
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Valgomasis sausmedis (Lonicera caerulea), dažnai vadinamas mėlynuoju sausmedžiu – tai sausmedinių (Lonicera) genties augalų rūšis. Natūrali augalo paplitimo sritis yra vidutinio klimato zona Šiaurės pusrutulyje, kur jis auga paupių pievose, miškuose, kalninėse tundrose ir krūmynuose, taip pat subalpinėje zonoje ir miškų juostoje.
Visos valgomojo sausmedžio formos yra lapus metantys krūmai, kurių aukštis siekia iki 2,2-2,5 metro. Mėlynojo sausmedžio krūmo gyvenimo trukmė yra 50 metų ir daugiau. Lapai yra ovalios formos, pilkšvai žali, padengti lengvu vaško sluoksniu. Jų ilgis siekia iki 8 centimetrų, o plotis - iki 3 centimetrų. Lapai išsidėstę priešais vienas kitą. Žiediniai pumpurai formuojasi ant praėjusių metų ūglių ir pradeda vystytis per kelias dienas po pavasario atšilimo. Žiedai yra mažos, iki 2 centimetrų dydžio, gelsvos, varpelio formos poros. Jie pasirodo kovo viduryje. Priklausomai nuo oro sąlygų, žydėjimas trunka 20-25 dienas.
Mėlynojo sausmedžio žiedai yra dvilyčiai, tačiau augalas yra savidulkis. Vaisių užmezgimui būtinas kryžminis apdulkinimas. Kuo daugiau skirtingų veislių auga viename sode, tuo gausesnis derlius. Jei sodinama tik vienos veislės augalai, net ir gausiai žydint derlius bus menkas.
Sausmedžio uogos auga gana kompaktiškai, jas nesudėtinga rinkti. Kai kurių veislių, ypač senesnių būna skirtingas brendimo laikas. Tai apsunkina masiškesnį derliaus surinkimą, bet gali prailginti valgymo sezoną.
Mėlynojo sausmedžio vaisiai yra pailgos mėlynos uogos, savo išvaizda kiek primenančios girtuokles. Jų skersmuo siekia apie 1 centimetrą, o ilgis - iki 5 centimetrų. Uogų masė gali viršyti 3 gramus. Minkštime yra iki 20 smulkių, valgant beveik nejuntamų sėklų. Vaisiai turi malonų skonį su būdingu kartumo prieskoniu, kuris ypač būdingas senesnėms veislėms. Vaisiai savo būdingą spalvą įgauna likus 1-2 savaitėms iki pilnos brandos, todėl prieš derliaus nuėmimą būtina įsitikinti, ar uogos visiškai sunokusios, nes nesubrendusios uogos yra prasto skonio. Uogų sultys yra tamsios, stipriai dažančios.
Šiuo metu selekcininkai siekia ne tik pagerinti desertinį vaisių skonį, ilgesnį laikymo laikotarpį ir derlingumą, bet ir padaryti uogas tinkamesnes mechanizuotam derliaus nuėmimui. Naujos rusiškos ir kanadietiškos veislės pasižymi tvirtesnėmis, vienodai subręstančiomis uogomis su sausu uogkočiu ir storesne odele. Šios savybės leidžia efektyviai naudoti mechanizuotą derliaus nuėmimą ir rūšiavimą. Uogos tradicinėse šaldymo kamerose gali būti laikomos iki dviejų savaičių. Tačiau vis dar vyksta selekcijos darbai, siekiant pratęsti laikymo trukmę. Kai kurių veislių vaisiai gali būti laikomi iki 3-4 savaičių.
Senųjų valgomojo sausmedžio veislių vaisių skonis paprastai yra rūgštus ir sutraukiantis. Naujosios valgomojo sausmedžio veislės daugiausia pasižymi desertiniu skoniu. Jų vaisiai yra saldūs, neturintys rūgščiai kartaus poskonio. Mėlynojo sausmedžio uogos sunoksta pirmosios sezono metu - jau gegužės mėnesį, net anksčiau už braškes ir šešiomis savaitėmis anksčiau nei šilauogės.
Mėlynojo sausmedžio krūmai dera kiekvienais metais, o jų derlingumas didėja iki 15 metų amžiaus. Dvimečiai daigai pradeda derėti antraisiais arba trečiaisiais metais po pasodinimo. Vidutinis derlius siekia apie 3 kilogramus nuo krūmo, tačiau kai kuriais atvejais gali siekti iki 8 kilogramų.
Valgomojo sausmedžio vaisiai yra turtingi įvairių vitaminų ir mineralų. Jie turi karotino (provitaminas A), tiamino (B1), riboflavino (B2), folio rūgšties (B9), piridoksino (B6), rutino (P), taip pat pektinų ir taninų. Vaisiuose yra daug organizmui naudingų makroelementų, tokių kaip magnis, baris, natris, kalis, kalcis, fosforas, ir mikroelementų, tokių kaip manganas, varis, silicis ir jodas.
Pagal vitamino C kiekį (40-60 mg%) mėlynojo sausmedžio uogos nenusileidžia citrinoms. Kai kurių šaltinių duomenimis, vitamino C koncentracija lapuose gali siekti iki 200 mg%. Uogos taip pat turi daug antioksidantų ir polifenolių, kurių kiekis yra kelis kartus didesnis nei paprastosios mėlynės (Vaccinium myrtillus).
Mėlynojo sausmedžio ORAC rodiklis (antioksidantų gebėjimas neutralizuoti laisvuosius radikalus) siekia 13400 µmol/100 g - tai yra vienas aukščiausių rezultatų tarp vaisių. Uogos pasižymi dideliu sausojo medžiagų kiekiu (19%) ir cukraus (12,5%), kurio didžioji dalis yra gliukozė (75%), taip pat fruktozė, galaktozė ir kiti junginiai.
Šių medžiagų dėka mėlynojo sausmedžio uogos yra naudingos vėžio, širdies ligų ir diabeto profilaktikai.
Šis augalas mėgsta šviesą, tačiau šešėlyje nežydi ir neduoda vaisių. Aktyvių temperatūrų suma, reikalinga augalo augimui ir vaisių formavimuisi, yra 420-520 °C. Norint užtikrinti gerą derlingumą, būtina sodinti mažiausiai 2-3 skirtingas veisles. Augalas nėra reiklus dirvožemiui - toleruoja platų rūgštingumo diapazoną nuo 3,9 iki 7,7 pH, tačiau geriausius rezultatus pasiekia augdamas silpnai rūgščiuose arba neutraliuose dirvožemiuose (pH 5,5-6,5). Augalas mėgsta drėgmę, tačiau netoleruoja užmirkimo. Sausringu pavasario laikotarpiu būtina laistyti intensyvaus augimo ir vaisių formavimosi metu, nes trūkstant vandens sumažėja derlius ir suprastėja vaisių skoninės savybės.
Sausmedžio krūmai sodinami ratu, bus kaip dekoratyvinio landšafto elementas. Kiek toliau panašiai susodintos šilauogės. Sodinimas ratu turi daug privalumų. Kol sausmedis pasiekia apie 50- 70 centimetrų juos reikėtų apsaugoti nuo stirnų, jos nuėda viršūnėles. Ratu lengva apjuosti vientisa tvora žiemai. Iš šiaurinės pusės sodinant aukštesnius krūmus, iš pietinės žemesnius užtikriname tolygų šviesos kiekius krūmams. Pagerinamas žiedų apdulkinimas.
Pirmaisiais 5-7 metais atliekamas tik sanitarinis genėjimas. Vėlesniais metais, kai laja tampa tanki, rekomenduojama atjauninamoji genėjimo procedūra, kurią geriausia atlikti rudenį, kai nukrenta lapai, arba ankstyvą pavasarį (kovo-balandžio mėnesiais). Senstantys lajos elementai turėtų būti genimi 30-50 cm virš vietos, kur išauga stambi stiebo atžala. Atliekant esminį lajos atnaujinimą, taikomas stiprus genėjimas - iki kelmo, paliekant apie 0,5 m nuo žemės.
8 metų sausmedžio krūmas. Laja suformuota, kasmet šalinamos į vidų einančios šakos, išdžiūvusios ir silpnos šakos.
Pirmaisiais metais po pasodinimo sausmedis paprastai nėra genimas, nes augalas dar tik įsitvirtina dirvožemyje ir formuoja šaknų sistemą. Genėjimo nereikia, tačiau svarbu užtikrinti tinkamą laistymą ir mitybą, kad augalas sustiprėtų.
Antraisiais metais sausmedis pradeda aktyviau augti, tačiau genėti dar nereikia, nebent pašalinamos pažeistos ar ligotos šakos. Šiuo laikotarpiu svarbiausia užtikrinti, kad augalas vystytųsi simetriškai ir neišaugtų netinkamų ūglių.
Trečiaisiais metais galima pradėti formuoti augalo lają. Pašalinami silpni, į vidų augantys ar susikertantys ūgliai, kad būtų užtikrintas geras šviesos pralaidumas. Genėjimas atliekamas pavasarį prieš vegetacijos pradžią, kol augalas dar miega.
Ketvirtaisiais metais sausmedis jau būna gerai įsitvirtinęs, todėl atliekamas šviesinantis genėjimas. Pašalinamos senos, silpnos ar pažeistos šakos, kad augalas galėtų toliau aktyviai augti ir formuoti stiprią lają.
Penktaisiais metais atliekamas lengvas formuojamasis genėjimas. Pašalinami pertekliniai ūgliai, kurie trukdo augalui formuoti simetrišką ir atvirą lają. Taip pat galima trumpinti pernelyg ilgas šakas, kad būtų išlaikyta lajos pusiausvyra.
Šeštaisiais metais atliekamas atjauninantis genėjimas, jei augalas pradeda formuoti per daug tankią lają. Pašalinamos senesnės šakos, skatinamas naujų ūglių augimas. Šis procesas pagerina derlingumą ir užtikrina, kad augalas neprarastų energijos palaikant senas šakas.
Septintaisiais metais sausmedis jau būna pasiekęs savo brandą. Atliekamas kasmetinis sanitarinis genėjimas, kurio metu pašalinamos sausos, ligotos ar pažeistos šakos. Taip pat galima atlikti minimalų šviesinimą, jei laja tampa per tanki. Toks genėjimas užtikrina augalo sveikatą ir stabilų derlių ateinančiais metais.
Sausmedžio žiedai formuojasi ant viršutinių praėjusių metų šakelių pumpurų. Genėjimo tikslas nuo 4 metų formuoti kuo daugiau stiprių sausmedžio šakelių su viršutiniais pumpurais. Tai galima padaryti dalį šakų ruošiant kitų metų derliui jas nupjaunant ankstyvą pavasarį paliekant kelis pernykščius pumpurus. Tokios šakos neturės žiedų, augins naujas 3-4 šakeles.
Augalas lengvai toleruoja persodinimą beveik bet kuriame amžiuje. Geriausia sodinti vėlai rudenį. Augalus su uždara šaknų sistema galima sodinti nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Rekomenduojamas atstumas tarp augalų yra 1,5-2 metrai.
Mišinys duobėje išmaišomas, padaroma duobė sodinukui. Įpilama kibiras vandens ir palaukiama kol jis susigers.
Dirvožemio mišinys turėtų būti sudarytas iš velėninės žemės, perpuvusio mėšlo ir durpių arba smėlio santykiu 3:1:1. Šaknų kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi. Duobės gylis turėtų būti 25-30 cm, o skersmuo - 25 cm 2-3 metų krūmams. 5-7 metų krūmams duobės gylis ir skersmuo turėtų būti 50 cm. Kad užsimegztų vaisiai, reikia sodinti ne mažiau kaip 3-5 skirtingų veislių krūmus. Sodinant į duobę galima įdėti 5-7 kg mėšlo, 50-80 g superfosfato ir 40-50 g kalio druskos kiekvienam krūmui. Apačioje rekomenduojama įrengti drenažo sluoksnį iš sulaužytų plytų ar žvyro, 5-7 cm storio. Sodinimo metu šakų genėti nereikia - tai daroma pavasarį, iki stiprių pumpurų poros. Pavasarinio sodinimo metu šakos genimos iš karto.
Valgomojo sausmedžio sodinukas dažniausiai parduodamas konteineryje. Dažniausiai sodinama tokiu pat gyliu arba kiek giliau.
Augalas teigiamai reaguoja į tręšimą ir laistymą. Pirmaisiais dviem metais pavasarį rekomenduojama tręšti azotinėmis trąšomis. 10 litrų vandens ištirpinama 30 g (degtukų dėžutė) karbamido arba amonio salietros ir laistoma po 1-1,5 litro vienam augalui. Laistyti galima tiek per lapus, tiek šaknis, kartu atliekant šaknų ir papildomą tręšimą. Tokius tręšimus galima atlikti kas 2 savaites nuo vegetacijos pradžios iki birželio vidurio. Dėl gausaus mineralinio tręšimo gali pradėti vystytis atsarginiai pumpurai, iš kurių išauga papildomi ūgliai, tankinantys lają.
