Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Pavasaris iki pumpurų sprogimo - geriausias metas sodinti slyvas atviromis šaknimis be konteinerių. Vidutiniškai tai balandžio vidurys. Oro temperatūra turi siekti bent +5º C naktimis.
Rudenį sodinti slyvas atviromis šaknimis nerekomenduojama. Dėl savo biologinių savybių slyvos patiria sunkumų žiemą. Išimtis - slyvų sodinukai šaknimis konteineryje - tuomet, pasodinus rudenį (rugsėjo pabaigoje), žiemą jie ištvers pakankamai ramiai. Jeigu sklypo dirva labai drėgna, tuomet rudeninio sodinimo reikėtų atsisakyti ir perkelti jį į pavasarį.
Pavasariniam sodinimui atrenkami tie slyvų sodinukai, kurių amžius neviršija 2 metų. Nes senesni lėčiau adaptuojasi naujoje dirvoje.
Tinkamas slyvų sodinuko aukštis - iki 1-1,5 m. Aukštesnis arba žemesnis netinka, nes tai gali būti azoto pertręšimo požymis.
Slyvų sodinuko šaknų sistema turi turėti pagrindinę šaknį ir daug šoninių šaknelių (apie 20-25 cm ilgio). Jos turi būti nesudžiūvusios ir drėgnos.
Pašalina sudžiūvusias, pūvančias, pažeistas šaknis. Nupjaunant jas svarbu, kad pjūvio kraštai būtų lygūs, be žaizdelių.
Slyvų sodinuko kamienas ir skiepo vieta turi būti sveiki, be pažeidimų ir nudegimų.
Atrinkti slyvų sodinukai turi būti vegetacinio miego būsenoje, dar nesprogus jų pumpurams, neišleidę lapelių.
Slyvų sodinukus su pernelyg sausomis ir perdžiūvusiomis šaknimis prieš sodinimą galima įmerkti į vandens kibirą 12-24 valandoms arba į molio tirpalą.
Rudeniniam sodinimui netinka tie sodinukai, kurių vegetacinis periodas dar nesibaigė.
Duobes pradeda kasti, likus 1-2 savaitėms iki sodinimo. Per tą laiką duobės žemė spės tinkamai suslūgti.
Duobės dydžiai slyvų sodinukams: skersmuo - 0,7-1 m, gylis - 60-80 cm.
Jeigu planuoja sodinti kelias slyvas eilėmis, tuomet iškasa duobes 3 m atstumu viena nuo kitos. Tarp pačių eilių palieka irgi 3 m atstumą.
Duobę reikia užpildyti pagerintu derlingu dirvos ir organinių trąšų mišiniu. Mineralinių trąšų, o ypač azoto, dėti į slyvų duobės mišinio sudėtį nerekomenduojama.
Organinio mišinio sudėtis: daržo dirvožemis, 10 kg komposto arba 10 kg neutralių durpių, 500 g dolomito miltų arba 200-300 g medžio pelenų.
Į duobės dugną galima iš pradžių padėti derlingos viršutinės velėnos sluoksnį.
Į duobę iš šiaurinės pusės įkala kuolelį ir užpildo duobę derlingu dirvos mišiniu. Kuolelis padės sodinukui ir jo šaknims atlaikyti vėjo gūsius, kai ataugs lapai.
Dirvos mišinį duobėje sudrėkina vandeniu (10 litrų).
Drėgname dirvos mišinyje duobėje įkasa mažesnę duobelę slyvos sodinuko šaknims.
Slyvos sodinukas laikomas stačiai, o jo šaknis tolygiai paskirsto duobelėje, kad jos nesipainiotų tarpusavyje ir neužsilenktų į viršų.
Šaknis tolygiai užberia dirvos mišinio sluoksniu, taip, kad šaknų kaklelis liktų sulig dirvos paviršiumi. Tarp šaknų nepalieka tuščių neužpildytų ertmių.
Sodinuko skiepo kaklelis turi būti apie 5-10 cm virš žemės paviršiaus.
Ką tik pasodintus medelius iškart palaisto - 20-30 l kiekvienam slyvos sodinukui. Dirvą aplink sodinuko apmulčiuoją durpėmis arba puvenomis.
Sodinuko kamieną pririša prie kuolelio.
Rudenį slyvų sodinukai sodinami šaknimis konteineryje.
Sodinant rudenį dirvos mulčiavimas aplink pasodinto slyvos sodinuko ypatingai padės dar nesustiprėjusiam augalui išgyventi pirmą žiemą. Mulčiavimui tinka pjuvenos, durpės, šiaudai, nukritę lapai.
Kada genėti slyvas? Geriausias metas slyvų genėjimui - kovas-balandis-gegužė. Genėti rekomenduojama sausu oru, vengiant drėgmės, naudojant tik sterilius įrankius, nes drėgnoje medienoje nevaržomai plinta ligos.
Ką tik pasodintiems slyvų sodinukams pavasarį 60-70 cm aukštyje nukerpamos viršūnės. Pjūvis daromas virš sveiko pumpuro. Slyvų genėjimo schema:
Jeigu sodinukas jau turi šoninius ūglius, juos galima patrumpinti, paliekant po 2 pumpurus ant jų.
Kaip genėti slyvas toliau? Visais sekančiais metais pavasarį pašalina pažeistas šakeles ir augančius iš po žemės ūglius, atimančius drėgmę iš šaknų.
O vasarai prasidėjus geni pagrindines šakas, šalinant neperspektyvius ūglius (augančius neteisinga kryptimi ir smailiu kampu, susikryžiuojančius).
Tuo pat metu nupjauna "neteisingas" šakas:
Svarbu, kad visos šalinamos šakos būtų plonesnės negu 2,5 cm.
Susikryžiavusias šakas reikės nugenėti.
Rudenį slyvas geriau genėti spalio pabaigoje arba lapkritį. Nes, nugenėjus anksčiau, dar suspės ataugti nereikalingi vilkūgiai, atimantys jėgas iš medžio.
Iš visų vaismedžių slyvos yra labiausiai reiklios drėgmei.
Pirmais metais slyvų sodinukus priimta laistyti gausiai, mulčiuojant 0,5 m pločiu aplink kamieno. Laistymo norma - 50-60 litrų kiekvienam jaunam sodinukui.
Suaugusių slyvų derėjimo metu norma siekia iki 80 litrų kiekvienai.
Tikslus vandens kiekis priklauso nuo ploto po slyvos laja. Paskaičiuokite kiek kvadratinių metrų užima apskritimas po lajos kraštais aplink visos slyvos. Šį skaičių padauginkite iš 3. Tiek vandens kibirų reikia vienos slyvos laistymui.
Slyvas laisto 4-5 kartus per vasarą:
Laistant slyvas, dirvą reikia sudrėkinti 40-50 cm gyliu.
Nereikia laistyti prie pat kamieno. Geriau iškasti griovelį tiesiai po lajos kraštais (20-30 cm gylio).
Kuo platesnė slyvos laja, tuo daugiau griovelių aplink lajos reikia iškasti. Vidutiniškai užtenka 3-4 griovelių, kurių gylis - apie 12 cm. Jaunam medeliui pakaks 1 griovelio. Grioveliai reikalingi ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje po laistymo.
Po derliaus skynimo slyvas laisto paskutinį kartą per vasarą. Nelaistykite slyvų vaismedį prieš patį derliaus nuėmimą.
Per pirmąjį augimo sezoną slyvų sodinukų patariama netręšti.
Per antrąjį sezoną slyvas tręšia birželį, naudojant azoto trąšas. Azoto norma - 40-50 g kiekvienai slyvai.
Tuos slyvų sodinukus, kuriuos pasodino rudenį, o ne pavasarį, galima tręšti tik fosforo trąšomis, kurios stimuliuoja šaknų sistemos augimą. Azoto trąšų ir šviežio mėšlo teks atsisakyti.
Pavasarinio sodinimo slyvas, kol jos dar neišaugo iki derėjimo amžiaus, birželį tręšia vienodomis fosforo, kalio ir azoto proporcijomis. Rugpjūtį azoto nenaudoja - tik fosforą ir kalį.
Slyvas, pasiekusias derėjimo amžiaus, tręšia iki žydėjimo pradžios (gegužę-birželį) azotu. Norma - 50-60 g medeliui. Tą pačią vasarą dar tręšia derėjimo pradžioje, naudojant vienodas porcijas azoto, fosforo, kalio (po 50-60 g). Baigia tręšimą po derliaus nuėmimo, įterpiant tik fosforą ir kalį.
