Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Vynuogių auginimas
2023-05-24 11:58 Peržiūros : 29763 SpausdintiXX a. pab. - XXI a. pr. - tai vynuogių selekcijos amžius. Yra išvesta daugybė vynuogių veislių, kurios puikiai auga ir šalto klimato zonose. Be vynuogininkyste užsiimančių profesionalų, naujų veislių išvedė ir vynuogininkystės mėgėjai. Lietuvoje vynuogininkai jau augina vynuoges, kurių uogos savo skoniu, cukringumu, dydžiu beveik nesiskiria nuo geriausių pietietiškų veislių vynuogių. Esama vynuogių, vedančių dideles saldžias uogas, besėklių vynuogių, vynuogių, iš kurių spaudžiamas puikus vynas. Patarsime, kaip pasirinkti, sodinti, prižiūrėti ir panaudoti vynuoges.
Vynuogių sodinimas
Nepriklausomai nuo rūšies, visos vynuogė mėgsta saulę ir šilumą, todėl labai svarbu kiek galima labiau pailginti šiltąjį laikotarpį. Sodinant vynuoges reikėtų rinktis pietinę, pietvakarinę ar pietrytinę šlaito, namo ar tvoros pusę. Svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo vėjų. Po krūmu patiesus juodą plėvelę ne tik pagerės temperatūrinis mikroklimatas, bet ir neaugs piktžolės. Puikiai veikia ir pastovus dirvožemio palaikymas be žolės/piktžolių. Dirvožemio temperatūra būna aukštesnė net 5 - 7 laipsniais.
Vynuogės mėgsta neutralią (6-7,5 pH), purią, gerai aeruojamą ir derlingą dirvą. Geriausia tinka priemolis ir priesmėlis. Parenkamos neįmirkstančios vietos, nėra gerai, jei ant vynuogių lašės stogo vanduo.
Priklausomai nuo numatomo genėjimo būdo, tarp sodinimo duobių turi būti 0,7-1,5 m tarpai. Jei sodinama eilėmis, tarp eilių daromi 1,5-2 m tarpai. Vynuoges geriausia sodinti į apie 60 cm pločio ir panašaus gylio duobes. Sunkesnėse priemolio dirvose duobė užpildoma komposto, stambiagrūdžio smėlio ir derlingojo dirvožemio (lygiomis dalimis) mišiniu. Sunkiose dirvose, į kurias sunkiai patenka oras, ir kai yra tikimybė, kad duobės dugne kaupsis vanduo, ant duobės dugno pilamas drenažinis stambaus žvyro arba skaldos sluoksnis. Smėlingose dirvose duobės užpildomos komposto ir derlingojo dirvožemio mišiniu. Kadangi komposte dažnai trūksta fosforo ir kalio, į kompostą įmaišoma superfosfato ir pelenų (15-25 g superfosfato ir 200 g pelenų į kibirą komposto). Trąšas dedame sodinant desertinių veislių vynuoges, vyninėms taip nedaroma.
Geriausia vynines vynuoges sodinti į apverstą dirvą. Specialūs plūgai apverčia dirvožemį viršutinį sluoksnį įterpdami gilyn. Geriausia kai vynuogių šaknų viršus būna apie 15 centimetrų nuo paviršiaus. Taip vėliau bus paprasta kultivuoti aplink vynuoges. Lietuvoje tokius plūgus galima rasti pas melioratorius.
Vynuogė sodinama giliai, šaknys siekia 25+ centimetrų gylį. Giliai pasodinta vynuogė nenušals, turės pakankamai vandens. Viršutinės šaknys turėtų būti 10 - 15 centimetrų nuo paviršiaus. Tada bus galima mechanizuotasi ravėti kultivatoriais. Nors šaknys eina ten kur joms geriau. Dėl to naudojamas dirvožemio apvertimas, kai derlingas sluoksnis įterpiamas giliau, mažiau derlingas paviršiuje.
Vynuogių sodinukai
Tradicinės vynuogininkystės šalyse įprastesni skiepyti sodinukai. Poskiepis dažniausiai atsparus filokserai. Gali būti pritaikomas konkretiems dirvožemiams. lietuvoje filoksera dar neaptikta todėl pilnai tinka sodinukai iš šakelių. Lietuvos sąlygims tai geresnis variantas, nes nušalimas itin dažnas. Skiepytame nušala viršus ir jau reikia persodinti augalą. Nušalus vynuogei iš šakelės atželia tos pačios veislės vynuogė iš šaknų.
Skiepyti vynuogių sodinukai dažniausiai parduodami atviromis šaknimis. Tokie vynuogių sodinukai legalus būdas įsigyti licenzijuotas vynuogių veisles.
Vynuogių sodinukų paruošimas sodinimui
Vynuoges atviromis šaknimis geriausia sodinti gegužės mėnesį, sprogstant medžių pumpurams. Pasodinti vėliau, kai dirva būna pradžiūvusi, sodinukai prastai vystosi ir nespėja pasiruošti žiemai. Vazonėliuose įsišaknijusius sodinukus galima sodinti nuo gegužės iki pat rudens. Patalpose laikytus vynuogių sodinukus reikėtų pripratinti prie vėsaus oro - dieną išnešti į pavėsį, o naktį į vėsią patalpą.
Prieš sodinant nukerpami nereikalingi ūgliai - paliekami 1-2 geriausiai išsivystę, taip pat pakerpamos šaknys - jos turi būti 15-20 cm ilgio. Šaknų negalima permirkyti, vynuogės nemėgsta labai šlapio grunto.
Sodinimo gylis priklauso nuo sodinuko dauginimo būdo. Skiepytų vynuogių skiepą reikėtų sodinti 6-8 cm aukščiau grunto paviršiaus, kitaip gali susidaryti dviguba šaknų sistema, neliks poskiepio augalo savybių. Savo šaknį turintys sodinukai sodinami 5- 8 centimetrais giliau nei buvo konteineryje.
Vynuogės sodinamos iki naujo stiebo. Jei stiebas ilgas daromas duobutė kuri užpilama rudenį.
Duobės šone šalia sodinuko įsmeigiamas kuoliukas arba vamzdis, kurio vėliau reikės norint palaistyti vynuogę iš apačios. Pilamas sluoksnis žemės mišinio - po žeme turės atsidurti 5-8 cm sodinuko virš šaknies kaklelio, o virš žemės turės likti keli pumpurai. Įvertinkite tai, kad duobės nereikės visiškai sulyginti, turės likti 10-15 cm gylio įduba. Vėliau virš duobės supiltą žemės kauburėlį reikės sumindyti, o jei žemės trūks, dar pridėti ir vėl sumindyti bei galiausiai palaistyti. Vynuogė į paruoštą duobę dedama ištiesintomis šaknimis. Šaknys užberiamos drėgna žeme, palengva primindoma. Vynuogė rišama prie kuoliuko, kad žemei dumbant ji nedubtų kartu ir šaknys neužsilenktų. Sodinukas sodinamas įstrižai pakreipiant duobės sienelės arba tvorelės pusėn.
Sodinant vynuogę iš konteinerio, pirmiausia ji su visu konteineriu įdedama į kibirą su vandeniu. Pamirkius plastikinis konteineris supjaustomas ir pašalinamas. Tik svarbu nepažeisti ir nesuardyti šaknų. Tada vynuogė dedama į paruoštą duobę.
Duobė sausu žemės mišiniu užpilama palaipsniui augant vynuogei. Sodinuką būtinai apsaugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.
Vynuogių dauginimas
Vynuogių sodinukai gaunami augalą skiepijant ir įšaknijant ūglius. Norint įšaknyti, galima stiprias apatines vynuogių šakas palenkti į paruoštus apie 20 cm gylio griovelius ir užpilti komposto, derlingojo grunto, smėlio mišiniu.
Dauginti skirtus ūglius reikia rinktis nuo sveikų, derlių vynuogių, rudenį nukritus lapams. Ūgliai turi būti vienmečiai, gerai subrendę, 8-14 mm skersmens. Ūglių ryšelius reikia suvynioti į celofaną ir saugoti 0-5 oC temperatūros sąlygomis.
Kovo pradžioje prieš įšaknijimą ūglių galiukai nupjaunami, ūgliai įstatomi į vandenį ir paliekami parą, kad audiniai prisigertų vandens. Ūgliai turi turėti 2-3 pumpurus, apatinis įstrižas pjūvis 45o kampu daromas po pumpuru, viršutinis statmenas - 0,5-1 cm nuo pumpuro. Kad geriau įsišaknytų, ūglius galima įdėti į šaknijimosi stimuliatorių tirpalą ir palaikyti nuo 12 val. iki 3 parų. Apatinės ūglio dalies žievę reikia kiek pradraskyti dantytu peiliu.
Vynuogių stiebeliai laikomi vandenyje kol išleidžia šakneles ir vėliau išsprogsta pumpuras. Po trejeto savaičių turėtų pasirodyti pirmosios šaknelės, tada išsprogsta viršutinis pumpuras, ima vystytis lapai. Jei lapai ims vystytis anksčiau, nei pasirodys šaknelės, sodinukas greičiausiai žus. Kad ūgliai įsišaknytų ir šaknelės vystytųsi tolygiai su pumpuru, labai svarbu apačią šildyti, o viršutinę dalį šaldyti.
Įsišaknyję ūgliai įstatomi į 20 cm ilgio ir 10 cm skersmens konteinerius. Ant konteinerio dugno reikia padaryti drenažinį sluoksnį, viršuje turi būti komposto, durpių, smėlio mišinys. Mišinys gerai suspaudžiamas ir įdedamas į puodą su vandeniu, kad sudrėktų. Ūgliai susodinami į mišinį iki viršutinio pumpuro. Konteinerius su ūgliais reikia laikyti virš šilto paviršiaus (22-25 °С).
Vynuogių genėjimas
Genėjimas pagerina vynuogių skonines savybes, nes kontroliuojamas auginamų kekių skaičius. Taip pat praretinamas augalo vainikas, o tai teigiamai veikia uogas ir padeda apsisaugoti nuo grybelinių ligų. Dažniausiai pagrindinio genėjimo metu pašalinama apie 80 % šakų.
Yra keli vynuogienojų formavimo būdai bei skirtingi genėjimo laikai. Uždarose patalpose augančius ir gerai apsaugotus vynuogienojus galima genėti rudenį. Atvirame plote augančius vynuogienojus rudeninis genėjimas susilpnins prieš žiemą, todėl yra nerekomenduojamas. Juos geriausia genėti vėlyvą žiemą, ankstyvą pavasarį, gerą mėnesį prieš imant brinkti pumpurams. Jei genima prieš pumpurų brinkimą ar brinkimo periodu, augalas praranda daug sulčių. Dėl drėgmės kyla grybelinių ligų pavojus.
Genėjimas kasmet paliekant vieną pernykštį stiebą su 7 - 12 pumpurų. Metodas itin tinkamas mažiau šalčiui atsparioms veislėms. Stiebas gali būti prilenktas prie žemės ir uždengtas žiemai. Taip pat galima naudoti kordoninį genėjimą kai vystomas vienas ( vienpetis) arba du ( dvipetis) stiprūs stiebai iš kurių auga kasmet derantys stiebai.
Vyninėje vynuogininkystėje labiausiai paplitęs dvipetis kordoninis genėjimas. Auginami stiprūs 2 stiebai išlenkti į skirtingas puses. Ant jų paliekami derančios šakos su keliais pumpurais. Kordono aukštis priklauso nuo aplinkybių. Šalčiui mažiau atsparioms vynuogėms geriau šakas leisti žemiau. Tačiau kai šakos žemiau vynuogių uogos taip pat bus pasiekiamos geriau jas mėgstantiems gyvūnams.
Kadangi ankstyvo genėjimo laiką parinkti sudėtinga, kai kurie vynuogininkai genėjimą atlieka po vegetacijos pradžios. Šaltesnio klimato zonose taip netgi geriau, nes tuo laiku matoma, kurie ūgliai peržiemojo, o kurie nušalo. Genima ūgliams išleidus 3-4 lapus, sula tuo metu jau nustoja intensyviai tekėti.
Gegužės mėnesį kai ūgliai pasiekia apie 10 centimetrų ilgį išlaužomi dvyniai, žemyn augantys ir silpni ūgliai.
Vasarą šalinami posūniai ir trumpinami derantys ūgliai. Ėmus nokti uogoms, nulaužiamos derančių ūglių viršūnėlės paliekant 6-8 lapus virš kekės. Nokimo periodas prasideda, kai nustoja aktyviai augti ūgliai, o palinkusi žemyn viršūnėlė išsitiesia. Trumpinami ir pažastiniai ūgliai paliekant vieną lapą.
Posūniai/pažastiniai ūgliai šalinami paleikant 1 lapą. Toks šalinimas nesuaktyvins pažastinio pumpuro. Taip pat kai rudenį apmirs pagrindiniai lapai posūnio lapas bus pakaitinis.
Keturstiebis kordoninis vynuogių formavimavimas. Dažniausiai naudojama desertinėms veislėms. Matomas vamzdelis pavasariniam purškimui per šalnas.
Vynuogių tręšimas
Desertinėms vynuogėms reikalingos azotinės, fosforo ir kalio trąšos. Prasidėjus vegetacijai tręškite azotinėmis trąšomis - tam tiks kompostas, paraugintas paukščių mėšlas (1 : 10). Pradėjus bręsti uogoms, azotinės trąšos nebenaudojamos (antroji vasaros pusė). Prieš žydėjimą ir iki uogų brendimo vynuogėms reikalingas fosforas, galima patręšti superfosfatu. Kalio trąšomis ir pelenais augalai tręšiami pradėjus bręsti uogoms. Naudojamos ir kompleksinės trąšos, kurios augalams duoda ir daugiau reikalingų mikroelementų. Galima per fungicidinius purškimus įdėti kiek kalio, boro, mangano trašų ( 0,1 proc tirpalas).
Vyninės vynuogės dažnai netręšiamos arba tręšiamos saikingai, nes pagrindinis tikslas yra ne maksimalaus derliaus gavimas, o aukštos kokybės uogos, tinkamos vyno gamybai. Pagrindinė priežastis yra tai, kad vynui svarbus subalansuotas cukrų, rūgščių, taninų ir aromatinių junginių kiekis. Per didelis tręšimas, ypač azotu, gali paskatinti pernelyg intensyvų augalų augimą, dėl ko sumažėja šių svarbių komponentų koncentracija, o tai pablogina vyno skonį ir kokybę. Be to, per didelis tręšimas skatina „derliaus skiedimą", kai uogos prisigeria daugiau vandens, bet turi mažiau skonio koncentratų. Tai sukelia prastesnį skonį ir mažesnį rūgščių kiekį, kas kenkia vyno pusiausvyrai. Vyno gamyboje svarbus ir terroir'as - specifinės vietovės ir jos dirvožemio ypatumų atspindėjimas uogose. Pernelyg tręšiant, augalas gauna pakankamai maisto medžiagų iš trąšų ir nebereikia „stengtis" ieškoti jų dirvožemyje, todėl vyno skonio kompleksiškumas mažėja. Mažesnis trąšų kiekis taip pat reiškia mažesnį derlių, tačiau uogos būna koncentruotos ir aukštos kokybės, kas yra itin svarbu vynui. Mažesnis derlius leidžia gauti intensyvesnį skonį ir aromatą, o tai yra pageidaujama aukščiausios kokybės vynui gaminti. Taip pat minimalus tręšimas užtikrina subalansuotą vynmedžių augimą, kad būtų išvengta per didelio lapijos kiekio ar per intensyvaus augimo, kuris gali apsunkinti vėdinimą ir padidinti ligų riziką. Dėl šių priežasčių vynmedžiai paprastai tręšiami tik tada, kai tai būtina pagal dirvožemio tyrimų rezultatus arba kai pastebimas maisto medžiagų trūkumas.
Vynuogienojų paruošimas žiemai
Mažiausiai atsparios šalčiams yra pirmametės vynuogės. Geriausiai pasiteisinusi praktika pirmametį vynuogės stiebą nulenkti iki žemės ir apipilti gruntu apie 3- 5 centimetrai. Stiebas atkasamas praėjus šalnų pavojams. Tačiau reikėtų stebėti, dabar šalnos vos ne iki vasaros. Kai kurie vynininkai atkasa kai sužydi vyšnios.
Pirmamečių stiebas kerpamas priklausomai nuo jo storio. 1 mm stiebo diametro 1 pumpuras. Jei stiebas kaip pieštukas paliekama 1- 2 pumpurai. Turėtų būti paliekamas sumedėjęs stiebas.
Svarbu apsaugoti vynuogienojų, ypač skiepytų, šaknis. Krūmo apačia mulčiuojama durpėmis, šiaudais, sausu žoliniu mulčiumi. Mulčiaus nereikia daug, nes ten gali įsiveisti pelės kurios gali nugraužti pumpurus ir apgraužti stiebus. Mažiau šalčiui atsparių vynuogių šakos guldomos ant eglišakių, kad nesiliestų prie žemės, ir taip pat uždengiamos eglišakėmis. Ant viršaus dar galima uždengti plėvele. Nors dauguma vynuogininkų labiau mėgsta pūsto polietileno plėvele, ant jos polietilenu.
Dabar daugybė vynuogių, tame tarpe ir didžiauogių desertinių atsparios šalčiui. Mažiau priežiūros reikės atsparesnėms minus 26 laipsnių temperatūrai.
Labai dažnai, ypač jei sklype azoto perteklius vynuogės vegetuoja iki pat šalnų. Nespėja sumedėti stiebas. Rekomenduojama po derliaus nuėmimo apipurkšti monokalio fosfato 1- 2 procentų tirpalu. Tai 10- 20 g MKP 1 litrui vandens. Tai papildo kalio ir fosforo atsargas, stiprina imunitetą, pagreitina stiebų medėjimą.
Vynuogių veislės
Šalčiui atsparių veislių pasirinkimas labai didelis. Tačiau kartais turguje galima rasti vynuogių, kurios auginamos po danga, o parduodamos kaip šalčiui atsparios. Vynuogės skirstomos į tinkamas gaminti vynui, desertines, desertines be kauliukų. Jų prisirpimo laikas skirtingas. Vynui verta rinktis vienu metu prisirpstančias veisles, o desertines pirkite skirtingo prisirpimo laiko, kad nuo rugpjūčio iki šalčių turėtumėte šviežių uogų. Vynuoges galima rinktis ir pagal uogų dydį. Įvertinamas ir odelės storis. Plonos odelės uogas maloniau valgyti, tačiau jas taip pat mėgsta ir vapsvos, nuo kurių apsiginti beveik neįmanoma.
Desertinės ir vyninės vynuogių veislės nustebina vos ne kiekvienais metais. Dar visai naujiena buvo didelių uogų Arkadija, dabar tiesiog nustebino Malčik Spalčik. Pastaroji vynuogė beveik kaip garsieji Damskije Palčiki, tik gali būti auginama net nedengiant. Renkantis desetines dabat populairios su traškiu vidumi, lengvai atsiskiriančiais kauliukais, bent kad būtų atsparumas -22. -22 iki -24 dengiamos. Yra didelių ir galinčių žiemoti nedengiant. Mažesnis cukraus kiekis ( 15 - 17 proc) privalumas,
Vyninėms veislėms galima pasirinkti veislę pagal mėgstamą vyną. Yra hibridai beveik visų garsiausių vynmedžių. Risling, Traminer, Souvignon Blanc, Pinot Noir. Dauguma vynuogių sudėta į apačioje esančią lentelę.
Jubilej Novočerkaska desertinė rausvų vynuogių veislė. Atsparios ligoms, atsparumas šalčiui iki -23 ( pietinė siena arba dengimas). Uogos didelės 12- 15g, iki 35 mm ilgio. Cukraus iki 19 proc, rūkštingumas 5-7 g/l.
Spatburgunder ( Pinot Noir) tipinė glausta kekė, nedidelės uogos. Gana geras atsparumas šalčiams. Tikriausiai toliausiai pažengęs su vyninėmis veislėmis yra Ernestas Aušvicas. Jis prekiauja vyninių veislių sodinukais.
Populiarios Lietuvoje vynuogių veislės.
| Vynuogių veislė | Tėvai | Cukringumas (%) | Uogos dydis (mm) | Atsparumas šalčiui (°C) | Atsparumas ligoms | Kategorija |
|---|---|---|---|---|---|---|
Liepsna |
Nežinoma | 19-21 | Vidutinis (10-15) | -23 | Vidutinis | Desertinė |
Seyval Blanc |
Seibel 5656 x Rayon d’Or | 18-20 | Vidutinis (10-15) | -20 | Vidutinis | Vyninė balta |
Solaris |
Merzling x Gm 6493 | 19-22 | Vidutinis (12-16) | -24 | Aukštas | Vyninė balta |
Rondo |
Zarya Severa x Saint Laurent | 20-23 | Vidutinis (12-16) | -24 | Aukštas | Vyninė raudona |
Regent |
Diana x Chambourcin | 19-21 | Vidutinis (10-14) | -25 | Aukštas | Vyninė raudona |
Sufra |
Nežinoma | 16-18 | Didelis (15-18) | -22 | Vidutinis | Desertinė |
Canadice |
Himrod x Bath | 18-19 | Vidutinis (12-15) | -25 | Vidutinis | Besėklė |
Himrod |
Ontario x Thompson Seedless | 18-19 | Mažas (10-12) | -24 | Aukštas | Besėklė |
Venus |
Alphonse Lavallée x Watkins | 17-19 | Didelis (15-20) | -23 | Vidutinis | Besėklė |
Zilga |
Smuglyanka x Dvietes Zila | 16-18 | Vidutinis (12-15) | -30 | Aukštas | Desertinė |
Muscat Bleu |
Garnier 15 x Seyve-Villard | 19-21 | Vidutinis (12-15) | -23 | Aukštas | Desertinė |
Supaga |
Smuglyanka x Pobeda | 15-17 | Vidutinis (12-15) | -26 | Aukštas | Desertinė |
Kay Gray |
Beta x Witt | 16-18 | Vidutinis (10-14) | -30 | Aukštas | Vyninė balta |
Jubilee |
Nežinoma | 18-20 | Didelis (15-18) | -22 | Vidutinis | Desertinė |
Bianca |
Eger 2 x Bouvier | 20-22 | Mažas (10-12) | -24 | Aukštas | Vyninė balta |
Lidia |
Nežinoma | 17-19 | Didelis (15-18) | -23 | Vidutinis | Desertinė |
Delaware |
Labrusca x Vinifera | 17-19 | Vidutinis (12-14) | -25 | Vidutinis | Vyninė raudona |
Cascade |
Seibel 13 x Labrusca | 18-19 | Mažas (10-12) | -26 | Aukštas | Vyninė raudona |
Palatina |
Sibera x Muscat | 20-22 | Vidutinis (12-16) | -23 | Vidutinis | Desertinė |
Pamjat Dombrovskogo |
Nežinoma | 19-21 | Didelis (15-20) | -25 | Aukštas | Desertinė |
Malčik spalčik |
Damskije palčiki | 22-24 | Didelis (40-50) | -23 | Aukštas | Desertinė |
Gunda |
Nežinoma | 19-20 | Didelis (15-18) | -23 | Vidutinis | Desertinė |
Kristall |
Verdelet x Riesling | 20-22 | Vidutinis (12-14) | -26 | Aukštas | Vyninė balta |
Leon Millot |
Millardet et de Grasset | 19-21 | Vidutinis (10-14) | -28 | Aukštas | Vyninė raudona |
Monarch |
Nežinoma | 18-20 | Vidutinis (12-14) | -25 | Vidutinis | Vyninė raudona |
Arkadia |
Moldova x Cardinal | 16-18 | Didelis (18-22) | -22 | Vidutinis | Desertinė |
Boskoop Glory |
Labrusca | 19-21 | Vidutinis (12-14) | -24 | Vidutinis | Desertinė |
Saperavi |
Nežinoma | 20-22 | Mažas (10-12) | -22 | Vidutinis | Vyninė raudona |
Favorit |
Nežinoma | 19-20 | Didelis (15-18) | -24 | Vidutinis | Desertinė |
Siegerrebe |
Madeleine Angevine x Gewürztraminer | 22-25 | Vidutinis (12-15) | -20 | Vidutinis | Vyninė balta |
Sauvitage |
Sauvignon balnc x risling x pinot gris | 19-22 | Vidutinis (12-15) | -23-25 | Aukštas | Vyninė balta |
| Spätburgunder |
Pinot Noir | 20-22 | Vidutinis (10-15) | -22 | Vidutinis | Vyninė raudona |
Johanniter |
Riesling x Seyve-Villard | 18-20 | Vidutinis (12-14) | -24 | Aukštas | Vyninė balta |
Jupiter |
Arkansas 1258 x Seedless | 18-19 | Didelis (15-20) | -25 | Vidutinis | Besėklė |
Teisingas vynuogienojų genėjimas, formavimas ir tręšimas yra gera profilaktinė priemonė, sauganti augalą nuo ligų. Pavojingiausios grybinės ligos yra netikroji miltligė, miltligė, antraknozė, baltasis puvinys, kekerinis puvinys, askochitozė, septoriozė, bakterinis gumbas. Vynuoges puola ir kenkėjai: sodinės voratinklinės erkės, voratinklinės erkės, amarai, vapsvos.
Netikroji vynuogių miltligė
Pavojingiausią vynmedžių ligą sukelia vynuoginė plasmopara. Liga pažeidžia jaunus lapus, ant jų viršutinės pusės atsiranda apskritos arba ovalo formos žalsvos dėmės. Apatinė pusė apsitraukia puria balsva plėvele. Ligai progresuojant dėmės darosi kampuotos, susilieja, lapai ima džiūti ir galiausiai nukrinta. Ant ūglių atsiranda pilkšvos, kiek įdubusios dėmės. Džiūsta stiebai ir žiedai, ruduoja, raukšlėjasi, džiūsta ir nukrinta uogos. Sausu oru apatinėje lapo pusėje apnašos gali ir nesusidaryti. Ligai plisti ypač palankūs šilti ir drėgni orai, tačiau ji plinta ir žemos ar aukštos temperatūros sąlygomis. Pastebėjus ant lapų dėmes, reikėtų pradėti naudoti apsaugos priemones. Ligos plitimą skatina ir pertręšimas azotinėmis trąšomis. Vynuogės netikrajai miltligei jautriausios laikotarpiu nuo žiedynų formavimosi iki uogų užsimezgimo. Purškiama fungicidais iki žydėjimo ir po žydėjimo. Likus 20 dienų iki derliaus nuėmimo, purkšti nereikėtų.
Purškimas priklauso ir nuo vynuogės atsparumo. Tokiai veislei kaip Siegeriebe reikėtų 3- 4 purškimų. Rekomenduojami prevenciniai purškimai. Pirmasis pavasarį vario sulfato tirpalu 1- 2 procentai, prieš vegetaciją. Vėliau fungicidais, mėgėjams prieinami Previcur, Infinito. Sunkiau prieinamas platesnio poveikio Topsinas. Purkšti reikia tiksliai nurodytomis koncentracijomis ir ne daugiau kaip 1 kartą per metus tuo pačiu preparatu. Purškiant tuo pačiu dažniau gali grybeliai prisitaikyti.
Grybelio sporos žiemoja nukritusiuose lapuose, stiebuose. Todėl sergančio augalo lapus reikia sugrėbti ir sudeginti, o žemę po juo perkasti.
Netikroji miltligė pradžioje pasirodo blyskiais taškais ant lapų paviršiaus. Kitoje pusėje miltingos grybelių kolonijos.
Vynuogių miltligė
Miltligės grybas pažeidžia lapus, ūglius ir uogas. Ligos požymiai: dėmėti arba ištisai balti, voratinkliška grybiena aptraukti lapai. Pažeisti lapai nustoja augti, garbanojasi, džiūsta ir nukrinta. Ant augančių stiebų matomos netaisyklingos formos rudos dėmės. Žiedynai ir uogos atrodo tarsi apibarstyti miltais. Purškiama sieros preparatais, kai temperatūra aukštesnė kaip 18 oC. Pirmieji požymiai pasirodo vynuogėms nužydėjus, kai sausa ir karšta, liga gali atsirasti anksčiau.
Vynuogių antraknozė
Antraknozę sukelia vynuoginis svylagrybis. Ant stiebų atsiranda nedidelės apskritos ar ovalo formos iškilios raudonai rudos dėmelės. Ligai progresuojant, dėmės pašviesėja, pasidaro pilkšvai baltos, gelsvos, pakraščiuose išryškėja platus rudai raudonas, kiek iškilęs apvadas, centras įdumba. Pradeda džiūti augalo stiebas, vysta ir krinta lapai. Sporos žiemoja stiebuose ir nukritusiuose lapuose, todėl užkrėstus lapus reikia sugrėbti ir sudeginti, o žemę sukasti. Purškiama fungicidais.
Vynuogių bakterinis vėžys
Ligos sukėlėjas yra agrobacterium tumefaciens, arba bakterinis gumbas. Ant stiebų atsiranda šviesios, minkštos, vėliau sukietėjančios, raukšlėtu paviršiumi išaugos. Dažniausiai formuojasi ant šaknies kaklelio arba pagrindinės šaknies. Augalas nusilpsta, prastai auga. Liga patenka per pažeistas vietas.
Kiek susisukę lapai su ilgais iškarpymais, drakono oda - greičiausiai netoli buvo naudojami herbicidai. Vynuogių vegetacijos metu herbicidai nenaudojami, tik mechaninis piktžolių naikinimas. Galima daugiametes piktžoles naikinti po vegetacijos. Tačiau dažnai vis tiek pavasarį vynuogės išauga su susisukusiais lapais.
Vynuogių maistingumas ir nauda sveikatai
Ne veltui vynuogės užima išskirtinę vietą tarp sveiko maisto produktų. Jos minimos net Biblijoje - rašoma, kad vynuogė buvo pirmasis augalas, po Didžiojo tvano pasodintas ant Ararato kalno šlaitų.
Vynuogių uogose yra daug vandens, angliavandenių, organinių rūgščių, azotinių medžiagų. Tačiau pagrindinė vynuogių naudos sveikatai paslaptis - gliukozė ir fruktozė. Virškinimo metu šis vynuogėse esantis cukrus pakinta labai mažai, todėl yra lengvai pasisavinamas tiesiai į kraują. Tai stiprina širdies raumens susitraukimus, tonizuoja raumenis, plečia kraujagysles ir skatina medžiagų apykaitą.
Teigiamai sveikatą veikia ir vynuogėse esančios skirtingos organinės rūgštys: obuolių, vyno, citrinų, gintaro, silicio, salicilo, oksalo, pektino, skruzdžių. Jos teigiamai veikia riebalų apykaitą, mažina cholesterolio ir bendrąjį lipidų kiekį kraujyje. Vyno rūgštis aktyvina geležies pasisavinimą.
Priklausomai nuo veislės ir auginimo vietos, 100 g šviežių uogų yra 1-48 mg askorbo rūgšties. Suaugusiam žmogui rekomenduojama per parą suvartoti 65-125 mg vitamino C, taigi 1 kg šviežių vynuogių tam visiškai pakanka.
Uogų sudėtyje yra vitamino A, B1, B2, B6, PP ir kt.
Priklausomai nuo vynuogių tipo ir brandumo, uogose gali būti iki 0,2 % ir daug daugiau pektino. Pektinas skatina sunkiųjų metalų jonų, radioaktyviųjų izotopų (stroncio, kobalto) ir kitų radioaktyviųjų elementų, toksinų šalinimą iš organizmo, gerina žarnyno veiklą.
Prinokusiose vynuogėse yra iki 1,5 % mineralų: makro- (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, sieros) ir mikroelementų (geležies, vario, cinko, aliuminio, chloro, jodo ir kt.). 1 kg vynuogių per parą pakanka aprūpinti organizmą geležimi. Taip pat 1 kg yra iki 450 mg kalcio, jo paros norma suaugusiam žmogui - 800 mg. Kalcis svarbus kaulams, kraujo sistemai, jis dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Kalcio trūkumas sukelia nervų sistemos jautrumą.
Vynuogėse daug kalio druskų, kurios teigiamai veikia širdies raumenį, skatina vandens ir natrio šalinimą iš organizmo. 100 g džiovintų vynuogių yra apie 800 mg kalio druskų. Paros norma - 2-3 g.
1 kg vynuogių taip pat yra iki 170 mg magnio, magnio paros norma suaugusiam žmogui - 400 mg. Magnis atlieka svarbų vaidmenį angliavandenių ir fosforo apykaitos procese, pasižymi kraujagysles plečiančiomis savybėmis, normalizuoja nervų jautrumą.
1 kg besėklių vynuogių yra 17-19 mg cinko - tokio kiekio per dieną visiškai pakanka suaugusiam žmogui. Cinkas būtinas augantiems vaikams.
Varis, nors jo reikia nedaug (apie 2 mg per parą), organizmui labai svarbus. 1 kg vynuogių yra 1-10 mg vario.
Vynuogėse taip pat yra 16 aminorūgščių, 7 iš jų ypač svarbios. Be to, vynuogėse gausu aromatinių medžiagų, kurios turi antibiotinių savybių.
Taigi mėgaukitės vynuogėmis, jos yra puikus energijos šaltinis, teigiamai veikia širdį ir kraujotaką, stimuliuoja kaulų čiulpų funkcijas, padeda kosint, maudžiant gerklei.
Ką reikia žinoti gydantis vynuogėmis:
- Dantys turi būti sveiki, nes rūgštys ir cukrus, kurių gausu uogose, ėduonies pažeistus dantis sudirgins ir paskatins jų gedimą.
- Suvalgę vynuogių, burną praskalaukite vandeniu.
- Jei valgote vynuoges, keletą valandų nevartokite pieno produktų.
- Iš pradžių galite suvalgyti apie 400 g per dieną, po kokių 4 savaičių galima per dieną suvalgyti ir 3 kg.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