Lietuvoje parduodamos sausmedžių veislės kryžmažiedės. Dėl to turėtų būti sodinami keli skirtingų veislių krūmai. Atsparumas šalčiui visų veislių didelis. Renkantis valgomuosius sausmedžius verta atsižvelgti į subrendimo laiką, taip galima pailginti derliaus laiką. Taip pat renkamasi pagal uogos dydį ir jos skonines savybes. Galima rinktis pagal augalo augumą, dauguma sausmedžių yra 1,5 metro aukščio, tačiau yra žemesnių ir aukštesnių. Žemesnius galima sodinti į peitinę pusę, aukštesnius už jų. Tada augalai gaus pakankamai pietinės saulės.
Veislė | Subrendimo laikas | Uogos dydis (g) | Derlingumas nuo krūmo (kg) | Uogos skonis |
Siliginka | Birželio pradžia | ~1,4 | 2,5–3,5 | Saldžiarūgštis |
Karina | Birželio vidurys | ~1,2 | 2–3 | Saldžiarūgštis |
Duet | Birželio pradžia | ~1,1 | 2–3 | Saldžiarūgštis |
Blue Velvet | Birželio pradžia | ~1,1 | 2–3 | Saldžiarūgštis |
Siniczka | Birželio pradžia | ~1,1 | 2–3 | Saldžiarūgštis |
Morena | Birželio pradžia | ~1,1 | 2–3 | Saldžiarūgštis |
Wojtek | Birželio pradžia | ~1,5 | 3–4 | Saldžiarūgštis |
Honey Bee | Birželio pradžia | ~1,5 | 3–4 | Saldžiarūgštis |
Aurora | Birželio pradžia | ~1,3 | 2–3 | Saldžiarūgštis |
Indigo | Birželio pradžia | ~1,2 | 2–3 | Saldžiarūgštis |
Jugana | Birželio pradžia | ~1,4 | 2,5–3,5 | Saldžiarūgštis |
Blue Banana | Birželio vidurys | ~1,6 | 3–4 | Saldus |
Boreal Beauty | Birželio pabaiga | ~2,0 | 3–5 | Saldus |
Boreal Blizzard | Birželio pabaiga | ~2,0 | 3–5 | Saldžiarūgštis |
Candy Blue | Birželio vidurys | ~1,5 | 2–3 | Saldus |
Giant Heart | Birželio vidurys | ~1,8 | 3–4 | Saldžiarūgštis |
Dočj Velikana | Gegužės pabaiga | ~2,5 | 3-4 | Saldus |
Leningradskij velikan | Gegužės pabaiga | ~2 | 3-5 | Saldžiarūgštis |
Nimfa | Gegužės pabaiga | ~1,2 | 4-5 | Saldžios |
Strawberry Sensation | Birželio vidurys | ~1,5 | 2–3 | Saldus, su braškių poskoniu |
Vostorg | Birželio pradžia | ~1,5 | 3–4 | Saldžiarūgštis |
Augalas beveik nėra pažeidžiamas ligų ir kenkėjų. Vaisių nokimo laikotarpiu prinokusius vaisius lesinėja strazdai ir žvirbliai.
Šis augalas gerai dauginasi žaliais auginiais, išlaikydamas veislių savybes. Auginio brandą galima patikrinti lenkiant - tinkami dauginimui auginiai nelinksta, o lūžta su būdingu traškesiu. Auginiai pjaunami žydėjimo pabaigoje, kai pasirodo pirmieji žali vaisiai. Jie turi būti išpjauti iš vidurinės ūglio dalies, turėti 2-3 tarpubamblius. Viršutinis auginio pjūvis daromas horizontaliai, paliekant 1-1,5 cm nuo pumpurų, o apatinis - įstrižai, 45° kampu. Apatinės tarpubamblių lapų plokštelės visiškai pašalinamos, o viršutinės patrumpinamos daugiau nei per pusę.
Trumpi vieno tarpubamblio auginiai įsišaknija apie 60%, o įprasti, turintys 2-3 tarpubamblius, - 70-95%. Taip pat gerai įsišaknija ūglių viršūnės ir auginiai su „kulniuku" (apatinės ūglio dalies lūžis nuo daugiamečio stiebo). Jeigu auginiai ruošiami aktyvaus augimo metu, jų įsišaknijimo tikimybė siekia 45-60%. Neprinokę auginiai gali pūti dėl didelės drėgmės. Auginiai įsišaknija ir be šaknų stimuliatorių, tačiau jų naudojimas padidina stipriai išsivysčiusių augalų procentą.
Dirvožemio mišinys auginimui turėtų būti durpių ir smėlio santykiu 1:3. Auginiai sodinami 45° kampu. Substrato ir oro drėgnumas turi siekti apie 85%, o temperatūra - 20-25 °C. Įsišakniję auginiai paliekami toliau augti toje pačioje vietoje 1-2 metus. Sėklinis dauginimas naudojamas tik selekcijos tikslais, nes tokiu būdu veislių savybės nepersiduoda.
Tai vertingas medingas augalas. Uogos tinka vartoti šviežios, taip pat iš jų gaminami džemai ir kompotai. Kai kurios veislės pasižymi dekoratyvia, tankia pusapvalės formos laja, kuri gražiai atrodo net be formuojamojo genėjimo. Tokie augalai tinka sodinti pavieniui ar grupėmis. Ypač efektingai sausmedis atrodo derinant jį su koloniniais kadagiais.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Graikški riešutmedžiai, graikiškų riešutmedžių sodinimas, vieta, veislės, genėjimas ir priežiūra
Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas
Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Jazminai, kaip auginti jazminus, vieta ir dirvožemis jazminams, jazminų sodinimas ir priežiūra
Alyvų auginimas, dekoratyvinės alyvų veislės, alyvų sodinimas, alyvų genėjimas ir alyvų priežiūra
Rododendrai, rododendro sodinimas, priežiūra, dirvožemis rododendrams, rododendrų tręšimas
Valgomasis sausmedis, mėlynojo sausmedžio uogos, sausmedžio sodinimas, dirvožemis sausmedžiams, priežiūra
Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams?
Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas
Putinai, kaip auginti putinus, kaip sodinti ir prižiūrėti putinus, putino genėjimas
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Geriausios vėlyvos obelų veislės, žieminės obelys, kokios žieminių obelų veislės atsparios ligoms, šalčiams
Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas, abrikosus. Geriausias genėjimo laikas, aukštaūgių ir žemaūgių vaismedžių formavimas
Medžio priežiūra, medžio priežiūros darbai, medžių sodinimas, medžių genėjimas, medžių pjovimas, šakų sutvarkymas, šakų susmulkinimas, kelmų naikinimas, medžių gydymas
Vynuogės, kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos
Automatinės laistymo sistemos įrengimas, lašelinis, požeminis laistymas, vejos, sodo, daržo laistymas
Baltoji eglė, dekoratyvinės eglės, dekoratyvinių eglučių sodinimas, sidabrinių eglių priežiūra, baltųjų eglių veislės, eglių genėjimas, ligos ir kenkėjai
Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms.
Aktinidijos, aktinidijų sodinimas, aktinidijų priežiūra, aktinidijų auginimas, aktinidijų genėjimas, aktinidijų dauginimas, aktinidijų veislės
Medlievų auginimas, medlievų sodinukai, medlievų sodinimas, medlievų priežiūra, medlievų ligos ir kenkėjai, medlievų veislės
Šilkmedis, šilkmedžio sodinimas, kaip auginti šilkmedį, šilkmedžių priežiūra, kaip dauginti šilkmedį
Raudonųjų ir baltųjų serbentų auginimas, raudonųjų ir baltūjų serbentų sodinimas, raudonųjų ir baltųjų serbentų veislės, raudonųjų ir baltųjų serbentų ligos, priežiūra, genėjimas
Agrastai, kaip auginti agrastus, agrastų sodinimas, agrastų priežiūra, agrastų veislės, agrastų ligos ir kenkėjai
Dekoratyviniai kadagiai, dekoratyvinių kadagių sodinimas, kadagių genėjimas, priežiūra, dekoratyvinių kadagių rūšys ir veislės, kadagių ligos ir kenkėjai
![]() |
1 2 |
![]() |
1 2 |
Šildantys anglies pluošto apklotai
Apsauga su aukštos kokybės šaknų barjeru
Ąžuolai, liepos, skroblai, beržai, katalpos, krūmai
Medžių, dekoratyvinių krūmų sėklos
Akmenų laidojimo frezos, sodmenų iškasimo kombainai, mobilios laistymo ri...
Repelentas „Cervacol® Extra“ miškų ūk...
Repelentas skirtas laukiniams gyvūnams atbaid...
Vaškas sodinukams „Kva...
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau