Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Tręšimas turi labai didelę reikšmę  aviečių derliui. Trašų trūkumą ar perteklių išduoda aviečių lapų spalva, augalų augimo greitis, stiebų kiekis krūmuose ir jų augumas, tarpubamblių ilgis. Tikslų trąšų poreikį galima nustatyti tik atlikus cheminius uogakrūmių lapų  tyrimus laboratorijoje.  O bendrieji aviečių auginimo  ir tręšimo principai paprasti - humusinga dirva, iš mineralinių trąšų - azotas pavasarį, o kalis ir fosforas - rudeniop.

Organinės trąšos avietėms

Avietės geriausiai auga purioje ir humusingoje dirvoje, todėl labai didelė organinių trąšų svarba. Kiekvienais metais rudenį arba pavasarį dirva praturtinama 20 - 30 t/ha (2-3 kg/kv.m) perpuvusio mėšlo, geriausia jei pūdyto sluoksniuojant su durpėmis (1:1). Tokį mišinį rekomenduojama praturtinti 15-25 kg/t superfosfato (15-20 g kilogramui mišinio).

Mažėjant galimybių gauti mėšlo, jį galima pakeisti smulkintos žolės ir durpių mišinio kompostu. Šaknų zoną rekomenduojama papildomai užbarstyti 2-6 centimetrais storio  durpių mulčiu. Jis neleis išgaruoti drėgmei, kurios trūkumui avietės labai jautrios.
Didesnis derlius bus, jei žydėjimo ir butonatizacijos metu aviečių krūmai bus laistomi skiestomis paraugintomis srutomis. Galvijų mėšlas skiedžiamas vandeniu santykiu 1:2.2, paukščių mėšlas -  1:3. Paraugintos srutos dar skiedžiamos atitinkamai  1:5 ir 1:10 ir laistomos palei šaknis, kad neapdegintų lapų.

Mineralinės aviečių trąšos

Per sezoną gerai derantis avietynas iš hektaro paima apie 50 kg azoto, 65 kg kalio ir apie 15 kilogramų fosforo. Didžioji dalis šių mineralinių medžiagų panaudojma stiebams ir lapams užauginti.  Jaunos avietės tręšiamos amonio salietra (azoto traša) 300 - 350 kg/ha ( 30-35 g/kv.m) per 3 - 4 kartus. Pirmasis tręšimas balandžio pradžioje, antrasis - gegužės pradžioje ir vėliau kas dvi savaites.
Derančios avietės tręšiamos anksti pavasarį ir žydėjimo pradžioje. Kasmet įterpiama 200 - 250 kg/ha ( 20-30 g/kv.m) amonio salietros. Pavasarį įterpiama didesnioji amonio salietros (arba kitos azoto trąšos) dalis -  apie 2/3.

Remontantinėms avietėms reikia didesnio kiekio azoto trąšų -  apie 250 - 300 kg/ha arba 25-30 g/kv.m amonio salietros.

Tręšiant amonio sulfatu trąšų kiekis didinamas apie 70 procentų.  Pertręšti aviečių azotu negalima, nes pailgėja vegetacijos laikotarpis ir aviečių stiebai gali nesubręsti, o žiemą lengviau iššalti.

Kalio trąšomis tręšiama rudeniop, geriausia tokiomis, kurios neturi chloro. Tai gali būti kalio sulfatas arba kalimagnezija. Kasmetinė norma  - 200- 250 kg/ha (20-25 g/kv.m) kalio sulfato arba 350-500 kg/ha (35-50 g/kv.m) kalio magnezijos.

Rudenį tręšiama ir fosforo trąšomis, jei jo dirvoje trūksta. Superfosfato įterpiama apie 150 kg/ha (15 g/kv.m).

Kalcio trąšos padeda pagerinti uogų išvaizdą ir geresnį išsilaikymą. Tręšiama per lapus 0,4 procentų kalcio salietros tirpalu. Maistinių medžiagų įsisavinimą  pagerina antžeminis aviečių tręšimas kalcio trąšomis (nitroboras 200- 300 kg/ha arba 20-30 g/kv.m).

Kalio trūkumas avietėms

Mikroelementai avietėms

Geležis avietėms labai svarbus mikroelementas. Esant jo trūkumai gelsta stiebų viršūnėlės, smulkios lapų gyslos pasidaro žalios. Tokiu atveju, peržydėjus avietėms kas savaitę 3-4 kartus purškiama geležies chelato tirpalu, kad augalai įsisavintų geležį per lapus.

Aviečių krūmų požymiai, rodantys trąšų trūkumą ar perteklių

• Azoto pakanka, jei tarpubambliai apie  10 centimetrų. Trumpesni rodo azoto trūkumą, ilgesnį perteklių. Lapai būna blyškesni.
• Jei trūksta kalio, aviečių lapai smulkėja, ruduoja kraštai ir jie atrodo lyg apdeginti, nudžiuvę lapai ilgai kabo ant stiebų, vystosi tarpgyslinė lapų nekrozė.
• Jei trūksta fosforo, formuojasi ploni stiebai, lapai purpurinio arba violetinio atspalvio, anksti krenta.
• Jei trūksta magnio, apatiniai lapai gelsta, tarp gyslų - margi. Neutraliose ir šarminėse dirvose avietės purškiamos 2 procentų koncentracijos magnio sulfato tirpalu, rūgščiose dirvose tręšiama 400-600 kg/ha (40-60 g/kv.m) dolomitmilčių.

Straipsnyje remtasi Dr Loretos Buskienės, LSDI ir kitų leidinių informacija