Agrastų auginimas

2022-09-21 09:55   Peržiūros : 24629   Spausdinti


Agrastai (lot. Ribes uva-crispa, angl. gooseberry, vok. stachelbeere, rus. крыжовник) - tai agrastinių šeimos (Grossulariaceae) daugiamečiai uogakrūmiai. Jie nereiklūs, atsparūs šalčiams ir derlingi. Krūmai gali derėti apie 30 metų, nors produktyviausi - iki 15 metų.

Agrastai


Vietos agrastams parinkimas

Agrastams reikia saulėtos vietos, nors tinka ir silpnai užtemdyta. Kalvotose vietovėse agrastams parenkamas šlaito vidurys ar viršūnė. Agrastai mėgsta drėgną dirvą, tačiau ji neturi būti įmirkusi, gruntiniai vandenys turėtų būti daugiau kaip 1-1,5 m gylyje. Agrastams iš esmės tinka visos dirvos, tačiau labiausiai jie mėgsta priemolio ir priesmėlio neutralią ar silpnai rūgščią (apie pH 6) dirvą. Jei dirva pavasarį perdrėksta, reikia supilti 15-25 cm aukščio purios žemės vagas.


Agrastų sodinimas

Agrastai sodinami į  40-50 cm skersmens ir 30-40 cm gylio duobę. Atstumai tarp eilių turėtų būti 1,5-2 m, o tarp krūmų - 1-1,5 m. Atstumai tarp krūmų nustatomi atsižvelgiant į agrastų augumą, krūmijimąsi, dirvos derlingumą. Jei sodinama į smėlėtą gruntą, į duobę reikia dėti molio ir jį suplūkti (5-7 cm). Sodinant į molingą dirvą, kurioje kaupiasi vanduo, duobėje iš stambiagrūdžio žvyro arba skaldos padaromas drenažas. Duobė užpildoma puriu komposto ir derlingosios žemės mišiniu. Sunkioje dirvoje galima įmaišyti stambiagrūdžio smėlio, smėlingoje - priemolio. Papildomai į kibirą mišinio dedama 15-20 g superfosfato, 10-15 g kalio chlorido.

Sodinant pramonines plantacijas, dirva gerai įdirbama, išnaikinamos visos piktžolės, ypač šakninės. Priklausomai nuo dirvos derlingumo, 1 m2 naudojama 10 kg komposto, 30-40 g superfosfato, 15-20 g kalio chlorido.

Sodinti geriausia rudenį (rugsėjo pabaigoje) arba anksti pavasarį, kol neišsprogsta pumpurai. Konteineriuose ir vazonuose auginamus agrastus galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Sodinant pašalinamos nulūžusios šakutės, iki 20 cm patrumpinamos šaknys. Agrastai sodinami taip, kad po žeme atsidurtų dalis, esanti 5-6 cm žemiau šaknies kaklelio. Priemolio dirvoje sodinukas sodinamas įstrižai, kad lengviau išleistų papildomas šaknis. Atvirų šaknų sodinukų šaknys ištiesinamos, atsargiai užpilamos žemės mišiniu ir sutankinama. Pasodintas krūmas paliejamas kibiru vandens. Sodinant sodinukus atviromis šaknimis, stiebai patrumpinami iki 3-4 pumpurų.

Agrastų sodinimas
Konteineryje augintas agrastas dera jau kitais metais

 

Agrastų auginimas

Agrastai nėra daug priežiūros reikalaujantis augalas. Molingame dirvožemyje reikėtų papurenti dirvą arba mulčiuoti padžiovinta vejine žole aplink krūmus. Lengvesnėje ir skurdesnėje priemolio dirvoje augančius agrastus reikėtų kasmet patręšti organinėmis trąšomis (geriausia naudoti kompostą, mineralines trąšas). Krūmui reikia kibiro komposto, 20-30 g kalio sulfato (kalio chlorido nenaudoti), 50-80 g superfosfato. Derlingesnėje dirvoje augantys agrastai tręšiami kas antrus metus, tačiau geriau mažesniais kiekiais patręšti kasmet. Trūkstant kalio, ima ruduoti lapų krašteliai. Pirmą kartą tręšiama kovo pabaigoje, iš karto po žydėjimo, o paskui - po derliaus nuėmimo, kad augalas geriau pasiruoštų žiemai. Po žydėjimo rekomenduojama papildomai patręšti paraugintu karvių arba paukščių mėšlu.

