Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Aktinidijų auginimas
2023-03-22 11:12 Peržiūros : 7357 SpausdintiAktinidijos - aukštas sodo vaiskrūmis, augantis ilgomis vijoklinėmis lianomis, ant kurių bręsta naudingos saldžios uogos, skoniu panašios į kivius. Vitamino C koncentracija aktinidijų uogose užtikrintai aplenkia visas kitas saldžių vaisių rūšis.
Aktinidijų lianos kaip dekoratyvinis augalas gali paslėpti bet kokią negražią sieną po ištisiniu žalių lapų kilimu. Skirtingai nuo kitų vaiskrūmių aktinidijos neserga augalų ligomis. Jų beveik nepuola ir vabzdžiai-kenkėjai.
Kada sodinti aktinidijas
Lietuvos klimate geriausiai prigyja ir auga margalapė aktinidija, tiksliau - jos lietuviškos veislės, turinčios didesnį atsparumą šalčiui. Dar viena rūšis - smailialapė aktinidija - irgi gali augti ir derėti mūsų klimate.
Aktinidijas įprasta sodinti pavasarį ir rudenį.
- Pavasarį - iki pumpurų sprogimo, augalui dar miegant, balandžio pradžioje.
- Rudenį - rugsėjį-spalį, bet iki pirmų tikrų šalnų, kad augalas suspėtų įsišaknyti ir pasiruošti žiemojimui.
Dirva ir vieta aktinidijoms
- Geriausias dirvos tipas aktinidijoms: priemolis, silpnai rūgštus, neutralus, humusingas, purus, gerai "kvėpuojantis", vandeniui pralaidus, bet neužmirkęs.
- Netinkamas dirvos tipas: labai sausas, labai lengvas, smėlis, šarminis, perdžiūvęs, sunkus molis, pernelyg drėgnas, nuolat užmirkęs. Gruntiniai vandenys arčiau negu 0,5 m iki žemės paviršiaus.
- Dirvos rūgštingumas, tinkamas aktinidijoms: 5-6,5 pH.
- Palanki vieta aktinidijų auginimui - gerai apšviesta, šilta (bet ne karšta). Kitą vertus, jos gerai auga ir lengvame šešėlyje, ir šiaurinėje pusėje. Rytų, pietryčių, vakarų ir pietvakarių pusė.
- Nepalanki vieta aktinidijoms: nuolat šaltai drėgna, labai žema, labai tamsi. Bet ir pernelyg atvira saulei, karšta ir kaitri vieta pietų pusėje gali pražudyti jaunus pirmamečius augalus.
- Suderinami aktinidijų kaimynai: žirniai, pupos, pupelės, astrai, medetkos, petunijos, juodieji serbentai, mėlynės, avietės, katmėtė, levandos, vynuogės, citrusiniai.
- Nesuderinami aktinidijų kaimynai: visi vaismedžiai - obelys, kriaušės, vyšnios ir kt., nes aktinidijų lianos gali juos "okupuoti", atimant šviesą ir drėgmę.
Aktinidijų sodinukų paruošimas
Rekomenduojama rinktis 2-3 metų aktinidijų sodinukus - tokie prigyja žymiai geriau už jaunesnius ar vyresnius.
Svarbu kruopščiai saugoti aktinidijų sodinukų šaknis - jie yra labai jautrūs. Palikus atviras šaknis vėjuotame ore arba karštyje sodinukas gali žūti. O jeigu išgyvens - augs lėčiau už kitus. Todėl iki sodinimo šaknis geriau laikyti uždengtus, o ne atvirus.
Duobės paruošimas aktinidijoms
1. Iškasti duobes aktinidijų sodinukams reikia, iki sodinimo likus 15-20 dienų.
Aktinidijų šaknų sistema yra maža ir nesiskverbia itin giliai. Todėl pakanka apie 0,5 m gylio. Duobės dydžiai aktinidijos sodinukui:
- 50 cm gylio (arba 60 cm molingoje dirvoje),
- 50 cm skersmens.
Sunkiame priemolyje ir molingoje dirvoje verta drenuoti dugną žvyro sluoksniu (iki 10 cm).
Atstumai tarp duobių, sodinant kelias aktinidijas:
- margalapės - 1,5-2,5 m.
- smailialapės - 2-2,5 m.
2. Duobei užpildyti ruošia mišinį, į kurio sudėtį įeina derlinga dirva ir kompostas. Į 8 kg tokio mišinio įpila 15-20 g superfosfato ir permaišo.
3. Paruoštą derlingą mišinį supila į duobės dugną iki kraštų, sutankinant jį.
4. Jeigu planuojama sodinti aktinidijos sodinuką su žemės grumstu ant šaknų, tuomet mišinį duobėje reikėtų palaistyti 10 l vandens. Vanduo turi įsigerti iki aktinidijos sodinimo valandos.
Aktinidijų sodinimas
1. Mišinio viduryje iškasa mažesnę įdubą, skirtą aktinidijos sodinuko šaknims.
2. Aktinidijos sodinuko šaknis deda į įdubą. Šaknis be grumsto ištiesina, kad nesipainiotų tarpusavyje.
Aktinidijų biologinės savybės yra tokios, kad sklandžiam augimui reikia sodinti moteriškus ir vyriškus augalus kartu, atsižvelgiant į proporcionalumą: 1 vyriškas sodinamas 4-10 moteriškų apsuptyje (jų skaičius priklauso nuo veislės. Pvz., 1 vyriškam "Landės" veislės augalui reikia 4 moteriškų). Kuo jie skiriasi: vyriškų aktinidijų žiedai turi tik kuokelius, moteriškų žiedai - tik piesteles.
Vyriškos aktinidijos žiedai su juodais kuokeliais
Aktinidijos-mergaitės su piestelėmis
3. Aktinidijos šaknų kaklelį palieka užkastą apie 2-3 cm po žeme.
4. Kiekvieną pasodintos aktinidijos stiebą pririšą prie atraminio grebėsto. Vėliau, augant, aktinidijos lianos vijosis ir skleisis grebėsto kartėmis, kabinsis už jas.
5. Po pasodinimo aktinidijos sodinuką iškart palaisto 2-3 kibirais vandens. Aplink sodinuko apmulčiuoja durpėmis, pjuvenomis, sausu šienu (4-5 cm sluoksniu).
6. Patyrę aktinidijų augintojai kloja aplink sodinuko juodą agroplėvelę. Jis saugo šaknis nuo šalčio ir gyvūnų dantų, užkerta kelią piktžolėms veistis.
Jauną sodinuką pirmą laiką patariama pridengti ir kita medžiaga, nepraleidžiančia ultravioleto ir tiesioginių karštų spindulių.
Aktinidijų aromatas labai privilioja kates, kurios jas tiesiog ėda, o katinai dar ir apšlaksto. Todėl geriau aptverti jauną krūmą tinklu iš kietos medžiagos.
Aktinidijų priežiūra
Aktinidijų laistymas
Nors aktinidijos ir yra nereiklus augalas, bet jautriai reaguoja į drėgmės stoką. Neseniai pasodintą augalą būtina laistyti reguliariai ir mulčiuoti (vengiant puvenų ir komposto).
Per sausras laistymo dažnumą reikėtų padidinti iki 2-3 kartų per savaitę, pilant po 6-7 kibirus krūmui. Rekomenduojama apipurkšti vandeniu kiekvieną lianą. Po kiekvieno laistymo būtina mulčiuoti nušienautomis žolėmis, spygliuočių skuja, durpėmis, kad drėgmė ilgiau išsilaikytų dirvos sluoksnyje.
Ravėjimas irgi neatsiejamas dalykas, kadangi piktžolės atima drėgmę iš aktinidijų šaknų.
Aktinidijų tręšimas
Aktinidijas įprasta tręšti rudenį ir pavasarį. Stenkitės nepiktnaudžiauti medžių pelenais (aktinidijos nemėgsta šarminių medžiagų).
Rudeninės trąšos (vengiant azoto):
- superfosfatas - 40-50 g,
- kalio sulfatas (kalio druska) - 10-15 g.
Pavasarinės trąšos:
- amonio salietra - 20-30 g,
- superfosfatas (iki žydėjimo) - 15-20 g.
Aktinidijų genėjimas ir formavimas
Aktinidijų genėjimas pirmais metais skirtas formavimui. Tuo metu palieka augti vieną stipriausia pirmametį stiebą, pavasarį patrumpinant viršutinė jo dalį. Ilgis po genėjimo - 30 cm.
Nuo antrųjų augimo metų, pavasarį, prieš brinkstant pumpurams, gena ūglius, paliekant augti 4-5 stipriausius iš jų. Juos patrumpina virš 8-12 pumpuro, nes kitais metais iš ten išaugs žiediniai pumpurai. Nupjauna silpnas, pažeistas ir atliekamąsias šakas, augančias pernelyg tankiai. Nuo antrųjų metų aktinidijų ūgliai jau pradeda derėti.
Trečiųjų metų vasarą, birželį-rugpjūtį, trumpina stiebų viršūnes. Svarbu nugenėti iki rudens, antraip per žiemą išbuvusios nugenėtos šakos pasitiks pavasarines šalnas plikai, nespėjus išleisti lapų, ir nukentės nuo to. Iki šalnų ataugę lapai apsaugos ir sušildys žiedus.
Aktinidijos mėgsta augti, paleidžiant šakas vėduoklės kryptimi. Formuoti tokį gyvasienės augimą padeda sukaltos atraminių grebėstų konstrukcijos (liaudiškai vadinamos "špaleriai").
Aktinidijų dauginimas
Galima dauginti aktinidijas dviem būdais - atlankomis ir auginiais.
Aktinidijų dauginimą, įšaknijant atlankas, įprasta pradėti gegužės mėnesį. Sodinuko ūglį atlenkia iki žemės, prispaudžia ties išsišakojimo vietą ir užberia dirvos sluoksniu. Iki rudens iš atlankos po žeme jau ataugs sveikos šaknys. Kitą pavasarį atlanką nupjauna nuo motininės aktinidijos, o tokiu būdu "klonuotas" augalas toliau augs savarankiškai.
Aktinidijų dauginimui auginiais ruošiamasi rudenį, kai augalas nusimes lapus. Tokiu metu nupjauna 20-25 cm jaunus vienmečius ūglius - būsimus auginius. Juos reikia laikyti vėsoje (5⁰ C), plastikiniame maiše.
Aktinidijų derliaus nuėmimas
Aktinidijų derlių dažniausiai galima skinti rugpjūtį (priklausomai nuo veislės). Aktinidijų derlius turi tokią ydą - toli gražu ne visos uogos subręsta vienu metu. Kai kurios to paties augalo uogos spėja prisirpti tiek, kad krenta, o kitos jų kaimynės dar kabo neprisirpusios. Pastebėta, kad, augant šešėlinėje pusėje, aktinidijų derlius būna ankstesnis ir jame daugiau vitamino C.
Paskubėjusioms subręsti krentančioms uogoms patariama pakloti ant žemės kokia nors ilgą medžiagą. Kai subręs apie 25-30 % bendro uogų kiekio jas geriau nuskinti ir nunešti į vėdinamą patalpą nokinimui, toliau nuo atvirų spindulių.
Aktinidijų veislės
Atsižvelgiant į mūsų klimatą praktiškiau būtų rinktis tokias margalapės aktinidijos veisles, kurios turi didesnį atsparumą šalčiui. Savo ruožtu šios veislės skiriasi vėlyvumu ir ankstyvumu, uogų dydžiu ir derlingumu.
| Veislė | Savybės |
| Laiba | Vidutinio ankstyvumo. Derlius - rugpjūtį. Vidutinio derlingumo veislė (5-6 kg uogų nuo krūmo). Uogos mažos. Atspari šalčiui. |
| Landė |
Ankstyvoji. Labai derlinga (7-8 kg). Derlius - rugpjūčio pradžioje. Uogos stambios ir saldžios, daug vitamino C. Atspari šalčiui ir sausroms. |
| Paukštės Šakarva | Vėlyvoji. Derlius - rugpjūčio pabaigoje-rugsėjį. Vidutinio derlingumo (3 kg). Uogos stambios, daug vitamino C. Ypatingai atspari šalčiui |
| Lankė | Vidutinio ankstyvumo. Labai derlinga (9-10 kg). Derlius - rugpjūtį. Uogos mažos. Atspari šalčiui. |
| VR-1 | Vidutinio ankstyvumo. Derlius - rugpjūčio pradžioje. Derlinga (4 kg). Uogos stambios, saldžiarūgštės, aromatingos, daug vitamino C. Turi ir dekoratyvinių savybių, lapai margi. |
| Krupnoplodnaja | Ankstyvoji. Vidutinio derlingumo (2,3 kg). Derlius - liepos pabaigoje. Uogos labai stambios, daug vitamino C. Neatspari šalnoms. |
| Pavlovskaja | Vidutinio ankstyvumo. Derlius - rugpjūčio viduryje. Derlinga (4 kg). Uogos stambios, saldžios, aromatingos. Atspari šalčiui. Turi dekoratyvinių savybių. |
Parengė P. Š.
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Medelynai, sodinukai , Veislininkystė, sėklų ir sodinukų prekyba, Vaisių ir uogų ūkiai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
