Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Agurkų kornišonų auginimas
2023-01-25 13:33 Peržiūros : 18714 Spausdinti
Apie marinuotus agurkėlius galima būtų sukurti mįslę: žali, maži, traškūs. Dauguma ją įmintų. Jie net turi specialų pavadinimą, kilusį iš prancūzų kalbos - kornišonas (pranc. cornichon) - marinuotas agurkėlis.
Daugelis mano, kad kornišonų tipo agurkai - tai tam tikrų veislių agurkai. Iš tiesų visas partenokarpines (savidulkes) šiltnamines trumpavaises agurkų veisles galima auginti kaip kornišonus. Kornišonų tipo agurkų auginimo technologija visiškai tokia pat kaip ir įprastų agurkų, tik šie agurkai skinami tuo metu, kai vaisiai užauga iki 5-7 cm ilgio.
Savidulkiai - partenokarpiniai agurkai
Agurkai - kryžmadulkiai augalai. Kad subrandintų derlių, jiems apdulkinti reikalingos kitų augalų žiedadulkės, kurias perneša vabzdžiai, daugiausia bitės. Kadangi agurkai plačiai auginami šiltnamiuose, kur bitės neskraido arba jų labai mažai, buvo išvestos veislės, kurių vaisiams užsimegzti nereikia vabzdžių apdulkintojų. Jų vaisiai užauga be apdulkinimo. Tokie agurkai vadinami partenokarpiniais. Augintojai tokias veisles vadina savidulkėmis. Šių veislių yra tinkamų auginti ir šiltnamiuose, ir lauke.
Pagal vaisiaus formą agurkai skirstomi į ilgavaisius ir trumpavaisius.
|
SVARBU Visos partenokarpinės (savidulkės) šiltnaminės trumpavaisės agurkų veislės tinka kornišonų tipo agurkams auginti. |
Partenokarpinių agurkų vaisių odelė plona, vidus traškus, sėklinės mažos. Tokie trumpavaisiai agurkai tinkami mažiems agurkėliams - karnišonams - auginti. Šių agurkų vaisiai paviršiuje gali turėti stambius ar smulkius kauburėlius.
Agurkų veislės
Agurkų sėklų įsigykite internetu
| Spino H |  |
Šiltnamiui |
| Pasalimo H |  |
Šiltnamiuose |
| Ekol H |  |
Šiltnamiuose |
| Octopus H |
 |
lauke |
| Pasamonte H |  |
Šiltnamiuose |
| Maxwell H | |
Ypač ankstyvas |
Agurkų sodinimas šiltnamyje
Dirvą šiltnamyje reikia paruošti iš rudens arba 1-2 savaites prieš sodinimą. Įrengus šiltanamį pirmaisiais metais reikia gerai patręšti žemę: į 10 kv.m įterpiama apie 30 kibirų mėšlo. Kitais metais įterpiama 10-20 kibirų į 10 kv.m. Šviežias mėšlas agurkams naudingas ne tik kaip trąša, bet ir kaip aeracijos priemonė, nes pūdamas išskiria anglies dvideginio dujas (CO2), kurios didina dirvos poringumą ir taip gerina jos aeraciją.
Agurkus reikia dažnai laistyti, todėl žemė apie juos susiplaka. Siekiant to išvengti, perkasant žemę reikia įterpti purenančių priedų: pjuvenų (pagulėjusių), ekologiškų išdžiūvusių šiaudų, lapuočių medžių žievių, juodųjų durpių. Papildomai į kvadratinį metrą rekomenduojama įterpti pusę litro pelenų ir perkasti 25 cm gyliu.
Dieną prieš sodinant agurkų daigus gruntą reikia palaistyti vandeniu - apie 5-10 litrų kvadratiniam metrui.
Ir šiltnamyje, ir lauke geriausia daigus sodinti apsiniaukusią dieną. Jei šiltnamis nešildomas, agurkai sodinami balandžio antrojoje pusėje, kai nebesitikima didelių šalnų. Sodinami daigai tame pačiame gylyje kaip ir augo nepersodinti, labai svarbu, kad apačioje stiebas nebūtų apsemtas žemėmis, nes kitaip gali pardėti pūti. Pasodinus būtina palaistyti.
Atstumai tarp agurkų priklauso nuo veislės. Ilgavaisių agurkų viename kvadratiniame metre sodinami 3 daigai. Trumpavaisių - tarpas tarp eilių 40-50 cm, o tarpas tarp daigų - 35-40 centimetrų. Agurkai geriau augs juos sodinant šachmatine tvarka, nes gaus daugiau šviesos.
Tankiau sodinti agurkų nerekomenduojama, nes kitaip sparčiau vystysis pagrindinis stiebas, ant kurio daugiausia žydi vyriški žiedai, ir prasčiau augs šoniniai ūgliai su moteriškais žiedais.
Agurkų priežiūra
Dirva prie augalų po laistymo ar lietaus turėtų būti purenama. Purenti reikia atsargiai maždaug 2-4 cm gyliu, siekiant, kad nebūtų pažeista šaknų sistema, paliekant prie daigo 5-6 cm apsauginę zoną, vėliau ją išplečiant iki 10-12 cm nuo stiebo.
Agurkai tręšiami skystu 3 dienas paraugintų karvių mėšlu (1:10), pridedant dvi stiklines pelenų kibirui mišinio. Tręšiama kuo arčiau stiebo, nes šaknų sistema nėra plati, be to, rekomenduojama prieš ir po tręšimo gausiai laistyti vandeniu, supurenti dirvą, trąšas sumaišant su dirvožemiu. Pirmą kartą tręšiama, kai agurkai išleidžia 4-5 tikruosius lapus, kitas tręšimas - 15-20 parų po pirmojo tręšimo, vėliau, derėjimo laikotarpiu kas 10-12 dienų. 1 augalas palaistomas maždaug 1 litru skysto mėšlo mišiniu.
Laistyti agurkus reikia gausiai ir būtinai sušilusiu vandeniu. Agurkai nemėgsta chloruoto vandens, todėl negalima naudoti vandentiekio vandens. Geriausia surinkti lietaus vandenį.
Pradėjus derėti, agurkus reikia skinti, bent 1-2 kartus per savaitę, norint turėti kornišonų tipo agurkų - kas dieną, kai jie pasiekia 5-7 cm ilgį. Skynimas skatina augalą megzti naujus vaisius.
Trąšų trūkumo agurkams požymiai
Patyręs daržininkas greitai pamato, ko agurkams trūksta. Nepatyrusiems verta vadovautis šiomis rekomendacijomis:
- Jei agurko lapai įgauna šviesiai žalią spalvą su geltonu atspalviu, naujų lapų augimas sulėtėja, apatiniai nusileidžia ir geltonuoja, reiškia agurkams trūksta azoto trąšų. Toks augalas vaisių užmezga nedaug, jie smulkūs ir lėtai auga, stiebai ploni, kieti.
- Jei lapai mėlynai žali, mažėja, krenta žiedai ir užuomazgos - trūksta fosforo trąšų.
- Lapai tamsiai žali, lapo kraštas pageltonuoja, o po to ruduoja - trūksta kalio trąšų.
- Lapai šviesėja, tampa blyškiai žali su geltonumu, žalia spalva lieka tik prie gyslų, lapai trupa, atrodo lyg nudeginti - trūksta magnio.
- Lapai tampa kupoliški, kraštai apmiršta - gali būti boro perteklius.
- Lapai tampa šiurkštus ir trapūs, kai yra kalcio perteklius.
Agurkų ligos
Daugiausia agurkus pažeidžia miltligė, baltasis (išsėtinis) ir šakninis puvinys, antraknozė, mozaika.
Miltligė pasirodo ant viršutinių lapų pavieniemis baltomis dėmelėmis. Dėmelės - grybiena ir grybelio sporos. Liga greitai plinta vėsiu, debesuotu oru. Esant 18-20 laipsnių temperatūrai, miltligės vystymasis sustoja. Siekiant sustabdyti ligą, šiltnamyje reikia palaikyti agurkams tinkamą temperatūrą ir drėgmę, neleisti didelių temperatūros svyravimų. Lauke miltlige dažniau suserga agurkai, kuriems trūksta vandens. Liga naikinama fungicidais, po derliaus nuėmimo agurkų liekanos sudeginamos.
Baltasis puvinys (išsėtinis) pažeidžia visas augalo dalis. Pažeistos vietos tampa minkštos, slidžios, pasidengia baltomis apnašomis - grybiena, ji vėliau pajuoduoja. Plinta nesilaikant priežiūros taisyklių - jeigu nešalinami geltoni seni lapai, per tankiai susodinta. Žema temperatūra ir didelė oro drėgmė skatina šios ligos plitimą. Liga stabdoma šiltnamį intensyviau vėdinant, vengiant didelių temperatūrų svyravimo ir kondensato susidarymo ant lapų. Pažeistos augalų vietos šalinamos, purškiama fungicidais. Rudenį agurkų likučiai deginami, žemė turėtų būti dezinfekuojama terminiu (35 laipsnių temperatūroje grybelių sporos žūna) ir cheminiu būdu (pvz. chlorkalkėmis).
Šakninis puvinys - grybelinis susirgimas. Apatiniai lapai gelsta ir vysta, apatinė stiebo dalis ruduoja. Vystosi dažniausia, kai agurkai laistomi šaltu vandeniu, dėl per didelių trąšų dozių, esant žemai, iki 17-18 laipsnių oro temperatūrai. Pagrindinės kovos priemonės - neperdozuoti trąšų, laistyti šiltu vandeniu, purenti dirvą.
Antraknozė - taip pat grybelinis susirgimas: ant lapų atsiranda apvaliai kampuotos geltonos spalvos dėmės. Ant vaisių atsiranda rožinės spalvos dėmės.
Mozaika pasitaiko labai dažnai. Mozaikos pažeisti lapai susiraukšlėja, pasidaro margi. Sutrikus medžiagų apykaitai lapuose, mažėja derlius. Šiltnamiuose reikia sekti, kad oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 16-17 laipsnių ir ne aukščiau 35-40 laipsnių. Labai sergančius augalus verta pašalinti, kitus - atjauninti. Ligą platina voratinklinė erkė, gali plisti per užkrėstus darbo įrankius.
Voratinklinė erkutė - mažas plika akimi vos įžiūrimas voragyvis, gyvenantis apatinėje agurko lapo pusėje. Suaugę vabzdžiai ir jų lervutės maitinasi augalų sultimis. Apie pradurtą vietą ima formuotis šviesus taškas, lapas tampa tarsi marmurinis ir išdžiūna. Spartesniam erkučių plitimui padeda sausas oras, piktžolės. Geriausia natūrali priemonė - palaikyti didesnę drėgmę. Naikinami akaricidais ir insekticidais. Kenkėjų atsparumas šiems preparatams didėja, todėl to paties daugiau kaip du kartus ar kitą sezoną naudoti nerekomenduojama.
Tabakiniai tripsai - dar vienas pavojingas agurkų kenkėjas. Tai mažas rudos spalvos vabzdys, čiulpiantis augalo sultis. Įkandimo vietos dėmės turi kampuotą formą. Naikinami insekticidais ir galima nauja biologine priemone - plėšriosiomis erkėmis, kurios gali išnaikinti ir tripsus, ir voratinklinę erkę.
Agurkų skynimas
Agurkai pradeda nokti priklausomai nuo veislės mėnesį arba pusantro po pasodinimo.
Derlius renkamas anksti ryte. Jeigu augalai buvo apdoroti cheminiais preparatais, agurkai skinami tik pasibaigus karencijos (nustatyto išlaukimo) periodui.
Agurkų atžalos pjaustomos aštriu реliu, nes laužant аr sukant lieka didelės žaizdos, per kurias greitai plinta ligos.
Kornišono tipo agurkai skinami kasdien.
Kornišonų tipo agurkų marinavimas
Kornišonų tipo agurkus galima marinuoti lygiai taip pat kaip ir trumpavaisius agurkus, tik žinotina, jog actas agurkus kietina. Jeigu norite, jog jie būtų traškesni, acto negailėkite.
Marinuoti agurkai
Marinatas: 8 stiklinės vandens, 1 stiklinė acto, 3 šaukštai druskos, 5 šaukštai cukraus.
Prieskoniai: morkos, svogūnai, juodieji ir kvapieji pipirai, krapai (lapeliai, žiedynai ar sėklos), česnakai (lapai ar skiltelės), krienų lapai, galima (bet nebūtina), įdėti truputį garstyčių grūdelių.
Marinavimas:
- Ant stiklainio dugno sudėti žiedais supjaustytas morkas, svogūnus ir visus likusius prieskonius.
- Sudėti nuplautus agurkus.
- Nevirintame vandenyje ištirpinti druską, cukrų ir supilti actą.
- Šaltą marinatą (nevirintą!) užpilti ant agurkų, stiklainius pridengti dangteliais, statyti į puodus su vandeniu ir sterilizuoti (kaitinti), kol agurkai pradės keisti spalvą.
- Tada stiklainius sandariai užsukti, apversti ir šiltai užkloti.
Greitai marinuojami kornišonai
2 kg agurkėlių, 500 g druskos, 2 skiltelės česnako, 1 kg baltų svogūnų galvučių, šviežių čuobrelių šakelių, 2 džiovinti lauro lapeliai, šaukštas juodųjų pipirų žirnelių, garstyčių grūdelių, keletas gvazdikėlių, 2 litrai baltojo vyno acto.
Nuplaukite agurkus šaltame vandenyje, nusausinkite ir pabarstykite druska. Indą su agurkeliais palikte nakčiai šaldytuve.
Prieš marinuojant agurkus nuplaukite, sudėkite į stiklainius, į juos proporcingai suberkite prieskonius, įdėkite čiobrelių, supjaustyto česnako, svogūnų. Užpilkite actu, sandariai uždarykite ir apie 5 savaites laikykite tamsioje vėsioje vietoje. Šie agurkai tinkami naudojimui apie 6 mėnesius.
Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas, Augalininkystė, žemdirbystė, Šiltnamiai, šiltnamių įranga
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