Agrastų priežiūra
Žydintys agrastai

Nors agrastai savidulkiai, jie geriau dera, jei šalia auga daugiau agrastų krūmų.

Agrastų krūmams reikia padaryti horizontalius šakų laikiklius. Priklausomai nuo veislės ir šakų ilgumo, daromi 20-40 cm aukščio aptvarėlis.


Agrastų genėjimas

Agrastai genimi siekiant praretinti krūmą ir taip sumažinti grybinių ligų pavojų. Reguliariai atnaujinant šakas, paliekant tik derlingiausias, galima tikėtis didesnio derliaus. Pačios vertingiausios šakos būna 5-7 metų. Genint reikia palikti tiek pat stipriausių pirmamečių stiebų, kiek pašalinama senų šakų. Senesnės šakos netrumpinamos, išpjaunamos prie pagrindo. Agrastų krūmas turėtų turėti 20-25 šakų.

Svarbus vasarinis genėjimas nuimant derlių. Šio genėjimo metu galima patrumpinti pirmamečius ūglius. Dažniausiai agrastai jau nebeleidžia šoninių šakelių, bet ima kaupti maistines medžiagas likusiuose pumpuruose, tame tarpe ir ankstesnių metų. Taip krūmas išlieka kompaktiškas derėdamas ant senesnių šakučių. Nekarpant agrasto šakos išilgėja, apatinės šakos dalys nuplinka. 

Pavasarį nukarpant praėjusių metų šakučių viršūnes prarandami stipriausi žiediniai pumpurai

Agrastų auginimas

Didžiausi agrastai būna pernykščių šakučių paskutiniuose pumpuruose. Nekarpant vasarą šakos pasidarys ilgos ir guls ant žemės.


Agrastų dauginimas

Agrastus labai lengva dauginti atlankomis. Tam parenkami sveiki, derlingi krūmai, palenkiami tik sveiki, stiprūs šoniniai stiebai. Šaknijimo vietoje reikia supurenti žemę, galima naudoti kompostą. Prispaustas stiebas užberiamas žemių sluoksniu, galima apdėti žoliniu mulčiumi. Pavasarinės atlankos rudenį jau būna išaugusios į stiprų krūmą, kurį reikia neiškasant atskirti nuo pagrindinio krūmo. Persodinti į pagrindinę vietą naują krūmą galima kitą pavasarį ar rudenį.
Agrastai taip pat dauginami žaliaisiais auginiais. Optimalus laikas - sustojus aktyviai vegetacijai, birželio mėnesį. Auginiai turėtų būti 5-7 cm ilgio, jokiu būdu negalima nupjauti viršūnės ar trumpinti lapų. Auginiai paruošiami sodinti naudojant augimo stimuliatorius. Galiausiai įsmeigiami (2 cm) į durpių ir smėlio (1 : 1) mišinį. Substratas turėtų būti 18-20 oC temperatūros. Laistoma purškiant pulverizatoriumi. Po įsišaknijimo galima palaistyti mineralinių trąšų mišiniu (azotas, fosforas, kalis (1 : 2 : 1), 1 % tirpalu.


Agrastų veislės

Europietiškų veislių agrastų uogos būna didelės, tačiau jos mažai atsparios valkčiui. Kryžminant su amerikietiškomis veislėmis (kurių uogos mažesnės), gaunamos atsparesnės valkčiui veislės. Amerikietiškos veislės taip pat yra didesnio augumo. Kryžmintos veislės išsiskiria didesnėmis nei amerikietiškų veislių uogomis, atsparumu ligoms ir šalčiams bei derlumu.

„Robustenta" - ankstyva didelių žaliųjų agrastų veislė, sukurta Anglijoje. Krūmai vidutinio augumo, išsikeroję. Veislė labai derlinga, priskinama 8-10 kg uogų nuo krūmo. Uogos saldžios, skanios. Atspari valkčiui.

„Juodasis" - ankstyva veislė, sukurta Rusijoje. Krūmai augūs, neišsikeroję. Uogos tamsiai raudonos, vidutinio dydžio, malonaus saldžiarūgščio skonio. Veislė derlinga, priskinama  6-10 kg uogų nuo krūmo. Atspari valkčiui. Stiebai vidutiniškai spygliuoti.

„Invicta" - labai derlinga agrastų veislė. Uogos gana stambios, šviesiai žalios, švelnaus saldžiarūgščio skonio, prinoksta liepos viduryje. Veislė palyginti atspari grybelinėms ligoms. Krūmas vidutinio augumo.

„Hinonmaki Rot" - europinių ir amerikinių raudonųjų agrastų hibridas, sukurtas Suomijoje. Uogos vidutinio dydžio, rausvos, plona odele. Veislė atspari šalčiui ir ligoms, derlinga, krūmas neaugus.
„Bespyglis" - Lietuvoje sukurta valkčiui atspari veislė. Uogos raudonos, vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, skanios, plona odele. Vidutinio ankstyvumo veislė, beveik be dyglių. Derlius - apie 6 kg nuo krūmo. Krūmai aukšti ir glausti.

„Hinonmaki Gelb" - derlinga geltonųjų agrastų veislė, atspari ligoms ir šalčiams, nereikli. Uogos vidutinio dydžio, žalsvos, prinoksta anksti, liepos viduryje,  saldaus ar saldžiarūgščio skonio.
„Rezistent" - vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos žalios, vidutinio dydžio, švelniai saldžiarūgštės, plona odele, sunoksta liepos pabaigoje, naudojamos ir perdirbti.

„Izabela" - atspari grybinėms ligoms ir nereikli dirvožemiui veislė. Krūmai dideli, augūs. Uogos nedidelės, raudonai violetinės, saldžios ir aromatingos.

„Capivator" - besėklių, bespyglių agrastų veislė. Uogos vidutinio dydžio, raudonos. Veislė atspari grybinėms ligoms ir šalčiams.


Agrastų veislės


Agrastų ligos ir kenkėjai

Agrastų valktis. Valktį sukelia agrastiniai valkčiagrybiai, ypač pavojinga senosioms europinėms didžiauogėms veislėms. Atsparesnės veislės išvedamos kryžminant su Šiaurės Amerikos agrastų veislėmis. Ligos požymiai pasirodo vasaros viduryje - ant jaunų lapų, ūglių, uogų atsiranda balta voratinkliška grybiena. Vėliau ji paruduoja, sutankėja, tampa panaši į veltinį. Lapai ima džiūti, suktis, bet lieka ant stiebų, ūgliai deformuojasi. Uogos apsitraukia apnašomis, sutrūkinėja, tampa netinkamos naudoti.
Ligai plisti palankūs drėgni ir šilti orai. Pertręšimas, ypač azotinėmis trąšomis, taip pat pavojingas. Siekiant sumažinti valkčio pavojų, agrastų nereikėtų sodinti pavėsyje, taip pat krūmą būtina genėti ir pašalinti nudžiūvusias šakas. Rudenį lapus ir nukritusias uogas būtų gerai sudeginti. Prieš žydėjimą ir nurinkus uogas purškiama sisteminiais fungicidais.

Agrastų priežiūra

Agrastų alternariozė. Ligos sukėlėjas - agrastinis sausgrybis (Alternaria grossulariae). Pažeidžia uogas, lapus, ūglius. Ant lapų atsiranda stambios apskritos rusvai pilkos, blizgančios dėmės. Lapai anksti nukrinta, ūgliai pajuoduoja ir nudžiūsta, uogos traukiasi, pūva, kietėja, raukšlėjasi ir nukrinta. Dažniausiai serga pavėsyje pasodinti, neišgenėti, tankiai susodinti agrastų krūmai. Saugant nuo ligos šalinami lapai, uogos, sergančios šakos - viskas užkasama arba sudeginama. Purškiama fungicidais.

Deguliai (antraknozė). Plinta ant lapų, jaunų ūglių, uogų. Apie 1 mm dydžio netaisyklingos formos tamsiai rudos dėmės atsiranda vasarą. Vėliau jos pajuoduoja, pasidaro blizgios ir padidėja dvigubai ar trigubai. Ligai progresuojant dėmės susilieja, lapai ima rusti, sukasi ir džiūsta. Uogos lėčiau noksta, kietėja, praranda skonį. Nusilpęs krūmas žiemą gali nušalti. Liga pradeda plisti nuo apatinių lapų, ilgainiui belieka stiebai su jaunais lapeliais. Ligai palankus pavėsis, drėgnas vėsus oras. Reikėtų pašalinti užkrėstus lapus, uogas ir stiebus. Padeda tręšimas kalio trąšomis. Fungicidais purškiama prieš žydėjimą, po žydėjimo ir nurinkus uogas.

Agrastų miltligė. Miltligė - plačiai paplitusi agrastų liga, kurią sukelia agrastinis pelenis. Liga pažeidžia tik lapus, kuriems susirgus viršutinėje dalyje susidaro balta voratinkliška grybiena. Pažeisti lapai anksčiau baigia vegetaciją ir nudžiūsta.



Šviesmargė. Ligą sukelia serbentinis rutulgrybis. Viena iš žalingiausių ligų, kurios pažeidžia lapus, jaunus ūglius, pumpurus, kartais uogas. Pradžioje ant lapų atsiranda rudos, vėliau - šviesėjančios su neplačiu rudu apvadu apvalios ar kampuotos 2-3 mm dydžio dėmės. Ligai progresuojant, dėmės susilieja, lapai ima džiūti ir galiausiai nukrinta. Pažeisti ūgliai nustoja augti, uogos smulkėja. 
Ligą skatina aukšta temperatūra ir drėgmė, geriau vystosi neišgenėtuose ir tankiuose krūmuose. Pirmieji ligos požymiai pasirodo gegužę, ypač išplinta vasaros viduryje. Taikoma tokia pat apsauga kaip nuo degulių.

Askochitozė. Ligos sukėlėjas - grybas Ascochyta ribesia. Ligos požymiai: rudos, vėliau pilkos su rudais pakraščiais apskritos dėmės. Dėmėtos vietos išdžiūsta ir ta lapo dalis iškrinta. Taikoma tokia pat apsauga kaip nuo šviesmargės, alternariozės.

Viksvinės rūdys. Dažna Lietuvoje liga, kurią sukelia viksvinės rūdys. Ji pažeidžia jaunas augalo dalis, lapus, žiedus, užsimezgusias uogas. Ant viršutinės lapų pusės atsiranda rausvai rudos ar geltonai oranžinės dėmės. Pažeisti lapai ima džiūti ir nukrinta, uogos susitraukia ir taip pat nukrinta. Ligos sukėlėjų sporos žiemoja viksvose, todėl jas aplink serbentus reikia nušienauti. Prieš žydėjimą ir po jo purškiama fungicidais.

Raudonspuogė. Ligos sukėlėjas - paprastasis raudonspuogis. Į augalą patenka per augalo žaizdas ir pažeidžia stiebus, šakas, jaunus ūglius. Grybiena, patekusi į kapiliarus, juos užkemša. Pažeistos šakos greitai nudžiūsta. Grybas žiemoja pažeistoje medienoje. Pavasarį nesunku atskirti apkrėstas šakas - žievės paviršiuje išsprogsta nedideli spuogeliai, kuriuose yra grybo sporos. Lietus ir vabzdžiai jas išnešioja aplinkui. Profilaktiškai išpjaustomos pažeistos, nudžiūvusios šakos.


Agrastų naudojimas

Agrastų uogos naudojamos šviežios ir konservuotos. Iš neprisirpusių uogų daromi kompotai, pusiau prisirpusios uogos naudojamos uogienėms, prisirpusios - džemams ir desertams. Iš agrastų išeina puikūs vynai. Agrastų vyno gamybos technologija kaip ir kitų vaisinių vynų ir galima sužinoti iš straipsnio " Naminio vyno gamyba".

Agrastų vyno gamyba


Kategorijos: Sodininkystė, Medelynai, sodinukai , Augalininkystė, žemdirbystė
Svarbu
Vėlyvųjų veislių obelys

Vėlyvųjų veislių obelys

Geriausios vėlyvos obelų veislės, žieminės obelys, kokios žieminių obelų veislės atsparios ligoms, šalčiams  

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Vynuogės, kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Automatinė laistymo sistema

Automatinė laistymo sistema

Automatinės laistymo sistemos įrengimas, lašelinis, požeminis laistymas, vejos, sodo, daržo laistymas 

egliu auginimas

Dekoratyvinių eglių auginimas

Baltoji eglė, dekoratyvinės eglės, dekoratyvinių eglučių sodinimas, sidabrinių eglių priežiūra, baltųjų eglių veislės, eglių genėjimas, ligos ir kenkėjai 

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

aktinidiju auginimas

Aktinidijų auginimas

Aktinidijos, aktinidijų sodinimas, aktinidijų priežiūra, aktinidijų auginimas, aktinidijų genėjimas, aktinidijų dauginimas, aktinidijų veislės 

Medlieva

Medlieva

Medlievų auginimas, medlievų sodinukai, medlievų sodinimas, medlievų priežiūra, medlievų ligos ir kenkėjai, medlievų veislės 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Šilkmedis

Šilkmedžių auginimas

Šilkmedis, šilkmedžio sodinimas, kaip auginti šilkmedį, šilkmedžių priežiūra, kaip dauginti šilkmedį 

Šiluogių auginimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

Raudonieji serbentai

Raudonieji ir baltieji serbentai

Raudonųjų ir baltųjų serbentų auginimas, raudonųjų ir baltūjų serbentų sodinimas, raudonųjų ir baltųjų serbentų veislės, raudonųjų ir baltųjų serbentų ligos, priežiūra, genėjimas 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra 

Agrastai

Agrastų auginimas

Agrastai, kaip auginti agrastus, agrastų sodinimas, agrastų priežiūra, agrastų veislės, agrastų ligos ir kenkėjai 

Vaismedžių ligos

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 

Duobė vaismedžio sodinimui

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas 

Putinų auginimas

Putinų auginimas

Putinai, kaip auginti, sodinti ir prižiūrėti putinus, putino genėjimas 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Vaismedžių purškimas

Vaismedžių purškimas

Kuo ir kada purkšti vaismedžius? 

pavasarinis tręšimas

Pavasarinis tręšimas

Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  

Kadagių auginimas

Dekoratyvinių kadagių auginimas

Dekoratyviniai kadagiai, dekoratyvinių kadagių sodinimas, kadagių genėjimas, priežiūra, dekoratyvinių kadagių rūšys ir veislės, kadagių ligos ir kenkėjai 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4

Linkaičių k., Joniškio sen., Joniškio r.
Telefonas: +370-614-10051, Mobilus: +370-614-10051, +370-682-17590, El. paštas: Rimantas@rsmedelynas.lt

Ostruvkos k., Trakų r.
Telefonas: +370-528-55773 , Mobilus: +370-612-28990, +370-687-76896, El. paštas: info@soltra.lt

Titnago g. 34A, Seniavos k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r.
Telefonas: +370-698-87007, Mobilus: +370-698-87007

Stungių k., Žagarės sen., Joniškio r.
Telefonas: +370-698-19194, Mobilus: +370-698-19194, El. paštas: zagaressodai@yahoo.com
1 2 3 4
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Efektyvi apsauga nuo augalų šaknų praaugimo

Apsauga su aukštos kokybės šaknų barjeru

Želdynėlio medelyne jau pradėta prekyba lapuočiais iš grunto

Ąžuolai, liepos, skroblai, beržai, katalpos, krūmai

Medžių, krūmų sėklos

Medžių, dekoratyvinių krūmų sėklos

Medelynų technika

Akmenų laidojimo frezos, sodmenų iškasimo kombainai, mobilios laistymo ri...

Kvapų repelentas Wildgranix

Repelentas skirtas laukiniams gyvūnams atbaid...

Miško sodinukų apsauga vašku

Vaškas sodinukams „Kva...

Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau