Mikroelementai - svarbi augalų mitybos dalis.

Labai svarbią vietą augalų mitybos cikle užima mikroelementai - boras, molibdenas, cinkas, varis, geležis, manganas. Nei vienas augalas negali normaliai augti be šių elementų, nes jie įeina į svarbiausių fermentų, vitaminų, hormonų ir kitų fiziologiškai aktyvių junginių, atliekančių svarbų vaidmenį augalų vegetacijos eigoje, sudėtį. Mikroelementai dalyvauja baltymų, angliavandenių, riebalų sintezėje. Mikroelementai reguliuoja chlorofilo kiekį, didina augalo asimiliacinį aktyvumą, pagerėja fotosintezė. Ypač svarbūs mikroelementai apsivaisinimui. Mikroelementai padidina augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, ligoms bei kenkėjams.

Geležis reguliuoja fotosintezės procesą, kvėpavimą, baltymų apykaitą, auksinų biosintezę. Varis reguliuoja kvėpavimą, fotosintezę, baltymų bei angliavandenių apykaitą, padidina augalų atsparumą sausroms, šalčiui, karščiui, stiprina augalų imuninę sistemą. Manganas reguliuoja fotosintezę, kvėpavimą baltymų ir angliavandenių apykaitą. Įeina į fermentų sudėtį ir juos aktyvuoja. Cinkas reguliuoja baltymų, lipidų, angliavandenių, fosforo apykaitą, vitaminų ir auksinų biosintezę. Boras reguliuoja apsivaisinimą, angliavandenių ir baltymų apykaitą, didina augalų atsparumą ligoms. Molibdenas reguliuoja azoto, angliavandenių, fosforo apykaitą, chlorofilo ir vitaminų sintezę, aktyvuoja bakterijas, fiksuojančias molekulinį azotą iš oro.

Atrodo viskas paprasta, bet dažnai matome, kad augalams stinga mikroelementų. Viena iš priežasčių gali būti neatsakingas pesticidų naudojimas, nes mes praktiškai nieko nežinome apie junginius, susidarančius juos panaudojus, ir kokį poveikį jie turi mitybos elementų įsavinimui. Reikia išskirti ir paprastesnes priežastis, sunkinančias mikroelementų įsavinimą. Geležies įsavinimui nepalankios sąlygos - padidintas dirvos drėgnis, fosforo perteklius ir kalio stygius, aukšta arba žema dirvos temperatūra, rūgšti dirva, organinių medžiagų perteklius. Mangano stygių pastebime vyraujant sausam orui, žemai oro temperatūrai, nepakankamas apšvietimas, didelis P, Fe, Cu, Zn jonų kiekis dirvoje, organinių medžiagų dirvoje perteklius. Cinko stinga, naudojant dideles azoto ir fosforo trąšų normas, gausiai pakalkinus, kai žema temperatūra, sutankinta dirva, dirvoje mažai organikos. Vario neįsavina esant didelei N, P, Zn jonų koncentracijai, esant sunkiųjų metalų, organinių medžiagų pertekliui, vyraujant karštiems orams. Boro stinga pasireiškus sausrai, esant perteklinei drėgmei, intensyviam apšvietimui, esant azoto ir kalio trąšų pertekliui. Molibdeno įsavinimą apsunkina padidintas Mn, Fe, Cu bei sulfatų jonų kiekis, didelės nitratinio azoto normos, organinių medžiagų perteklius.

Žemdirbiai neneigia mikroelementų reikšmės, tačiau paminėsime keletą skaičių iš tarptautinės patirties. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad boras vidutiniškai žieminių kviečių derlingumą didina 0,15 t/ha (210 bandymų), molibdenas -  0,22 t/ha (240 bandymų), cinkas - 0,25 t/ha (230 bandymų), varis - 0,4 t/ha (180 bandymų), kobaltas - 0,3 t/ha (110 bandymų), manganas - 0,2 t/ha (210 bandymų). Padidėjus žirnių plotams, verta paminėti, kad boras derlingumą padidina 0,28 t/ha (70 bandymų), molibdenas - 0,28 t/ha (160 bandymų), cinkas - 0,30 t/ha (62 bandymai), varis - 0,3 t/ha (60 bandymų). Naudojant mikroelementus kukurūzų pasėliuose, visuomet akcentuojamas cinkas, bet tyrimai rodo, kad žaliosios masės derlingumą boras padidina 5,0 t/ha (70 bandymų), molibdenas - 4,8 t/ha (88 bandymai), cinkas - 4,4 t/ha (88 bandymai), varis -5,0 t/ha (74 bandymai), kobaltas - 4,0 t/ha (54 bandymai), manganas - 3,9 t/ha (62 bandymai). Taigi, didžiausias poveikis kukurūzų žalios masės derlingumui nustatytas naudojant borą ir varį.

Manome, kad mūsų pastebėjimai pakoreguos mikroelementų naudojimo praktiką ūkininkų ūkiuose.

Šiuo atveju nei trąšos, nei mikroelementai nepadės, o tik padidins išlaidas. Sprendimas - dirvos gerinimo technologijų diegimas:

UAB „Kustodija" Direktorius
dr. VYTAUTAS RAUCKIS