Raudonėlio auginimas

Raudonėlis yra viena siš labiausiai vertinamų prieskoninių, arbatinių bei vaistinių augalų. Iš jo galim agauti ir daug eterinių aliejų. Būdamas nereiklus dirvai, priežiūrai ir galint mechanizuotai nuimti derlių jis yra labai patrauklus auginti Lietuvos ūkiuose.

Raudonėlio sodinimas

Dauginti raudonėlį galima sėjant sėklas į gruntą lauke, sodinant namų sąlygomis užaugintus sodinukus ir dalinant krūmą. Vietą raudonėliui parenka saulėtą, tačiau dalis dienos gali būti ir šešėlyje. Mėgsta purias priesmėlių ir priemolių dirvas, nemėgsta dirvų su aukštais gruntiniais vandenimis ar tokias kur vanduo užsistovi. Prieš sodinant būtina maksimaliai pašalinti pikžoles, ypač agresyvias giliašaknes.

Dirvą sodinimui ruošiama iš rudens, perkasama, išvaloma nuo piktžolių šaknų, įnešama trečdalį kibiro komposto ir 15 - 20 g superfosfato 1 kavdratinams metrui. Lysvėse žemė maksimaliai supurenama, kadangi sėklos labai mažos, dirva palaistoma ir pasėjama 0,5 - 1 centimetro gylyje. jei dirva sunkesnė galima užberti komposto, durpių, smėlio mišiniu.  Tarpai tap eilių 60-70 centimetrai. Pasirodo raudonėlis po 2-3 savaičių, augliukai labai gležnučiai, piktžolės turėtų būti šalinamos labai atsargiai. Paaugus raudonėliai paliekami kas 15 -30 centimetrų, išrautus raudonėlius galima panaudoti persodinant kitur.

Pramoniniam užsodinimui verta įrengti raudonėlių daigyklą, tarpai tarp daigyklos eilių 50 - 60 centimetrų, išsodinti į pastovią vietą pavasarį arba rudenį. Prieš tai gausiai palaistoma.

Kadangi raudonėlių sėklos smulkios ir ilgai auga, juos verta pradėti auginti namuose. Raudonėlis sėjamas indeliuose su gerai prasijotu puriu ir derlingu gruntu 0,5 - 1 centimetro gylyje. Palaikoma 18 - 20 laipsnių temperatūra. Išsodinama lauke po poros mėnesių, praėjus šalčiams.

Raudonėlio priežiūra

Raudonėlis nemėgsta dirvos perdžiūvimo, nors ir nemėgsta ir perdrėkinimo. Rekomenduojamas ne lietinimo drėkinimas, bet netoli šaknų, efektyviausias lašalinis. Taip kaip raudonėlis nemėgsta piktžolių šalinamos piktžolės ir purenama dirva. Antraisiai metais krūmai išsiplečia užgoždami silpnesnes pikžoles, išlieka ir reikia ravėti stiprias šaknis turinčias pikžoles, dagius, arkliarūgtes.

Kasmet trešiama mineralinėmis trąšomis: kalio 6, fosforo 8, natrio 10-15 g /m2.

Pavasarį išpjaunamos senos šakelės, kad raudonėlio krūmelis geriau augtų.

Raudonėlio derliaus nuėmimas

Kulinarijoje naudojama žaluma, džiovinimui ir vaistinėms reikmėms naudojami žiedai kurie žydi liepos mėnesį. Pjaunama apie 5 - 10 centimetrų nuo šaknų, stiebai su žiedais  saulėtą ir sausą dieną, džiovinama vėdinamoje stoginėje ant tinklelio ar drobės, periodiškai perverčiant. Temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 40 laipsnių, kad neišgaruotų eteriniai aliejai. Raudonėliai dedami 6-8 centimetrų sluoksnių, vartomi kas 2-3 dienas. Jei lenkiant stiebas lūžta, reiškia augalas išdžiuvo, lapai ir žiedai pašalinami nuo stiebo. Džiovintas raudonėlis saugomas uždaruose induose tamsioje vietoje.

Tinkamiausias laikas nuimti raudonėlį žydėjimo pradžia

Išdžiovintas raudonėlis turi išlaikyti lapų žalumą, geltonų lapų turi būti labai mažai. Žiedai puikiai tinka arbatoms, lapai naudojami prieskoniams.

Raudonėlių verslas

Vaistažolės Lietuvoje superkamos už panašiai 20- 30 lt/kg džiovintos ir be stiebų masės. Supakuota į arbatinius ar prieskoninius maišelius raudonėlis kainuoja jau 150 - 200 litų už kilogramą.   Kaip ir praktiškai visiems vaistiniams ir prieskoniniams augalams raudonėlius apsimoka parduoti ne kaip žaliavą, bet įpakuotus.

Iš hektaro galima sudžiovinti apie 2000 - 2500 kg sausų raudonėlių.

Italijoje tikras pomidorų padažas ar Nepolitano pica būtų nevertinama be raudonėlio.  Auginami kelių veislių raudonėliai, tačiau parastasis raudonėlis (Origanum vulgare) vienas iš geriausių kulinarijoje. Puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Puikiai dera su kitais prieskoniais, ypač su juodaisiais pipirais, baziliku ir mairūnu.

Raudonėlis plačiai naudojams medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą. Veikia kaip skausmą malšinanti priemonė, nervų sistemos raminančioji priemonė, kraujavimą stabdanti, dezodoruojanti priemonė.  Padeda nuo bronchito, inkstų ligų, kepenų uždegimų, reumato, paralyžiaus, dusulio problemų. Augale daug askorbino rūgšties, eterinių aliejų.

Išoriškai raudonėlio nuoviru mažina galvos skausmus ir nemigą (plauti galvą). Kramto raudonėlį skaudant dantims, esant parandotozei ir valant dantis nuo apnašų, esant burnos ir gerklės uždegimams. Kompresai su nuoviru padės išgydyti furunkulus, pūlinius.

Sausas raudonėlis atbaido kandis. Skruzdėlės vengia sukti lizdus šalia raudonėlio.