Slyvoms patinka kasmetinis tręšimas 200 g pelenų.
Suaugusias 3-4 metų slyvas rudenį, po vegetacijos pabaigos, tręšia tik kaliu ir fosforu.
Rugpjūtis ir rugsėjis - pats metas skinti slyvas. Slyvų skynimas turi savo ypatumų. Šie patarimai padės teisingai ir laiku nuskinti derlių, nepažeidžiant vaisių ir vaismedžio, bei laikyti slyvas taip, kad jos kuo ilgiau išliktų šviežios ir negestų.
Skinkite slyvas tik sausu oru. Neskubėkite skinti derlių iš karto po lietaus arba laistymo, neskinkite jų rytais, kai ant vaisių dar liko rasa.
Stangrios slyvos - geresnės. Skinkite slyvas iš karto, kai jos susiformuos, kai jos yra stangrios. Nelaukite, kol slyvos ant šakų taps minkštos.
Slyvas, skirtas ilgam laikymui, skinkite tik su vaiskočiais arba kirpkite vaiskočius per vidurį žirklėmis. Ir iš karto dėkite į laikymo dėžę.
Kuo mažiau jūs liečiate patį slyvų vaisių, tuo geriau išsilaikys ant jų vadinamas "vaško" sluoksnis, saugantis slyvą nuo nepalankių poveikių.
Siekiant nepažeisti slyvų vaisių, skynimas visada vykdomas tam tikra kryptimi: iš apačios - į viršų, nuo šakų galiukų - iki kamieno.
Tam tikros sąlygos padės slyvų derliui ilgiau išsilaikyti rūsyje ir nesugesti.
Išbrokuotas slyvas, netinkančias laikymui, per keletą artimiausių dienų suvartokite arba panaudokite maisto gaminimui (desertams ir kt.).
Vieno medžio slyvos noksta nevienodai: vienos kiek pirmesnės, kitos - vėlesnės. Todėl jas skina per 2-3 etapus.
Liga |
Požymiai |
Priežastys |
Pasekmės |
Moniliozė |
Lapų, žiedų, ūglių parudavimas ir džiūvimas pavasarį. Pilkos karpos ant lapų ir žiedų. Rudos pūvančios dėmės ir rudos karpos ant vaisių. Žaizdos šakų žievėje, lipų varvėjimas |
Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu. Žaizdos bręstančiuose ir sandėliuojamuose vaisiuose. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos. Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos. Vabzdžiai |
Vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija. Vaisių kritimas. Šakelių džiūvimas |
Slyvų šratligė |
Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose. Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas. Pumpurų pajuodavimas. Tamsiai raudonos dėmės ir žaizdos ant vaisių. |
Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu. Laiku nedezinfekuotos ūglių žaizdos ir nepašalintos sudžiūvusios šakos. |
Sugadinti slyvų vaisiai. Šakų sudžiūvimas. Mažesnis derlius |
Rudasis puvinys |
Rudos pūvančios dėmės ant vaisių. Viso vaisiaus parudavimas su balsvomis apnašomis. |
Drėgni orai. Žaizdos vaisiuose. Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos, kuriose žiemoja sukėlėjas. |
Vaisių puvimas, mumifikacija. Vaisių kritimas. |
Sidabraligė |
Balsvas sidabrinis atspalvis ant lapų. Susirietę lapai. šakų džiūvimas. Kamieno žievės susiraukšlėjimas, grybeliai ant žievės. |
Labai sausas oras, drėgmės stoka dirvoje. Boro deficitas. Azoto perteklius. Genėjimo ir skiepijimo klaidos. Voratinklinė erkutė. |
Neužsimezgia vaisiai. Viso vaismedžio išsekimas. Derliaus praradimas |
Slyvų vyžligė |
Vaisių deformacija - ištįsimas, suplonėjimas, susiraukšlėjimas. Žalias minkštimas be kauliuko. |
Pernelyg ilgas arba pavėluotas žydėjimas. Laiku neapdorota fungicidais. Boro deficitas. |
Nekokybiškas derlius, netinkamas maistui. |
Rudasis puvinys ir jo pavyzdžiai
Kenkėjas |
Priežastys |
Žala |
Slyviniai amarai, miltamariai |
Laiku neapdorota ir neišlyginta kamieno žievė. Laiku nepanaudoti insekticidai. Piktžolės kaimynystėje |
Vaisių ir lapų kritimas. Lapų deformacija, užuomazgų žūtis. Dalies derliaus praradimas |
Slyvinis vaisėdis |
Šilti orai birželio pabaigoje. Laiku nepanaudoti insekticidai. |
Neišsivystę vaisiai. Vaisių minkštimo pažeidimas. Užuomazgų žūtis. Vaisių kritimas. |
Slyvinis pjūklelis |
Drėgni ir šilti orai. Pernelyg ilgas žydėjimas. Mažesnis derėjimas. Laiku nepanaudoti insekticidai. |
Išgraužtos vaisių užuomazgos. Vaisių minkštimo pažeidimas. Vaisių kritimas. |
Grambuolis |
Lauku neperkasta sodo dirva. Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai. Laiku nepanaudoti preparatai. |
Slyvos šaknų pažeidimas. Vaismedžio džiūvimas. |
Pernelyg ilgas žydėjimas gali privilioti kenkėjus - slyvinius pjūklelius
Įvairias slyvų veisles galima sugrupuoti į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Pagrindiniai jų tarpusavio skirtumai: vaisių forma, sultingumas, saldumas ir spalva: mėlynos, geltonos, violetinės, purpurinės.
Veislė |
Savybės |
Kometa |
Derlius - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Vaisiai vidutiniai ir stambūs, rausvi. Sultingos, saldžiarūgščios. Atsparios puviniui ir šalčiui. |
Skoroplodnaja |
Derlius - nuo rugpjūčio pradžios. Vaisiai vidutiniai, rausvai gelsvi. Sultinga, saldžiarūgštė. Atspari ligoms ir šalčiui. |
Čačanska Rana |
Derlius - liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Vaisiai stambūs, violetiniai, melsvi. Sultinga. Atspari ligoms ir šalčiui. |
Early Golden |
Derlius - liepos pabaigoje. Vaisiai vidutiniai, geltoni. Sultinga. Atspari ligoms ir šalčiui. |
Veislė |
Savybės |
Paprastoji vengrinė |
Derlius - rugsėjo viduryje-pabaigoje. Vaisiai vidutiniai, mėlyni. Pusiau sultinga, saldi. Atspari šalčiui. |
President |
Derlius - rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Vaisiai stambūs, melsvai violetiniai. Pusiau sultinga, rūgšti. Sąlyginai atspari šalčiui. |
Blue Free |
Derlius - nuo rugsėjo vidurio. Vaisiai stambūs, mėlyni. Sultinga, saldžiarūgštė. Atspari šalčiui. |
Piotr Šičiov
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus
Medelių apsaugos nuo gyvūnų priemonės, repelentai, kvapai, mechaninės priemonės augalų ir medelių apsaugai nuo kiškių, stirnų, elnių
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai
Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės
Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų
Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai
Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas.
Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais
Geriausia pašarinė žolė, kaip auginti pašarinę žolę, dirvos žolynams paruošimas, pašarinės žolės tręšimas
Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas
Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai
Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga
Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama
Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas
Žemės ūkio technika pavasariniam dirvos įdirbimui, kultivatoriai, skutikai žemės įdirbimui pavasarį
Medžio priežiūra, medžio priežiūros darbai, medžių sodinimas, medžių genėjimas, medžių pjovimas, šakų sutvarkymas, šakų susmulkinimas, kelmų naikinimas, medžių gydymas
Kaip auginti pomidorus? Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje ir lauke, pomidorų priežiūra, pomidorų veislės
Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama
Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras
Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga
Dirbtinio rūko sistemos, apsaugos nuo šalnų sistema, oro filtravimo, vėsinimo, dulkių mažinimo, kvapų šalinimo, priešgaisrines ir kitas funkcijas.
Tikslus trąšų, pesticidų normų nustatymas ir paskleidimas pasėliuose
Bioproduktas Pireco Mucofol braškių lapams purkšti nuo gr...
Trąšos braškėms po derliaus - pristato Mivena Uab - kompa...
Laistymo sistemos įranga Klaipėda, automatinio laistymo į...
Žolės pjovimas gera kaina, aukštos žolės pjovimas kaina, ...
Sklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas k...
Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...
Traktorius vejos pjovimui, žolės pjovimo traktorius Taura...
"SYNGENTA" daržovių sėklos.
Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT
Šildantys anglies pluošto apklotai
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau