Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Ekskavatoriai
2024-04-17 10:54 Peržiūros : 8621 Spausdinti
1839 metų vasario 24 dieną JAV inžinieriui ir išradėjui Viljamui Očiui (William Otis) buvo išduotas patentas, jo sukurtai žemės kasimo mašinai, pavadintai "Garinis keltuvas" (steam shavel).Tai buvo geležinkeliu judanti mašina garo varikliu, su priešakyje sumontuotu X formos, vertikaliai slankiojančiu stiebu, kurio galūgalyje sumontuotu kaušu. Juo per dieną buvo galima iškasti ir perkelti iki 380 kubinių metrų žemių, mašina buvo naudojama geležinkelių tiesimui.
Spartus geležinkelių tinklo JAV ir Anglijoje augimas XIXa. viduryje lėmė ir didelę ekskavatorių paklausą, o patobulinus mašinų važiuokles, ėmus naudoti vikšrinę važiuoklę, ekskavatorius tapo labiau mobilus. Strėles ir kaušą valdančios grandinės pakeistos lynais, naujieji ekskavatoriai imti naudoti statyboje, kelių tiesime bei naudingų iškasenų išgavime.
1930 metais garu varomus ekskavatorius pakeitė paprastesni bei pigesni dyzeliniais varikliais varomi ekskavatoriai. Naudingų iškasenų kasybos pramonėje pamažu įsigalėjo elektriniai ekskavatoriai. Po antrojo pasaulinio karo vietoj plieno lynų pradėtos naudoti aukšto slėgio hidraulinės žarnos pakeitė ekskavatorių išvaizdą bei galimybes - kasimo mašinos tapo kompaktiškesnės, važiuoklė perkelta ant įprastų ratų, padidėjo galingumas ir darbo našumas.
Ekskavatorių tipai
Ekskavatoriai klasifikuojami pagal keletą savybių. Pagal judėjimo tipą ekskavatoriai yra vikšriniai, ratiniai ir žingsniuojantys.
Vikšriniai ekskavatoriai būna su dviem, keturiais, aštuoniais vikšrais. Naudojami dažniausiai biriems ar susmulkintiems gruntams pakrauti, perkelti, komunikacijų tiesimui, mažo, vidutinio dydžio pamatų duobėms ir tvenkiniams kasti.
Ratiniai ekskavatoriai turi pneumatinius ratus ant kurių remiasi specialus šasi. Naudojami įvairiuose statybos darbuose.
Žingsniuojantys ekskavatoriai - tai sunkios mašinos, sveriančios nuo kelių iki kelių tūkstančių tonų. Didelis svoris ant grunto pasiskirsto per dideles atramines platformas. Platforma pakeliama, patraukiama į priekį, iš paskos persikelia ekskavatorius, vėliau keliama ir pastumiama kita platforma. Dažniausiai naudojama naudingų iškasenų gavybai.
Taip pat yra bėginių ir ant plaukiojančių platformų montuojamų ekskavatorių.
Pagal darbo principą ekskavatoriai skirstomi į vienakaušius, ciklinio veikimo ir daugiakaušius, nenutrūkstamo veikimo.
Vienkaušiai gali turėti skirtingus kaušus - tiesų, atvirkštinį kaušą, draglainą, greiferį. Jie taip pat dažniausiai yra universalūs - naudojami statybose, žemės ūkyje, aplinkos tvarkymo darbuose ir turi kelis keičiamus padargus. Specialiūs turi tik vieną, tiems darbams skirtą padargą.
Daugiakaušiai ekskavatoriai turi rotorių arba grandinę, ant kurių sumontuota daug kaušų,o darbo eiga nenutrūkstama.
Pagal atliekamų darbų tipą į statybinius-universalius, su kaušais iki 3 m3, karjerinius, su kaušais nuo 2 iki 8 m3, skirtus viršutinio sluoksnio pašalinimui, su didesniais kaip 6 m3 kaušais.
Pagal pagrindinio variklio tipą ekskavatoriai skirstomi į dyzelinius ir elektrinius. Variklis parenkamas atsižvelgaint į sąlygas, kur ekskavatorius dirbs. Dyzeliniai naudojami mobiliems darbams vežant jį į skirtingus objektus, elektriniai, kurių eksploatacija pigesnė, naudojami stacionariai karjeruose.
