Vynuogių genėjimas

Augant vynuogių auginimo populiarumui auga ir noras jas teisingai prižiūrėti. Vienas iš svarbiausių darbų siekiant gauti kokybišką vynuogių derlių yra jų genėjimas. Pagrindinis vynuogių genėjimas būna po vegetacijos ir tęsiasi iki ankstyvo pavasario paliekant laiko užgyti nuopjovioms iki sulos tekėjimo.  Pavasarį mažinami silpni ūgliai, o vasarą skinami posūniai, trumpinamos viršūnės ir gali būti skinami lapai dengiantys kekes.

Rudenį vynuogynai sutinka su kiek nuskintais lapais nuo vynuogių. Tai leis greičiau prisirpti kekėms ir sukaupti daugiau cukraus. Tačiau lapų negalima labai sumažinti, jie maitina augalą ir ruošia vynuogę žiemai. Kekei turi būti ne mažiau kaip 10 lapų.

Rudeninis vynuogių genėjimas

Įprastai pirmiausia genimi jauni vynmedžiai, nes juos pirmaisiais metais rekomenduojama dengti. Net ir šalčiui atsparias veisles verta dengti, kad krūmas priprastų prie šalčių. Jaunų vynmedžių genėjimo geriau nesimokyti iš šiltesnių šalių patariamųjų filmų nes ten didžioji dalis sodinukų yra skiepyti. Genėjimas bus kitoks.
Labai svarbu suprasti konkrečias veislines savybes.  Visų vynuogių stipriausi vaisiniai pumpurai yra ant paėjusių metų stiebų. Tačiau vienų vynuogių stipriausi pumpurai būna pirmieji, kitų toliau nuo pagrindo. Dažniausiai vyninėms  stipriausi prie pagrindo esantys vaisiniai pumpurai. Jiems taikomas trumpasis ( spur) genėjimas paliekant kelis pumpurus. Desertinėms veislėms stipriausi pumpurai būna kiek toliau, pirmieji dažnai būna netgi be kekių. Tokioms vynuogėms taikomas ilgasis ( cane) genėjimas paliekant ilgą ūglį. 
Kai kas siūlo genėti iš karto po derliau nuėmimo, tačiau geriau vynuogę sustiprinti kitam sezonui. Tik nurinkus derlių verta vynuoges nupurkšti monokalio fosfatu. Tai aukštos koncentracijos kalio ir fosforo trąša kurios naudojamas 3- 7 procentų tirpalas. Purškiama ant lapų ir per juos augalą pasiekia pumpurams peržiemojimui  itin reikalingas kalis. Fosforas taip pat bus svarbus pirminio augimo metu. Purškimas padidina natūralų imunitetą ligoms.
Tiesiogiai nuo ligų padeda karbamidas. Purškiama 3- 7 procentų tirpalu praėjus kelioms savaitėms po monokalio fosfato.

Pirmamečių vynuogių genėjimas

Pirmaisiais metais po pasodinimo vynuogei paliekamas vienas stiebas kurį ji užaugina iki panašiai 150 centimetrų. Tokio stiebo storis būna iki pieštuko ( 5 - 6 mm) diametro. Laukti kitais metais derliaus iš tokio stiebo neverta, turim sustiprinti augalą dar kitiems metams. Pirmametės vynuogės kerpamos paliekant 1 - 2 pumpurus. Netgi pumpurų nušalimas nėra baisus, nes jei augalas nesirgo tai išleis naujus stiebus iš šaknų.

Pats geriausias apsaugos nuo šalčių būdas yra užpilti vynuogės krūmą žemėmis. Dažniausiai atkasama vyšnioms žydint. Apdengimas šiaudais pavojingas dėl ten įsitaisančių pelių. Panaši problema ir apdengiant agroplėvele.

Antramečių vynuogių genėjimas

Antrametėms vynuogėms paliekami 1- 2 stiebai priklausomai nuo augalo stiprumo. Iki rudens antrametės vynuogės turėtų išauginti  storesnius steibus ( 10- 12 mm diametro)  ir juos jau galima naudoti formuojant kordoną ar kaip derantį stiebą.

Vynmedžio stiebo genėjimo ilgis dažiai priklauso nuo atstumo iki kitos vynuogės. Dažniausiai stiebas daromas nepersipinantis su gretimo vynmedžio stiebu. Nors tai nėra taisyklė, paavasarį reguliuojant žalius stiebelius, galima suformuoti reikiamą stiebų tankį.

Antramečiams stiebams dažniausiai paliekami 6- 12 pumpurų. Stiebai dar lankstūs ir juos galima prilenkti prie žemės ir užpilti gruntu. Prilenkiama metaliniu ar mediniu pagaliuku.

Trečiamečių vynuogių genėjimas

Trečiaisiai metais apsisprendžiama dėl tolimesnio vynuogių genėjimo būdo. Vyninėms veislėms dažniausiai formuojamas horizontalus vienpetis ar dvipetis kordonas. Iš stiebo bus suformuotas petys ant kurio augs derantys stiebai. Kiekvienais metais stiebai bus patrumpinami paliekant 2- 4 pumpurus. Pumpurams išsprogus ir ūgliui pasiekus apie 10 centimetrų paliekami 1 - 2 stipriausi stiebai kiekvienam rageliui. Peties aukštis formuojamas priklausomai nuo vynuogės augumo ir atsparumo šalčiui. Augesnių ir mažiau atsparių vynuogių pečiai formuojami arčiau žemės. Tokio formavimo minusas, kad kekės bus arti žemės ir jas lengvai  pasieks visi kas mėgsta vynuoges ( lapės, barsukai).

Trečiametė žemo pečio vynuogė. Jei dabar apkarpyti pirmamečius stiebus paliekant jiems po 2- 3 pumpurus turėsim kordoninį genėjimą. Jei nukirpsim pernykštį stiebą už pirmojo šių metų stiebo turėsime Giujo genėjimą.

Giujo genėjimas dažniausiai naudojamas desertinėms vynuogėms. Dažniausiai po derėjimo šalinamas pagrindinis stiebas paliekant tik vieną tų metų šaką su 6-12 pumpurų. Dažniausiai paliekamos 2 šakos. Taip pat gali būti dar viena ar dvi šakos kurios genimos trumpai, paliekant 1- 4 pumpurus iš kurių augs kitų metų pakaitinės šakos.

Giujo genėjimas. Paliekami ilgi, 8-10 pumpurų stiebai. Taip pat ragelis ant pagrindinio steibo iš kurių kasmet išauga keli stiprūs pakaitiniai stiebai.

Vynuogių atjauninantis genėjimas

Po  7 - 10 metų pagrindinis stiebas praranda sulos praleidimo savybes. Vizualiai matomas naujai augančių stiebų susilpnėjimas. Todėl galima vynuogę atjauninti suformuojant naujus pečius.

Sena vynuogė su storais stiebais. Pavasarį buvo paliktas stiprus stiebas iš šaknų

Pašalinti seni stiebai apliekant tik šviežius stiebus. Palikti trys stiebai iš kurių kitais metais bus vienas pašalintas arba naudojamas kaip pakaitinių stiebų pagrindas.

Pavasarinis vynuogių genėjimas

Vėlyvą pavasarį vasaros pradžioje išskabomi neperspektyvūs stiebai. Stiebo augimas pasimato ūgliui pasiekus 10- 15 centimetrų. Tai metas išretinti naujus ūglius, kad vynuogė nesutankėtų ir būtų vietos kekėms. Taip pat tai pirmasis derliaus reguliavimas, kad nebūtų pernelyg daug kekių. Genėjimas daromas praėjus šalnų pavojui, sumažėjus sulos tekėjimui.

Genėjimo, ūglių šalinimo  žingsnis priklauso nuo godumo. Vynuogė subrandins visas vynuoges.  Tačiau jei jų palikti daugiau, bus mažiau cukraus, kitų maistinių ir mineralinių medžiagų  kas įtakos prastesnį skonį.

Vynuogių vasarinis genėjimas

Vasarą vynuogės išaugina daug žalios masės kuri atima vertingas maistines medžiagas iš kekių. Didelis kiekis žalumos temdo ir sudaro geresnes salygas įvairioms grybelinėms ligoms.  Žaliosios masės ribojimas teigiamai veikia vynuogių skonį ir mažesnį ligotumą. Pramoniniuose vynuogynuose dažniausiai nežaidžiama ir mechanizuotai apkerpami į šonus ir viršų augantys stiebai. Nedideliame ūkyje geresnį rezultatą duos rankinis žalumos sumažinimas.

Daugiausiai darbo bus šalinant posūnius. Kerpama už pirmo posūnio lapo. Taip neaktyvuojamas pagrindinio stiebo pumpuras. Jei jis aktyvuosis kitiems metams bus silpnesnis vaisinis pumpuras. Be to likęs lapas bus darbinis kai ims atmirti pagrindinio stiebo lapai.

Augioms vynuogėms dažniausiai trumpinamas pagrindinis stiebas. Trumpinama dažniausiai ties 14 - 16 pumpuru.

Posūnius reikės karpyti kas kelios savaitės aktyviuoju vegetacijos laikotarpiu. Žalumos kiekis priklauso nuo konkrečios vynuogių veislės sąvybių. Norint mažiau karpyti reiėktų išsiaiškinti ar perkama veiskėl yra augi, leidžia daug posūnių. Tačiau norint konkretaus skonio vynuogių tenka susitaikyti su sudėtingesne priežiura.