Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Vaismedžių genėjimas ir formavimas
2023-01-18 18:03 Peržiūros : 23219 SpausdintiMėgėjiškoje ir profesionalioje sodininkystėje atsiranda vis daugiau skirtumų vaismedžių auginime. Mėgėjai ima grįžti prie augių vaismedžių, pramoniniuose soduose išlieka mažaūgiai vaismedžiai. Tačiau visais atvejais poreikis genėjimui ir teisingo vainiko formavimui išlieka. Genimi medžiai subrandina didesnius vaisius, nustoja pramečiuoti, vaisiuose daugiau sukaupiama cukraus ir kitų naudingų medžiagų, vaisiai ir medis mažiau serga.
Geriausias obelų ir kriaušių genėjimo laikas
Obelims ir kriaušėms išskiriami trys pagrindiniai genėjimo laikotarpiai. Pagrindinis genėjimo laikotarpis prasideda žiemos pabaigoje ir tęsiasi iki žydėjimo. Geriausia šiuo periodu suskubti išgenėti iki fungicidų purškimo. Nenaudosite veltui preparatų šakoms kurios bus išgenėtos. Genėti galima jau nuo vasario kai oro temperatūra ne žemėsnė kaip -10 laipsnių. Tačiau geriau nepjauti didesnių šakų, nes jei dar bus šalčiai visai tikėtina nuopjovos viršutinės dalies nušalimas ir audinių apmirimas. Geriau didesnių šakų išgenėjimą palikti kovo mėnesiui.
Obels ar kriaušės šaką pjauname prie pat kamieno. Pradžioje šaka nupjaunama paliekant dešimties centimetrų stampą, kad lužtant neišplėštų gabalą žievės. Tada pjaunama prie pat kamieno. Jei aštriu peiliuku nupjauti atplaišas daug geriau užgis. Po nupjovimo iš karto patepama sodo tepalu.
Kampu augančioms šakoms pjaunama taip, kad būtų mažiausias nuopjovos plotas.
Priešvegetaciniu periodu genint obelys ir kriaušės vešliau auga. Verta pradėti genėjimą nuo skurdžiau augančių, mažesnio augumo obelų ir kriaušių. Vešlesnioms ir augesnėms veislėms geriau palikti periodą prieš žydėjimą ar net po žydėjimo. Šiuo periodu nepjauname medžių viršūnių.
Vasaros pradžios genėjimas skirtas pašalinti obelų ir kriaušių viršūnes jei augalas pernelyg augus. Taip pat pinceriuojami ūgliai, pašalinami vertikalūs ūgliai. Panašiai elgiamasis ir su konkuruojančiais su viršūne ar stipria šaka ūgliais.
Konkuruojančios viršūnės, vieną iš jų šaliname.
Jaunų vaismedžių genėjimas ir vainiko formavimas, instrukcinis filmas
Vasaros pabaigoje prieš derlių, išgenimi sezono metu išaugę vilkūgliai. Prašviesinamas vainikas, kas leis duoda daugiau saulės bręstantiems vaisiams. Be to vaisiai daugiau gauna kalio, kas turės teigiamos įtakos vaisių laikymuisi sandėliuojant. Daugiausiai šalinami vertikaliai augantys ūgliai. Dalis trumpinama iki 20 centimetrų su viršūnėje paliekamais žiediniais pumpurais. Pilnai šalinami ūgliai iki pat šakos, kad neliktų stuobrelių iš kurių kitais metais išauga nauji ūgliai.
Žiedinis pumpuras
Vaisinės šakutės formavimas. Patrumpinus pirmametes šakutes ant jų ima formuotis žiediniai pumpurai. Trumpas ir stiprus stiebas sudaro sąlygas paduoti daugiau maistingų medžiagų vaisiui. Be to išlaiko didesnį vaisių. Dalį pirmamečių šakų genime vasaros viduryje. Dalis šakų pašalinama, dalis trumpinama. Taip augalas daugiau jėgų sutelks apatiniuose pumpuruose kurie greičiausiai taps žiediniais.
Senų vaismedžių genėjimo filmas instrukcija
Geriausias laikas genėti kaulauvaisius
Slyvas, abrikosus, persikus genima iš karto po derliaus nuėmimo ( rugpjūtį - rugsėjį) ir pavasarį. Pavasarinis genėjimas daromas kai jau nebenusimato šalčių. Slyvos, abrikosai, vyšnios, tręšnės, persikai jautresni šalčiui. Pavasarį šalinamos išdžiuvusios šakos, senos šakos. Pavasarį didesnis pavojus apkrėsti medelius. Todėl dažniau plaunami ir dezinfekuojami įrankiai. Rudenį mažėsnis užkrėtimo pavojus. Rudėnį išpjaunamos konkuruojančios žalios šakos. Genint kaulavaisius paliekamas apie 8 - 10 centimetrų stuobrelis.
Vasarinis kaulavaisinių genėjimas leidžia sustiprinti apatinius šių metų šakų pumpurus. Dalis šiūmetinių šakučių pašalinama, ypač vertikaliai augančios. Horizontaliau ir patogiu kampu augančios trumpinamos trečdaliu.
Senų obelų genėjimas
Sena stipri obelis turi didelę vertę. Jos šaknys išsiraizgiusios dešimtis metrų nuo kamieno, siurbia naudingas medžiagas iš didelio ploto. Skoninėmis sąvybėmis senų veislių obelys dažnai nusileidžia šiuolaikinėms veislėms. Ypač skoninės sąvybės suprastėja negenimuose medžiuose. Tokią seną obelį galima atjauninti arba perskiepyti. Perskiepyjant gerokai greičiau gaunamas pirmas obuolių derlius ir obuoliai būna kokybiškesni nei ant jaunų obelaičių.
Neprižiūrėtos obels vainikas stiebiasi į viršų bandydamas išsiveržti iš užtankėjusio vainiko. Obelį gali tekti trumpinti trečdaliu arba net per pusę. Viršutinės šakos išpjaunamos balandžio mėnesį prieš pat vegetacijos pradžią arba pradžioje. Vasario ir kovo mėnesiais galima išpjauti sutankėjusias šakas. Per metus išgenima iki trečdalio vainiko.
Pradėjus genėjimą sužadiname aktyvų vilkūglių formavimąsi. Vilkūgliai šalinami visos vasaros periodu.
Genėjimas suteikia obeliai naują impulsą. Likusios po genėjimo šakos ima augti sparčiau, išleidžiami vilkūgliai. Juos reikia išgenėti.
Perskiepijant seną obelį dalis vilkūglių, ypač augančių horizontaliai, paliekama. Stora šaka su 5 - 7 skiepais jau po kelių metų turės suaugusios obels potencialą. O po 2-3 metų duos kelių kibirų derlių.
1. Per tankiai suaugusios šakos, taip pat jei tokia šaka auga aukštyn bus per smailas suaugimo kampas - šaka nulūš.
2 ir 3 statmenai į viršų dideliame aukštyje augančios šakos. Paliekama horizontali stipri šaka. 3 šaka gali būti paliekama su 2 -4 pumpurais, kad formuoti vaisinę šakutę.
4 konkuruojanti viršūnė, pjaunama jei tokia šaka žemai. Aukštai pjaunamos visas aukštyn einantis šakynas 4.1
Augių obelų vainiko formavimas
Pastaruoju metu grįžta augios obelys ir kriaušės. Tai sąlygojo šių obelų patogumas pjaunant veją sodybiniame sklype. Po tokių obelų šakomis galima pravažiuoti su vejos traktoriuku. Augumas apsunkina obuolių skynimą, tačiau priežiūros patogumas tai kompensuoja. Žemų veislių obelys turi problemą ir su kiškiais, jas reikia aprišti žiemai. Didelis privalumas ir stipresnė šaknų sistema kuri neleidžia nulinkti obels kamienui.
Tradiciškai pasodinus obelį žemutinės šakos imamos formuoti apie 80 - 90 centimetrų aukštyje. Obelys dažniausiai formuojamos taurės pavidalu, tręšnės ir kriaušės formuojamos dviejų ir trijų linijų verpste. Sekanti šakų linija daroma kas 80 - 100 centimetrų. Norint patogiai prieiti su vejos tvarkymo technika prie pat kamieno verta apatines šakas pakelti iki 100 ar net 150 centimetrų aukščio. Šakas verta auginti ne horizontaliai, bet apie 30 - 45 laipsnių kampu. Tai sumažina atsparumą lūžiui nuo obuolių svorio, tačiau pagerina priėjimą ( pravažiavimą).
Aukštaūgė obelis formuojama taurės pavidalu. Apatinės 4 - 6 šakos leidžiamos kampu nuo 1 - 1,2 metrų aukščio. Tokios obelys geriausiai tinka renkamiems sultims obuoliams auginti.
Aukštaūgės kriaušės verpstinis formavimas. Kai kurios veislės leidžia šakas vertikaliai, jas reikia nulenkti. Nulenkimo kampą reikia skaičiuoti vertinant būsimą derlių. Genint galima suaktyvinti vilkūglių augimą. Juos trumpinant iki 2 - 3 pumpurų galima sukurti patogias vaisines šakutes. Storėjant šakoms skeletines galima ilginti ir didinti vaisinių šakučių skaičių. Jei pastoviai bus didelis kriaušių kiekis šakos gali pernelyg nulinkti.
Žemaūgių obelų vainiko formavimas
Žemaūgės obelys išlieka dominuojančios moderniuose obelų ūkiuose. Populiariausias vainiko formavimo stilius - verpstė. Pačioje apie 80 centimetrų aukštyje paliekamos horizontaliai augančios ilgiausios šakos. Aukščiau šakos taip pat horizontalios, trumpėjančios aukštyn. Atstumas tarp šakų 60 - 80 centimetrų.
Verpstė - apatinės šakos apie 2 metrų skersmens, vidurinės apie 1,5 metro, viršutinės apie 0,5 metro skersmens. Aukštis 2,5 - 3 metrai.
Laiboji verpstė - horizontalios šakos tik apačioje, apimtis 1 - 1,5 metro. Aukščiau ant kamieno tik vaisinės šakutės.
Superverpstė kai ant kamieno auga tik vaisinės šakutės. Vainikas iki 1 metro pločio.
Pramoninės verpstės formos obelys. Dažniausiai obelys neturi klasikinę kažkokią verpstės formą ir formuojamos pagal situaciją. Nuo pagrindinio kamieno ( 2- 3 metrai) paliekama 6- 10 horizontalių apie 50 - 80 centimetrų šakų. Pernelyg sustorėjusios šakos nupjaunamos ( 1 - 2 per metus), joms pakeisti pastoviai kasmet pradedama auginti kelios naujos šakelės.
Įrankiai genėjimui
Genėjimo pjūklas turi būti labai aštrus. Kuo pjūklas aštresnis tuo mažiau bus atplaišų nupjovus. Nelygus pjūvis apsunkina gyjimą. Daug greičiau pjūvis užgis jei žievę papildomai apipjausite aštriu peiliu. Labai naudingas pjūklas su prisukamu teleskopiniu kotu. Su juo nugenimos šakos viršuje nelaipiojant po medį ar naudojant kopėčias.
Sekatorius skirtas genėti šakeles iki 2 centimetrų skersmens. Palengvinimas yra besisukanti rankena. Tai sumažina jėgos poreikį kerpant šaką. Palengvina darbą sekatorius su ilgu kotu. Daugiau apie genėjimo įrankius galima surasti straipsnyje " genėjimo įrankiai"
Kategorijos: Sodininkystė, Medelynai, sodinukai , Augalininkystė, žemdirbystė, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