Taip pat ekskavatoriai skirstomi į mechaninius ir hidraulinius.
Mechaniniuose ekskavatoriuose judėjimas perteikiamas nuo pagrindinio variklio į mechanizmus per lynus, krumpliaračius, skriemulius, valus.
Hidrauliniuose ekskavatoriuose transmisijos funkciją atlieka hidraulinis siurblys, vamzdiniai prievadai ir hidraulinis variklis. Vamzdiniuose prievaduose cirkuliuoja darbinis skystis, energiją iš siurblio perduodantis hidrauliniams varikliams, o pastarieji priverčia judėti darbinius mechanizmus.
Taip pat skirtingų grupių ekskavatoriai skiriasi galia, paskirtimi ir dydžiu.
Pagal darbinės įrangos konstrukciją ekskavatoriai būna: su lanksčia arba standžia pakaba arba teleskopine strėle.
Ekskavatoriuose su lanksčia pakaba strėlė ir darbinė įranga kabo ant lynų. Ekskavatoriuose su standžia pakaba strėlė ir kiti elementai sujungti lankstais. Mašinose su teleskopine strėle ji išstumiama ir įtraukiama dirbant.
Ekskavatoriaus dalys
Pagrindinės ekskavatoriaus dalys - važiuoklė, posūkio platforma, jėgos įrenginiai bei mechanizmai (strėlė, pneumatiniai įtaisai) ir darbo įrenginys (padargas).
Plačiai paplitę vikšriniai ekskavatoriai, nes jie pasižymi geru pravažumu. Pastaruoju metu didėja ir ekskavatorių su pneumoratais gamyba, nes jie pasižymi manevringumu. Jie gali greitai judėti iš vieno objekto į kitą, arba būti gabenami automobilio priekaboje.
Darbui ant silpno grunto naudojami platesnių arba ilgesnių vikšrų mašinos, nes tokie vikšrai mažina gruntui tenkantį spaudimą.
Besisukanti ekskavatoriaus platforma per volus arba specialias rutulines atramas remiasi į ekskavatoriaus važiuoklę. Važiuoklės atžvilgiu platforma juda horizontalioje plokštumoje. Ta pati platforma gali būti montuojama ant skirtingų tipų važiuoklių. Priklausomai nuo pasisukimo kampo, ekskavatoriai būna visiškai apsisukantys ir ne visai apsisukantys. Absoliuti dauguma gamintojų rinkai siūlo visiškai (360 °) apsisukančius ekskavatorius. Varikliai ir darbinė įranga tokiu atveju montuojama ant besisukančios platformos.
Vienkaušiai ekskavatoriai, nepaisant darbinės įrangos įvairovės, skirstomi tik pagal darbinio organo - kaušo ryšio su platforma (strėle) tipą: su standžia arba lanksčia jungtimi. Pirmajai grupei priskiriami tiesūs ir atbuliniai kaušai, antrajai - draglainai.
4. Keičiama darbinė įranga:
 |
1 - tiesus kaušas, 2 - atbulinis kaušas, 3- kranas, 4 - griebtuvas, 5 - draglainas. |
5. Grunto kasimas ekskavatoriaus kaušu:
 |
1 - kaušo korpusas, 2 - pjaunanti dalis, 3 - drožlė, 4 - tempimo prizmė; С - drožlės storis |
Konstrukcijos, leidžiančios greitai pakeisti darbinius įrenginius, išradimas sukėlė perversmą ekskavatorių rinkoje. Dauguma ekskavatorių tapo universalesni ir technologiškesni. Atsirado galimybė vienu ekskavatoriumi, keičiant darbinę įrangą, kasti skirtingo tipo gruntus ar atlikti kitus statybų aikštelėse reikalingus darbus.
Daugybę keičiamos įrangos turintys ekskavatoriai vadinami universaliais. Jeigu keičiamos įrangos kiekis neviršija trijų vienetų, tokie vadinami pusiau universaliais. Ši, palyginti nauja savybė, statybinius ekskavatorius daro daugiafunkciais įrenginiais, o tai ypač aktualu nedidelės apimties statybų darbais užsiimančioms įmonėms.
Ekskavatoriaus valdymo sistemos
Daugiakaušiai ekskavatoriai dažniausiai valdomi keliomis paprastomis operacijomis (automatinis, valdymas) ir nereikalauja daug fizinių pastangų.Vienakaušio ekskavatoriaus mechanizmus ekskavatorininkas valdo (priklausomai nuo ekskavatoriaus modelio) įjungdamas ir išjungdamas sankabas, stabdžius, movas, krumpliaračius, pneumatinius, mechaninius ir kitus įrenginius. Ekskavatorininko nuovargis ir ekskavatoriaus darbo našumas labai priklauso nuo mechanizmų valdymo lengvumo ir patogumo (valdymo sistemų tipo, kurios skirstomos į mechanines, hidraulines pneumatines ir elektrines). Šiuolaikiniuose ekskavatoriuose montuojamas ir GPS sistemos, padedančios ekskavatorininkui orientuotis erdvėje.
Ekskavatoriaus darbo eiga
1. Grunto kasimas - nupjovimas ir kaušo užpildymas.
2. Kaušo su gruntu iškėlimas iš kirtavietės tam, kad platforma galėtų laisvai pasisukti.
3. Gruntu užpildyto kaušo perkėlimas į išpylimo vietą. Tam pasukama arba visa platforma, arba tik darbinė įranga.
4. Grunto išpylimas į tam skirtą vietą arba transporto priemonę.
5. Kaušo grąžinimas į kirtavietę.
6. Kaušo nuleidimas ir operacijos pakartojimas.
Dažniausi ekskavatorių gedimai
Dažniausiai ekskavatoriuose genda judančios dalys - važiuoklė, kaušas (ar darbo padargas), sukamoji platforma, hidrauliniai įenginiai. Taip pat neišvengiami variklio gedimai, įvairių judančių detalių susidėvėjimas (guoliai, srieginiai sujungimai, tepalų, kuro padavimo sistemos ir kt). Todėl ypač svarbu tinkamai prižiūrėti darbo mašiną - sistemingai atlikti apžiūras, dažnai tikrinti darbinių dalių stovį ir pan. Taip pat nuolat valyti nuo ekskavatoriaus susikaupusius nešvarumus ir purvą (smėlis, patekęs ant judančių detalių, gali pridaryti daug žalos ), nuolat tinkamai sutepti detales, užtikrinti srieginių sujungimų būklę (dėl vibracijos sujungimai dažai atsisuka), bent kartą per mėnesį patikrinti bendrą techninę būklę.
Naudoti ekskavatoriai
Ekskavatorius labai naudinga, bet brangi mašina ir ne kiekviena įmonė (nekalbant apie eilinius žmones) gali sau leisti įsigyti naują kasimo mašiną. Išeitis - pirkti naudotą. Norint, kad nusipirkus naudotą, bet pigesnį įrenginį vėliau netektų dar daugiau pinigų išleisti remontui, prieš perkant jį reikėtų apžiūrėti ir išbandyti. Prieš perkant patariama atlikti keletą veiksmų:
- Visų pirma, be abejo, reikėtų išsiaiškinti bendrą informaciją - kada ir kur ekskavatorius pagamintas, kada paskutinį kartą buvo atliekamas remontas, techninė apžiūra.
- Tada patartina nuodugniai apžiūrėti iš arčiau pagrindines ekskavatoriaus dalis ieškant kokių nors nerimą keliančių ženklų, tokių kaip tepalo dėmės, įtrūkimai ant detalių ir pan. Apžiūrėti kabiną, strėlę, kaušą, posūkio platformą, patikrinti aušinimo sistemą, akumuliatorių, ar nėra korozijos požymių. Įvairūs įbrėžimai, įlenkimai ant rėmo korpuso ar darbinių detalių, suvirinimo siūlės (ne gamyklinės) gali reikšti neatsargų ekskavatoriaus naudojimą praeityje (didesnė gedimų tikimybė ateityje). Taip pat svarbu patikrinti atramines kojas - išklibusias ankščiau ar vėliau teks keisti. Na, ir vertėtų apžiūrėti važiuoklę. Jei ekskavatorius vikšrinis - patikrinti, ar vikšrai (metalinės plokštės) neįtrūkę, nesulaužyti, ar žvaigždutės ir voleliai stipriai susidevėję.
- Apžiūrėjus ekskavatorių, reikėtų patikrinti jį be apkrovimo ir su apkrovimu, pasukioti platformą su kabina ir darbo mechanizmais į abi puses (posūkiai turi būti sklandūs). Apsižiūrėti, ar neteka tepalai ar kiti skysčiai darbo metu, išbandyti visas ekskavatoriaus darbo ir judėjimo galimybes, atkreipiant dėmesį ar visi mechanizmai, detalės dirba sklandžiai, patikrinti hidraulinius įtaisus. Po kiekvieno bandymo apžiūrėti, ar nėra išsiliejusio tepalo dėmių ant detalių ir žemės.
Ką patikrinti atsiimant ekskavatorių iš remonto
Atsiimant ekskavatorių iš remonto reikia patikrinti, kaip suremontuoti atskiri mazgai ir detalės, ar teisingai surinktas visas ekskavatorius. Iškilus abejonių dėl atliktų darbų kokybės, ekskavatorių priimanti pusė gali pareikalauti išardyti kurį nors iš remontuotų mazgų ar agregatų.
Paprastai atsiimant ekskavatorių iš remonto jis visų pirma apžiūrimas vizualiai. Tada patikrinama, kaip jis veikia be apkrovų ir su apkrovomis. Vėliau vėl viskas vizualiai apžiūrima. Jeigu trūkumų nepastebima, ekskavatorių galima pasiimti.
Išorinė ekskavatoriaus apžiūra
Jos metu apžiūrimi atskiri mazgai ir agregatai. Tikrinama, ar mazgai ir agregatai visiškai sukomplektuoti, kaip veikia tepimo mechanizmai, ar teisingai surinktos ir pritvirtintos atskiros detalės, reduktoriaus dangteliai ir kitos dalys, ar tinkamai įtemptos važiuoklės ir darbinio mechanizmo grandinės, plieninių grandinių ir lynų tvirtumas, ar teisingas besisukančios platformos sumontavimas, ar teisingai surinkta važiuoklė ir t.t.
Tai pat patikrinama apsauginių tvorelių būklė, ekskavatoriui priklausantys instrumentai ir inventorius.
Ekskavatoriaus tikrinimas be apkrovos
Pašalinius techninius trūkumus, ekskavatorius išbandomas be apkrovų. Šiame bandyme turi dalyvauti visi agregatai ir mechanizmai.
Patikrinus, ar tinkamai pritvirtinti mazgai ir detalės, ar neteka vanduo, tepalai ir kuras, ar nėra kuro žymių tepimo sistemoje, tikrinamas kuro padavimas, uždegimo laidai, vožtuvų tarpeliai, ar sistema nepraleidžia oro įtraukimo vamzdžių tvirtinimo vietose. Vėliau išbandomi tiek dyzelinis, tiek ir darbinis varikliai.
Patikrinus, kaip varikliai veikia tuščia eiga, pajungiama pagrindinė mova, stebimas reduktoriaus ir reversinio mechanizmo darbas. Reduktorius turi dirbti be pašalinių garsų, galimas tik nedidelis triukšmas.
Pakaitomis kelis kartus įjungiamos kairė ir dešinė reversinio mechanizmo movos. Tada patikrinamas sukimo mechanizmas, viršutinis darbinis mechanizmas ir frikcionai. Stebima, kaip prie varančiųjų skriemulių prisiglaudžia juostos ir frikcionų trinkelės. Leidžiamas juostų persikreipimas frikcioninių movų skriemulių atžvilgiu - ne daugiau 3 mm. Vėliau tikrinamas gervės strėlės veikimas. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į stabdžio veikimą.
Kitas etapas - keliamosios ir traukiančiosios gervių tikrinimas. Tikrinamas frikcionų ir stabdžių veikimas ir kaip tampriai juostos priglunda prie skriemulių diskų stabdančių paviršių bei nuo jų nutolsta. Patikrinamas ekskavatoriaus kaušo veikimas.
Sukimo mechanizmas tikrinamas pakėlus kaušą ir pakaitomis įjungiant kairį ir dešinį reversinio mechanizmo frikcionus, stebint ar sukamasi tolygiai ir kaip veikia stabdžiai. Kiekvieną reverso frikcioną būtina įjungti 8 - 10 kartų. Atraminiai platformos ritinėliai turi laisvai suktis aplink savo ašis, nestrigti, tepalas turi pasiekti visas besitrinančias ekskavatoriaus dalis.
Jeigu pastebimi trūkumai, jie šalinami ir ekskavatorius tikrinamas iš naujo.
Ekskavatoriaus tikrinimas su apkrova
Ekskavatorius su apkrova tikrinamas specialioje kirtavietėje arba aikštelėje. Ekskavatoriaus kaušas užpildomas ir jis atlieka pagrindinius darbinius veiksmus: pakelia ir nuleidžia kaušą, ištiesia ir įtraukia strėlę, pasisuka, pajuda iš vietos į vietą. Visi mechanizmai turi veikti tvarkingai, nestrigti.
Variklis tikrinamas kasant gruntą, posūkiuose, judant tiek horizontaliai, tiek ir kylant į kalniuką. Tuo pat metu stebima, kaip veikia kuro padavimo sistema, tikrinama vandens ir tepalų temperatūra. Variklio veikimas įvertinamas ir jo klausant: neturi būti jokių pašalinių garsų.
Įjungta sankabos mova turi užtikrinti visišką sukimo momento perdavimą, išjungta - visišką variklio atjungimą nuo transmisijos.
Ekskavatoriaus važiuoklės veikimas tikrinamas pasiekus dokumentacijoje nurodytą greitį. Bandymų metu ekskavatorius turi nuvažiuoti ne mažiau 500 m.
Ekskavatoriaus važiuoklės patikrinimas
- kaip tiesiai juda ekskavatorius. 100 m atstume leidžiamas 3 - 5 m nukrypimas nuo numatyto kurso;
- ar lengvai ekskavatorius pasisuka ir kaip veikia vikšrų mechanizmas. Šis tikrinimas atliekamas horizontalioje aikštelėje, pakaitomis kiekvienam vikšrui.
- ar tiksliai vikšrų juosta gulasi ant varančiųjų ratų;
- ar ekskavatorius gali įveikti dokumentuose nurodyto aukščio kalniukus;
- ar nekaista guoliai;
- ar tinkamai veikia visi įjungiami mechanizmai ir pavaros.
Sukimo mechanizmas tikrinamas, kai ekskavatorius pasemia pilną kaušą ir sustoja horizontalioje aikštelėje. Strėlė palenkiama 45 laipsnių kampu. Esant tokiai padėčiai platforma kelis kartus pasukama į dešinę ir kairę 250 - 300 laipsnių. Ji turi judėti lengvai, atraminiai volai neturi prasisukti, ant jų paviršiaus neturi būti pažeidimų.
Slėginis mechanizmas tikrinamas kelis kartus išstumiant ir įtraukiant pakrauta kaušą. Bandymo metu strėlė turi judėti lengvai.
Keliamosios gervės stabdžių ir frikcionų stabdžių bandymui krovinys iškeliamas į maksimalų aukštį, palaikomas ten ir tada ramiai nuleidžiamas. Veiksmas kartojamas kelis kartus.
Su apkrova ekskavatorius bandomas keturias darbines valandas.
Ekskavatoriaus apžiūra po bandymų
Po bandymų su apkrova, ekskavatorius grąžinamas į remonto dirbtuves, kur dar kartą viskas kruopščiai apžiūrima. Jeigu trūkumų ir naujų gedimų nepastebima, ekskavatorių galima atiduoti eksploatuoti.
Kategorijos: Tvenkiniai, žuvies auginimas, prekyba mailiumi, Žemės ūkio ir miško technika, Miško technika, įranga, remontas, miškovežiai, Žemės ūkio ir miško technikos remontas, Žemės ir miškų ūkio technikos atsarginės dalys
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
