Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Bulvių ligos
2022-06-01 16:24 Peržiūros : 971 Spausdinti
Sėklinėms bulvėms Europos Sąjungos keliami reikalavimai yra labai griežti, todėl raginame įsigyti sertifikuotas sėklines bulves ne tik dideliems, bet ir mažiems plotams užsodinti. Kiekvienas augintojas turi žinoti, kad norint užauginti sveikas ir kokybiškas bulves būtina laikytis agrotechnikos reikalavimų.
Sertifikuotų sėklinių bulvių pasėliams keliami reikalavimai:
- sodinti į neužkrėstą auksiniais ar blyškiaisiais bulviniais nematodais dirvą,
- auginti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo kitų bulvių ir kitų bulvinių šeimos augalų pasėlių,
- į tą patį lauką sodinti praėjus mažiausiai 4 metams,
- tinkamu laiku pasėlius purkšti insekticidais, naikinti piktžoles, po bulviakasio iš lauko pašalinti bulvienojus ir atlikti kitus priežiūros darbus, kad būtų kuo mažesnė užsikrėtimo amarų pernešamais virusais rizika,
- jei viename lauke auginama daugiau nei vienos veislės ir klasės bulvės, būtina tarp jų palikti saugų izoliacinį atstumą (maždaug dvi vageles),
- sėklinių bulvių pasėlius apdoroti tik Lietuvos Respublikoje registruotais augalų apsaugos produktais,
- naudoti atskirą žemės ūkio techniką, įrankius arba juos, panaudojus kitiems darbams, valyti, dezinfekuoti.
Jei augindami bulves išvardytų patarimų ir reikalavimų laikysitės bent iš dalies, rudenį turėsite, kuo pasidžiaugti - reikia tik pabandyti.
Vis dėlto kartais ir prižiūrimame bulvių pasėlyje gali atsirasti įvairių ligų. Kad išsiaiškintume, kokia liga bulvės susirgo, reikia žinoti tam tikroms ligoms būdingus požymius. Taigi, susipažinkime su vienomis pavojingiausiomis sėklinių bulvių ligomis.
Bulvių lapų susisukimo virusas (PLRV000)
Požymiai. Pirmieji bulvių lapų susisukimo požymiai pasimato ant viršūninių lapelių. Jie įgauna blyškiai gelsvą arba net rausvą atspalvį, jų pagrindas susisuka aukštyn, auga vertikalia kryptimi. Antriniai požymiai, kurie atsiranda pasėliuose pasodinus užkrėstus gumbus, - kur kas ryškesni: viršūniniai lapai gelsvai išblyškę ir statūs, o apatiniai - su nekrotiškais dryželiais pakraščiuose ir susisukę aukštyn. Jautresnių veislių augalai labai susmulkėja. Ligos požymiai gali skirtis, o tai lemia viruso kamienas ir bulvių veislė.
Užsikrėtusios susisukimo virusu bulvės viršūniniai lapai.
Užsikrėtusios susisukimo virusu bulvės lapai gali užsiriesti į viršų, augalas nustoti augti.
Užsikrėtusios susisukimo virusu bulvės lapai gali ne tik susisukti, bet ir pagelsti.
Palankios plisti sąlygos. Virusas nepersiduoda mechaniškai. Jį platina amarai. Pagrindiniai viruso platintojai - persikiniai ir kiti amarai. Lapų susisukimo virusas neplinta sėklomis arba žiedadulkėmis.
Bulvių Y virusas (PVY000)
Požymiai. Ant lapų dažniausiai būna mozaikiškas margumas arba nekrotiškas gyslų šlakuotumas. Ligos požymiai labai priklauso nuo ją sukėlusio viruso kamieno ir nuo bulvių veislės.
Užsikrėtusios Y virusu bulvių lapija - chlorotinėmis dėmėmis, o augalas - mažesnis ir silpnesnis.
Užsikrėtusių Y virusu bulvių lapai būna su nekrotinėmis dėmelėmis.
Palankios plisti sąlygos. Virusą platina amarai - dažniausiai persikiniai, pupiniai, bulviniai didieji, šunobeliniai, bulviniai. Virusas plinta ir kontaktiniu keliu per mechaninius pažeidimus.
Candidatus Liberibacter solanacearum (LIBEPS)
Požymiai. Bulvės, sergančios Candidatus Liberibacter solanacearum (sutrumpintai Ca. L. solanacearum) turi sutrumpėjusį tarpubamblį, padidėjusius bamblius, todėl augalai būna mažesni nei įprastai. Užsikrėtusiems augalams būdinga chlorozė, jų stiebai sukasi zigzagu, vystosi šoniniai pumpurai, formuojasi oriniai gumbai. Užsikrėtusių šia bakterija bulvių lapeliai rausvėja, gelsta ir sukasi į viršų link lapo gyslos, galiausiai paruduoja, o viršūnės atrodo kaip nudegusios. Jeigu bakterija plinta su vabzdžiais platintojais ligos požymiai pasėlyje išryškėja po žydėjimo. Jei bakterija buvo bulvės gumbe, požymiai ant augalo gali pasirodyti ir iki žydėjimo
Ankstyva infekcijos Ca. L. solanacearum bulvėse stadija. Išskirtiniai požymiai - besiriečiantys ir rausvėjantys lapai.
Ca. L. solanacearum užsikrėtusi bulvė. Jos lapai susisukę, vietomis pageltę arba parausvėję. Matosi padidėję bambliai (juodos rodyklės) ir ištįsę bei išplatėję ūgliai (raudonos rodyklės).
Bakterijos paveiktos bulvės: parausvėję jauni, pageltę senesni lapai, besisukantys link lapo gyslos.
Šiai bakterinei ligai būdingas požymis - besiformuojantys oriniai gumbai.
Rizoktoniozė (baltoji kojelė, šašai) (RHIZSO)
Požymiai. Ši liga pažeidžia gumbus, daigus, žemutinę stiebo dalį, šaknis, stolonus, o kartais - ir lapus. Rizoktonioze bulvių daigai užsikrečia dygimo metu. Pažeistų stiebų žemutinėje dalyje, kartais ir ant lapų, susiformuoja pilkšvai balta grybo veja. Dalis pažeistų stiebų žūsta. Likę stiebai būna silpni. Užkrėstų augalų viršutiniai lapai sukasi. Vegetacijos metu lapų pažastyse susidaro maži oriniai gumbai. Ligotas pasėlis - netolygus, dygstančios bulvės išsilanksto. Labai pažeisti bulvių kerai blogai vystosi, išaugina smulkius gumbus.
Ant pažeistų gumbų, dažniausiai prie akučių, susiformuoja plokšti, juodi, smulkūs (1-3 mm skersmens), prie lupenos prikibę, skleročiai. Jie gali būti išsibarstę po visą gumbą arba susitelkę vienoje vietoje. Kartais jų būna labai daug, atrodo tarsi prie lupenos būtųprikibę šašai. Susilieję ant gumbo, vietomis jie sudaro juodą kietą plutelę, kuri nenusiplauna vandeniu.
Taip atrodo užsikrėtusios rizoktonioze bulvės.
Palankios plisti sąlygos. Šia liga bulvės labiau užsikrečia rūgščiose, šlapiose, mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Daigai labiau pažeidžiami, kai dygimo metu būna vėsūs orai ir drėgna, dirvos temperatūra siekia +13-16 OC. Liga intensyviausiai vystosi, kai dirvos temperatūra yra apie +18 OC. Orui šylant, ligos vystymasis lėtėja. Nuo ligos labiau nukenčia lėtai augantys augalai.
Pavojingos bulvių ligos plinta ir didesniuose ūkiuose
Kenksmingais organizmais bulvės ar kiti bulvinių šeimos augalai gali būti užkrėsti ne tik mažuose, bet ir didesniuose ūkiuose, kurie sėkla prekiauja. Labai svarbu, kad pastebėję naujų ar neįprastų kenksmingųjų organizmų, apie tai nedelsiant praneštumėte Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Augalininkystės tarnyba) regioniniam skyriui. Augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje (skyriuje) atliekami tyrimai, kuriais nustatoma, ar bulvėse yra ligas sukeliančių bakterijų, grybų, virusų ir nematodų.
Nuotraukos, ligų požymių aprašymai iš https://gd.eppo.int/; SPIRE D., INRA, Sulton bridge CSR, https: //www. agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-crops, http://.pflanzekrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
Z. Dabkevičiaus, I. Brazauskinės knygos „Augalų patologija"; I. Brazauskienės, R. Semaškienės „Lauko augalų ligos ir kenkėjai".
vatzum.lt informacija
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
