Daržovių sėklų paruošimas sėjai

2022-12-07 22:42 Peržiūros : 9572 Spausdinti

Nuo tinkamai paruoštų sėklų labai priklauso ir derlius. Gerai paruoštos sėklos greičiau dygsta, jų sudygsta daugiau, vienodžiau, daigai būna gerokai stipresni ir turi daugiau galimybių išlikti.

Sėklos paruošimo ciklai

Sėklos paruošimas susideda iš kelių ciklų:

Beicavimas - sėklos dezinfekcija nuo ligų ir kenkėjų.
Mirkymas ir daiginimas dygimui pagreitinti.
Grūdinimas leidžia pasiekti ankstesnį ir gausesnį augalų derėjimą.
Stratifikavimas - sėklų daigumo padidinimas jas laikant sumaišius su smėliu žemoje temperatūroje.

Sėklų beicavimas

Sėklos gali būti dezinfekuojamos naudojant biologinius, cheminius preparatus bei apdorojant termiškai. Biologinės beicavimo medžiagos bei terminis apdorojimas dažniausiai naudojami ekologiniuose ūkiuose. Biologinės medžiagos gali būti augalų dalys turinčios natūralių pesticidinių arba fungicidinių savybių, taip pat naudojami tokių sąvybių turintys antagonistiniai mikroorganizmai.

Augaliniuose beicuose sėklos mirkomos prieš sėją arba naudojamas kiek brangesnis būdas laistyti dirvą po pasėjimo. Naudojamos šaltos ir karštos ištraukos, eterinių aliejų tirpalai vandenyje, alkoholinės ištraukos. Naudojami juodieji serbentai, česnakai, dilgėlės, kadagiai. eglės, kmynai ir kiti augalai.

Antagonistiniai mikroorganizmai grybai ar bakterijos gamina medžiagas, kurios slopina kitų mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ir gali juos net sunaikinti. Tai efektyvesnis beicavimo būdas nei vien augalinių preparatų poveikis. Preparatais iš šių mikroorganizmų padengiama sėkla arba įterpiama į dirvožemį. Taip pat naudojami mikroorganizmai gauti iš vabzdžių kiaušinių. Naudojami naminės musės, kolorado vabalų kiaušiniai.

Biologinės daržovių sėklų beicavimo priemonės, pateiktos A. Stulginskio universiteto mokslininkų

Beicuojama sėkla	Augalinis preparatas		Naikinamas patogenas
Žirniai	Juodieji serbentai (lapų milteliai, lapų šalta vandens ištrauka), paprastasis kaštonas (žievės milteliai, šalta vandens ištrauka) Dilgėlė (šalta vandens ištrauka iš šaknų) Česnakai (šalta vandens ištrauka), žemuogės (šalta vandens ištrauka) Bruknės (šalta vandens ištrauka)		Fusarium, Botrytis cinerea, Alternaria alternata Grybai, plintantys su sėklomis Ascochyta ssp. Fusarium ssp.
Agurkai	Pipirmėtė (0,5 % et. aliejus, naudojamas pasėtoms sėkloms laistyti) Kmynai (1,0 % et. aliejus, naudojamas pasėtoms sėkloms laistyti)		Pseudomonas lachrymans Phytium sp.
Morkos	Greipfrutas (ekstraktas - biosept)		Alternaria radicina
Kopūstai	Imbieras (alkoholinis ekstraktas) Cinamonas (vandens ekstraktas) Greipfrutas (ekstraktas -citrosept) Pušų ir eglių spygliai (ekstraktas, Fitoekols)		Alternaria alternata, A. brassicicola, Fusarium avenaceum, F. oxysporum, Phoma lingam Alternaria brassicicola, A. brassicae, Phoma lingam Alternaria alternata, A. brassicicola, A. brassicae, Fusarium avenaceum, F. oxysporum, Phoma lingam
Mikrobiologiniai preparatai
	Mikroorganizmas	Patogenas
Pupos	Trichoderma viridė	Fusarium solani
Žirniai	Trichoderma hamatum	Rhizoctonia solani, phytium ssp.
Pupelės	Bacillus subtilis, Pseudomonas fluorescens, Trichoderma viridė, Gliocladium catenulatum Gliocladium roseum Trichoderma koningii, Glioctadium catenulatum	Botrytis cinerea, Fusarium oxysporum, f. sp. phaseoli, F. cultorum, F. solani, Rhizoctonia solani, Sclerotinia sclerotiorum Fusarium oxysporum, f. sp. phaseoli, F. cultorum, Rhizoctonia solani, Sclerotinia sclerotiorum Fusarium oxysporum, f. sp. phaseoli, F. cultorum, F. solani, Rhizoctonia solani
Sojos	Trichoderma pseudokoningi, Trichoderma viridė, Trichoderma, Bacillus spp.	Rhizoctonia solani Alternaria alternata, Fusarium oxysporum, F. cultorum, Rhizoctonia solani
Šparagai	Trichoderma viridė (panaudojama sumaišyta su substratu)	Fusarium oxysporum f. sp. asparagi
Burokėliai	Bakterijos, izoliuotos iš naminės musės kiaušinėlių	Alternaria radicina, A. dauci
Ridikėliai	Trichoderma hamatern	Phoma betele
Kopūstai	Bakterijos, izoliuotos iš naminės musės kiaušinėlių	Alternaria brassicicola
Agurkai	Mikroorganizmai, izoliuoti iš vabzdžių kiaušinių	Pseudomonas lachrymans, Phytium sp.
Morkos	Clonostachys rosea	Alternaria radicina,A. dauci

