28 29 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Kokybiškos daržovių sėklos internetu

"SYNGENTA" daržovių sėklos.

Grūdų drėgmės matuoklis

Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

1 2 3 4 5 ... 7
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau