Žalioji trąša

2021-09-15 17:35 Peržiūros : 9692 Spausdinti

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.

Auginant sideralinius augalus:

pagerės dirvos struktūra,
pagerės dirvos aeracinės savybės,
išvengsite dirvos erozijos,
suaktyvės dirvoje esantys mikroorganizmai,
pagausės humuso ir maisto medžiagų,
tankus pasėlis nustelbs piktžoles.

Žaliajai trąšai tinkamiausi ankštiniai augalai - pašariniai ir siauralapiai sideraliniai lubinai, pašarinės pupos, seradėlės ir vikiai. Jie patys apsirūpina azotu, nemažai jo sukaupdami žaliojoje masėje ir šaknyse. Augalų šaknims skverbiantis gilyn, formuojasi struktūriniai dariniai, kurių patvarumą lemia humusas ir kitos medžiagos, susidarančios irstant šaknims ir organinėms liekanoms.

Pastaruoju metu dažnai auginami ir posėliniai augalai, kurių vegetacijos laikotarpis trumpas: garstyčios, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai. Aparus augalus, į dirvožemį patenka daug organinių medžiagų, pagerėja biologinės dirvožemio savybes, o dėl kryžmažiedžių augalų viduje esančių fitoncidų pagerėja dirvožemio fitosanitarinė būklė.

Sideralinėms trąšoms skirti augalai gali būti sėjami nuo pavasario iki rugsėjo. Dauguma rūšių žaliu kilimu dirvą padengia per keletą savaičių. Garstyčios, rapsai, aliejiniai ridikai, facelija gali būti perkasama po 6 savaičių, dobilai po 2,5-3 mėn.

Norint tinkamai parinkti žaliąja trąša, reikia žinoti, kokio poveikio tikimasi ir kokia kultūra gali jį duoti, kada geriausia sėti ir kada aparti. Kadangi viena kultūra negali patenkinti visų poreikių, kai kuriais atvejais verta sėti sideralinių augalų mišinius.

Poveikis	Sideraliniai augalai
Įsisavina azotą iš oro	Visi ankštiniai
Stabdo azoto išplovimą žiemą, kada jis būna ypač intensyvus	Visi kryžmažiedžiai ir grūdiniai
Stabdo erozija ir naikina piktžoles: а) ankstyva sėja iki rugpjūčio pradžios; b) vėlyva sėja iki rugsėjo pradžios.	a) Pupos, dobilai, lubinai, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai, saulėgrąžos; b) garstyčios, facelijos.
Iš gilesnių dirvos sluoksnių ima maisto medžiagas ir jas kaupia	Kryžmažiedžiai, ypač lubinai
Susidaro daug organinės medžiagos, pasėjus rudenį	Žieminiai rapsai, žieminiai kviečiai
Atpalaiduoja fosforą, palengvina jo pasisavinimą	Ankštiniai, garstyčios
Stabdo mineralinių medžiagų išplovimą	Visi kryžmažiedžiai, ypač rapsai ir aliejiniai ridikai
Itin giliai purena dirvą	Lubinai, pupos, aliejiniai ridikai, garstyčios
Veiksmingai naikina nematodus	Visi ankštiniai, facelija, saulėgrąžos, serenčiai (tagetės)
Vėlyvam medunešiui	Bitinė facelija, garstyčios, saulėgrąžos, dobilai
Nuėmus ankstyvųjų daržovių ir bulvių derlių	Trumpos vegetacijos sideratai (vasariniai rapsai, garstyčios, facelijos, žirniai, vikiai, grikiai, žieminiai rugiai)

Žaliosios trąšos poveikis labai priklauso nuo augalų amžiaus. Ką tik užaugusiuose jaunuose augaluose azoto yra daug. Aparti jie greitai suyra ir lengvai išskiria azotą. Tokioje vietoje sėti arba sodinti pagrindinę kultūrą galima po 3-4 savaičių.

Jei žalios masės bus pernelyg daug, ji ne suirs, o pradės rūgti. Azoto perteklius gali pakenkti pagrindinei kultūrai. Praktika rodo, kad pernelyg didelis žaliosios masės kiekis sumažina derlių, todėl jos perteklių geriau kompostuoti.

Brandesni augalai, kurių stiebai jau sukietėję, suyra lėčiau ir praturtina dirvą humusu, tačiau azoto turi nedaug.

Taigi įterpti į dirvą žaliąsias trąšas geriausia augalams pradėjus krauti žiedus, bet nepražydus, kol stiebai nesukietėję. Tada jų biomasės azoto ir anglies santykis būna palankus humusui susidaryti.

Žaliosios trąšos įterpiamos negiliai. Lengvose dirvose į 12-15 cm, sunkiose į 6-8 cm gylį. Giliau įkasti ne suirs, o supus prarasdami maistines medžiagas.

Žaliajai masei pradėjus irti, atsipalaiduoja iš dirvožemio paimti ir augaluose sukaupti maisto elementai - azotas, fosforas, kalis, kalcis ir kt.

Žaliosios trąšos tinka tik tada, kai gerai auga ir užaugina pakankamą kiekį žaliosios masės. Todėl sėjant reikia tinkamai paruošti dirvą. Ji turi būti puri. Sėklos sėjamos negiliai (ypač smulkios).

Skirtingiems augalams reikia skirtingu sąlygų. Vieni atsparūs drėgmės pertekliui, kiti gerai ištveria sausrą. Vieniems reikia derlingos dirvos, kiti auga prastoje žemėje. Atsižvelgiant į augimo sąlygas reikia rinktis tinkamiausią kultūrą.

Dirva	Sideraliniai augalai
Pūdymas	Lubinai, barkūnai, žieminiai rapsai
Prastos dirvos	Grikiai, barkūnai, lubinai, seradėlės
Šlapios dirvos	vikiai
Smėlis ir priesmėlis	grikiai, vikiai, siauralapiai, geltonžiedžiai ir daugiamečiai lubinai, aliejiniai ridikai, pašarinės pupos, seradėlės, facelijos, saulėgrąžos.
Priemolis	žieminiai rapsai, aliejiniai ridikai, dobilai, baltosios garstyčios, saulėgrąžos, vikiai, facelijos
Molis	Barkūnai, baltieji dobilai, saulėgrąžos, facelijos, vikiai

Sėjant žaliąsias trąšas reikia atsižvelgti į tai, kokiai šeimai priklauso kiekviena kultūra. Augalams, priklausantiems tai pačiai šeimai, kenkia ir tos pačios ligos, ir kenkėjai. Todėl, pavyzdžiui, negalima kaip žaliosios trasos auginti garstyčių ar rapsų, jei po jų sodinsite kopūstus.

Sideratai gerai auga 8-10 cm gyliu sukastoje dirvoje, išberiant į 10 kv. m plotą 100 g karbamido, 150 g dvigubo superfosfato, 50 g kalio sulfato.

Veislės pavadinimas	Aprašymas
DOBILAI BALTIEJI ABERCREST, smulkialapiai Trifolium repens	Daugiametės žolės. Veislės 'Abercrest' dobilai dėl savo dekoratyvumo auginami vejiniuose mišiniuose su varpinėmis žolėmis. Žolynuose, kuriuose auga baltieji dobilai, rekomenduojamos mažesnės azotinių trąšų normos. Tręšimą azotinėmis trąšomis kompensuoja ant dobilų šaknų esančios gumbelinės bakterijos, kurios kaupia ore esantį azotą ir aprūpina juo augalus. Dirvai dobilai nėra reiklūs, gerai žiemoja, atsparūs ligoms. Sėklos norma 8 m2 plotui apsėti reikės apie 100 g sėklų. Sėklos smulkios, įterpiamos 0,5 cm gylyje, pasėjus giliau gali ir neišdygti. Galima sėti nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Pakuotės - 100 g, dar galite pasirinkti ir 500 g
DOBILAI RAUSVIEJI AURORA Trifolium hibridum	Daugiametė ankštinė žolė. Geriau auga rūgštesnėse ir drėgnesnėse dirvose, nei raudonieji dobilai. Dažniausiai auginami mišiniuose su pašariniais motiejukais, tikraisiais eraičinais. Tinka užarti kaip žaliąją trąšą. Atsparūs žiemos šalčiams ir pavasario šalnoms. Veislė AURORA labai derlinga, stambiais žiedynais. Žieduose daug nektaro. Sėklos norma 10-15 kg/ha su antsėliu, sėklos įterpiamos 0,5-1,0 cm gylyje, sėjama nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Pakuotė - 1 kg, dar galite pasirinkti ir 2 kg bei 25 kg.
DOBILAI BALTIEJI RIVENDEL Trifolium repens	Daugiametės ankštinės žolės. RIVENDEL - smulkialapė veislė, greitai atželia po nuganymo. Gerai žiemoja, atspari ligoms, derlinga. Dažniausiai auginama mišiniuose su pašariniais motiejukais, tikraisiais eraičinais. Žolynuose, kuriuose auga baltieji dobilai, rekomenduojamos mažesnės azotinių trąšų normos. Tręšimą azotinėmis trąšomis kompensuoja ant dobilų šaknų esančios gumbelinės bakterijos, kurios kaupia ore esantį azotą ir taip aprūpina augalus azotu. Sėklos norma 12 kg/ha, mišiniuose - 3-4 kg/ha. Sėklos įterpiamos 0,5 cm gyliu, galima sėti nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Pakuotė - 1 kg, dar galite pasirinkti 500 g bei 25 kg
BALTOSIOS GARSTYČIOS BOROWSKA Sinapis alba	Vienmečiai trumpos vegetacijos žoliniai augalai. Garstyčios ne tik vertingas aliejinis augalas, jos priskiriamos ir prie medingų augalų, tinka auginti ir trąšoms. Žaliajai trąšai auginamos garstyčios praturtina dirvožemį cheminiais elementais, pagerina organinės medžiagos balansą, dirvožemio fizikines savybes, sumažina paviršinę eroziją, maistinių medžiagų išplovimą, slopina piktžolių auginimą. Augalų šaknys išpurena podirvį. Sėklos įterpiamos 2-3 cm gyliu, kad greičiau ir vienodžiau sudygtų, pasėlis privoluojamas. Žaliąją masę reikėtų aparti tada, kai jos daugiausia, t. y. augalų žydėjimo metu, 20 cm gyliu. Sėklos norma 20-25 kg/ha, 0,2-0,5 kg/arui. Pakuotės - 1 kg, dar galima pasirinkti ir 5 kg.
LUBINAI SIAURALAPIAI sideraliniai SONET Lupinus angustifolius	Vienmečiai žoliniai augalai. Auginami žaliajai trąšai, kaip priešsėlis kitiems augalams. Po jų gerai dera daržovės, derlius padidėja kelis kartus. Sideraliniai lubinai įterpiami į dirvą 20 сm gyliu, kai jų ankštys pradeda įgauti blizgesį. Papildo dirvą dideliu organinių medžiagų kiekiu, pagerina dirvos struktūrą, supurena dirvožemį, įsisavinamos kitiems augalams nepasiekiamos medžiagos. Sėklos norma 150-200 kg/ha (2 kg sėklos 1 arui). Sėklos sėjamos balandžio-gegužės mėnesį, įterpiamos 2-4 cm gyliu. Pakuotė - 25 kg, dar galima pasirinkti ir 2 kg.
LUBINAI GELTONŽIEDŽIAI TAPER Lupinus luteus	Vienmečiai žoliniai augalai, auginami pašarui. Lubinų grūduose yra apie 30-42 proc. baltymų, gausu vitaminų, mineralinių medžiagų. Taip pat gali būti naudojami ir užariamajai žaliajai trąšai. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. TAPER veislės lubinai užaugina daug žalios masės. Žydi geltonos spalvos, maloniai kvepiančiais žiedais, sėklos gelsvos. Pašarui sėjami mišiniuose su ankštinėmis ir varpinėmis žolėmis. Sėklos norma 150-200 kg/ha (2 kg sėklos 1 arui). Sėklos sėjamos balandžio-gegužės mėnesiais, sėklos įterpiamos 2-4 cm gyliu. Pakuotė - 25 kg, dar galite pasirinkti ir 2 kg.
VIKIAI SĖJAMIEJI HANKA Vicia sativa	Vienmečiai ankštiniai augalai. Veislė HANKA - vidutinio ankstyvumo, derlinga, atspari ligoms. Vikių grūdai yra baltymingi ir turi didelę pašarinę vertę. Augalai užaugina didelį kiekį žaliosios masės (žaliųjų trąšų). Žalioji masė užauga per 70 dienų. Dirvai nereiklūs, gerai auga drėgnose dirvose. Geriausia sėti vikių ir avižų mišinį santykiu 1:1. Tuomet sėklos norma turėtų būti 125 kg/ha vikių ir 125 kg/ha avižų. Sėklos įterpiamos 2 сm gyliu, balandžio pirmąja savaitę arba rugpjūtį. Sėklos norma 200-250 kg/ha (vikių-avižų mišinio), 2 kg sėklos į 1 arą. Pakuotė - 25 kg, dar galite pasirinkti ir 1 kg.
ŽIRNIAI SĖJAMIEJI pašariniai RAMROD Pisum sativum	Vienmečiai ankštiniai augalai. RAMROD labai derlinga, skirta pašarui veislė. Žydi baltai, sėklos gelsvos, augalai 65-85 cm aukščio. Augalai tarpusavyje susipina kibiais ūsais, todėl pasėlis neišgula. Pašarinių žirnių žalioji masė, šienas ir grūdai naudojami pašarui. Geriausiai auga vidutinio derlingumo, drėgnose dirvose. Žirniai dygti pradeda esant 1-2 oC šilumos, dygsta ilgai, sudygę atsparūs šalnoms. Sėjami mišiniuose su avižomis, miežiais. Mišiniuose auginamus žirnius mažiau pažeidžia kenkėjai. Sėklos norma 150-200 kg/ha (2 kg sėklos 1 arui). Sėklos sėjamos balandžio-gegužės mėnesiais, sėklos įterpiamos 3-5 cm gyliu. Pakuotė - 1 kg, dar galite pasirinkti ir 25 kg.