Terminis beicavimas

Sėklas apdorojant karštu vandeniu ar oru ( 40 - 50 laipsnių) sunyksta sėklų paviršiuje ar kiek giliau esantys ligų sukėlėjai. Gali būti naudojamas dvifazis arba vienfazis terminis beicavimas. Dvifazio terminio beicavimo metu sėklos pirmiausia palaikomos šiltame vandenyje, kad atsidarytų grybų sporos ar suaktyvėtų kiti kenkėjai. Tada trumpai pamirkoma karštame vandenyje.
Terminis sėklų beicavimas reikalauja didelio tikslumo, nes padidinus karštį sumažėja sėklų daigumas, esant per mažai temperatūrai nesunaikinami kenkėjai.

Augalas	Vienfazis	Dvifazis	Pastabos
Žieminiai kviečiai	3 h 45^oC vandenyje 2 val. 47^oC vandenyje	4h 28 - 32^oC vandenyje 7 - 9 min 5 l - 53^oC vandenyje	Atvėsinimas šaltame vandenyje, džiovinimas palengva
Svogūnų sėjinukai	8-12 h 40-45 ^oC karštu oru		10-15 dienų prieš sodinimą
Kopūstai	20 min. 48-50 ^oC vandenyje		2-3 minutės šaltame vandenyje
Burokėliai	20 min. 48-50 ^oC vandenyje		2-3 minutės šaltame vandenyje
Svogūnų sėklos	20 min. 48-50 ^oC vandenyje		2-3 minutės šaltame vandenyje
Ridikėliai	20 min. 48-50 ^oC vandenyje		2-3 minutės šaltame vandenyje
Griežčiai	20 min. 48-50 ^oC vandenyje		2-3 minutės šaltame vandenyje
Morkos	15 min. 50-52 ^oC vandenyje		2-3 minutės šaltame vandenyje
Petražolės	15 min. 50-52 ^oC vandenyje		2-3 minutės šaltame vandenyje
Salierai	15 min. 50-52 ^oC vandenyje		2-3 minutės šaltame vandenyje
Agurkai		50-60 ⁰C po 2 valandas su 1 valandos pertrauka
Moliūgai		50-60 ⁰C po 2 valandas su 1 valandos pertrauka
Cukinijos		50-60 ⁰C po 2 valandas su 1 valandos pertrauka

Cheminis beicavimas

Pramoninėje augalininkystėje dažniausiai naudojamas cheminis beicavimas. Dažniausiai sėklos ūkininkams teikiamos jau paruoštos šiuo būdu. Populiariausias cheminio beicavimo būdas tai sėklų apipurškimas beico suspensija iš beicavimo mišinio ir vandens. Dar naudojamas sėklų mirkymas beicavimo skystyje bei sėklos apvėlimas smulkiai sumaltais beico milteliais. Pastarasis būdas mažiau naudojamas dėl prastesnio beico prikibimo prie sėklos.

Specialistai rekomenduoja sėklų beicavimui naudoti kelis būdus. Šiuo metu populiariausia derinti cheminį ir augalinį beicavimo būdus.

Sėklų mirkymas brinkinant ir daiginant

Išbrinkintos daržovių sėklos išdygsta 3-4 dienomis anksčiau nei nebrinkintos. Šis sėklų paruošimo būdas ypač aktualus ilgai nedygstančių daržovių sėkloms - morkoms, burokėliams, petražolėms, svogūnams. Anksčiau išdygusios daržovės turi daugiau galimybių įsitvirtinti ir pasidaro atsparesnės piktžolių gožimui.

Augalas	Laikas
Morkos	iki 48 val
Burokėliai	iki 48 val
Petražolės	iki 48 val
Svogūnai	iki 48 val
Kopūstai	10-12 val
Ridikėliai	10-12 val
Agurkai	10-12 val
Moliūgai	10-12 val
Žirniai	10-12 val
Salotos	10-12 val

Mirkomos jau išvalytos, išrūšiuotos ir beicuotos sėklos. Geriausia mirkyti minkštame lietaus arba tirpdytame sniego vandenyje. Sėklos turi būti apsemtos, vanduo keičiamas kas 8-12 valandų. Prieš sėją sėklos apdžiovinamos, kad byrėtų.
Dar efektyvesnis mirkymas būna deguonies prisotintame vandenyje. Tai barbotavimo procesas, kuris leidžia dar labiau pagreitinti dygymo procesą. Taip paruoštos sėklos sudygsta keliomis dienomis anksčiau nei mirkytos be deguonies ir 3-8 dienomis anksčiau nei nemirkytos. Neturint deguonies galima naudoti orą, efektas mažesnis nei naudojant deguonį, bet didesnis nei paprastas mirkymas.

Augalas	Temperatūra	Laikas
Morkos	20 ⁰C	18-20 val.
Svogūnai	20 ⁰C	18-20 val
Petražolės	20 ⁰C	18-20 val
Pomidorai	20 ⁰C	18-20 val
Agurkai	20 ⁰C	18-20 val
Špinatai	20 ⁰C	36-48 val

Išbrinkintų sėklų nerekomenduojama sėti į šaltą, sausą ar šlapią dirvą. Sėjama nelaukiant ir daug nedžiovinant, ypač barbotavimo metu apdorotas sėklas, kurios dažnai būna jau ir pradaigintos.

Daiginant sėklą pasėliai išauga vienu metu ir 4-6 dienomis anksčiau nei iš nedaigintų sėjkų, Sėklos užpilamos kambario temperatūros vandeniu,kad būtų visiškai apsemtos ir laikomos 12- 24 valandas. Vanduo pakeičiamas 2 - 3 kartus. Nupylus vandenį sėklos paskleidžiamos 10- 15 centimetrų sluoksniu ir uždengiamos drėgnu audeklu. Sėklos kas 6-8 valandos maišomos, jei pernelyg išdžiūna užpurškiama vandens. Daiginimo patalpos temperatūra turėtų būti 15 - 20 laipsnių.

Sėjama, kai nuo trečdalio iki pusės sėklų išleidžia sėklos ilgumo daigelį. Daigintos sėklos sėjamos rankomis, dažniausiai šiltadaržiuose. Sėjama į šiltą ir drėgną dirvožemį, nes sausoje ir šaltoje dirvoje dygymas sustoja ir dalis sėklų gali iš viso žūti. Sėti geriau nekaitinnat saulei, nes gali perdžiūti daigeliai. Lauke sėjami daiginti agurkai, pupelės.

Sėklų grūdinimas

Užgrūdintos sėklos atsparesnės šalčiams, geriau dygsta bei anksčiau sunokina derlių. Grūdinimo laikas, temperatūra ir režimas priklauso ne tik nuo augalo, bet ir nuo jo veislės.
Dažniausiai sėkla sudedama į drėgną audeklą ir pradžioje laikoma 12-18 val. patalpoje kurioje -5 - +2 ⁰C, vėliau pernešama į 18-22 ⁰C laipsnių patalpą 5 - 16 valandų.

Augalas	Šaldymas	Šildymas	Pastabos
Lepesnių veislių agurkai	+2-+5⁰C - 18 val./para	18-20⁰C- 6 val./para	4-5 paros
Atsparesnių veislių agurkai	-1-+1⁰C - 18val./para	18-20⁰C- 6 val./para	5-7 paros
Pomidorai	0-3 ^oC -12 val./para	15-20 ⁰C - 12 val./para	10- 15 parų nurodytu režimu, arba 3 paros 0-3 ⁰C temperatūroje

Sėklų jarovizacija

Išmirkytų ir išbrinkintų sėklų laikymas žemoje temperatūroje vadinamas jarovizacija. Šio proceso metu pagerinamas augalų augimas ir dygimas. Jarovizuojamos sėklos turi būti drėgnos. Drėkinimui naudojamas vandens kiekis nurodytas lentelėje, jis supilamas per 2 - 3 kartus kas 2 valandos pamaišant. Brinkstant palaikoma 18- 20 ⁰C temperatūra. 3-5 % sėklų išleidus daigelius sėklos paskleidžiamos plonu sluoksniu (2-4 cm) ir pernešamos atšaldyti.

Augalas	Temperatūra	Šaldymo trukmė	Vandens kiekis drėkinimui %
Kopūstai	0+3 ^oC	10-15 dienų	50
Petražolės	-1 +1 ^oC	10-15 dienų	100
Svogūnai	-1 +1 ^oC	10-15 dienų	80
Burokėliai	-1 +1 ^oC	7-10 dienų	80
Morkos	-1 +1 ^oC	10-15 dienų	100

Sėklų stratifikavimas

Sėklų sumaišymas su švariu drėgnu smėliu ir mišinio laikymas žemoje temperatūroje vadinamas stratifikavimu. Sumaišoma prie sėklų pridedant 2-3 kartus daugiau smėlio. Sėklos suberiamos į 10 - 12 centimetrų dėžes ir laikomos -1-+2 ^oC temperatūroje.

Augalas	Stratifikavimo trukmė
Kopūstai	3-6 dienos
Agurkai	3-6 dienos
Morkos	10-15 dienų
Svogūnai	10-15 dienų

Sėklų džiovinimas

Kartais sėklas verta ne mirkyti, o kaip tik padžiovinti. Toks sėklų paruošimas padidina sėklos absorbcinę galią, kas itin aktualu sėjant į sausą dirvožemį.

Sėklų rūšiavimas

Siekiant tolygesnio dygimo, sėklos turėtų būti išrūšiuojamos ir pagal dydį. Tyrimais nustatyta, kad iš didenės ir kokybiškesnės sėklos derlius gali būti net 50 procentų didesnis nei naudojant smulkią sėklą. Atskiriama iki 10 procentų stambiausių sėklų, dažniausiai būtent jos būna stipriausiai traumuojamos, ypač kuliamų kultūrų, tokių kaip rapsai, javai. Taip pat atskiriama 10- 15 procentų smulkiausių sėklų. Likusias sėklas taip pat verta paskirstyri į frakcijas pagal dydį. Sėjant maišomos ne daugiau kaip 2 gretimos frakcijos.

Sėklų daigumas

Sėklų daigumo procentas parodo sėklos kokybę. Siekiant suvienodinti vertinimo sąlygas ir atmesti nepalankių gamtinių sąlygų įtaką, sėklų daigumas bandomas labaratorinėmis sąlygomis. Laikoma, kad esant mažiau kaip 90 procentų daigumui laboratorinėmis sąlygomis, sėklos yra gana silpnos.
Sėklų daigumą galima patikrinti ir namų sąlygomis. Daiginama ant drėgno audinio, ant kurio palaikoma pastovi drėgmė. Ant audinio paskleidžiamos sėklos, jei norima išbandyti skirtingų maišų sėklas vertėtų ant audinio pažymėti kvadratėlius ir ant jų daiginti skirtingų maišų sėklas. Indas uždengiamas stiklu, kad vanduo greitai neišgaruotų, laikoma optimalioje konkretaus augalo dygymo temperatūroje. Didžiąjai daliai sėklų geriausiai tinka 23-25 ^oC temperatūra.
Nustatoma ir dygymo energija. Šis rodiklis parodo sėklų sudygimo vienodumą. Pavyzdžiui, ridikėlių trečią dieną nuo dygimo sudygo 80 procentų, reiškia, šios sėklos dygimo energija yra 80 %.

Sėklų daigumas mažėja ir priklausomai nuo laiko.

Augalas	Normalus daigumas (metais)	Dygimo energijos nustatymo diena	Dienų skaičius daigumui nustatyti	Sėklų skaičius grame	Sėklos norma kg/ha
Agurkai	5-6	3	8	40-50	6
Burokėliai	4-5	5	10	40-60	13
Kopūstai	3-4	3	7	250-300	0,3-0,4
Morkos	2-3	6	14	800-900	6
Petražolės	2-3	8	15	900-1000	6
Pomidorai	7-9	7	14	250-300	0,3
Pupelės	7-9	4	10	2-3
Ropės	3-4	3	7	500-600	3
Salotos	3-4	4	7	1000-1200	3
Salierai	2-3	8	15	2000-2300	0,3
Svogūnai	2-3	5	12	250-300
Špinatai	3-4	5	14	100-120	40
Ridikėliai	3-4	3	7	100-120	20
Ridikai	3-4	3	7	100-120	4
Žirniai	5-7	3	7	3-5	120

Salierų, morkų, petražolių, krapų šviežios sėklos turi specifinį kvapą, kuris šviežių sėklų būna stiprus, senstant silpnėja, o pasenusios sėklos nebekvepia.

Veislės parinkimas

Ne mažiau svarbu parinkti ir tinkamą augalų veislę. Geriausia pirkti išbandytą Lietuvos sąlygomis veislę, arba pirmaisiais metais pirkti mažesnį kiekį naujos veislės sėklų ir išbandyti jos savybes. Auginimo sąlygos gali kisti, bet drąsiau galima elgtis su veislėmis išbandytomis per kelerius metus skirtingose klimatinėse sąlygose.

Kategorijos: Sodininkystė